Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
1A-315-317/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26808-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Gintaras Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-317/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26808-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei,nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos įstaigoje.

Iš nuteistojo A. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 479,99 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt devyni eurai devyniasdešimt devyni centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 2 d. apie 13.56 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salės paėmė robotą-dulkių siurblį „(duomenys neskelbtini)“, 479,99 Eur vertės, ir už šią prekę nesumokėjęs iš prekybos salės pasišalino, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padarydamas 479,99 Eur turtinę žalą, ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis A. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad viso proceso metu jis davė nuoseklius parodymus, prisipažino ir gailėjosi, paaiškino visas nusikaltimo aplinkybes, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į teisingumo principą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skyrė jam per griežtą bausmę, jis yra pasiruošęs gyventi sąžiningai.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Gintaras Platūkis prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama A. S. kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Skunde prašoma nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo A. S. paskirta bausmė yra per griežta. Teigiama, jog viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, prisipažino ir gailėjosi, padėjo kuo greičiau ir išsamiau išsiaiškinti visas nusikaltimo aplinkybes. Kadangi nuteistasis yra pasiruošęs gyventi sąžiningai, todėl jam paskirta bausmė turi būti sumažinta.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji paskirta tinkamai vykdant įstatymo nuostatas, o paskirtosios bausmės rūšis ir dydis atitinka jos paskirtį, nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. S. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad jos skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė.

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias ir teisingas padarytai nusikalstamai veikai bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

12. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Kolegija konstatuoja, kad teismas, skirdamas bausmę apeliantui, tinkamai taikė paminėtas įstatymo nuostatas,. Byloje nustatyta, kad A. S. nuteistas už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nuteistajam A. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

14. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, BK 61 straipsnyje, nepažeidė ir tinkamai individualizavo nuteistajam bausmę. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės individualizavimo yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. S. tiek bausmės rūšį, tiek ir dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes. Nors A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis), tačiau nusikalto jau būdamas recidyvistu, ką apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. S. anksčiau teistas 5 kartus (tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tiek už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms bei interesams, disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti), kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o pagal BK 27 straipsnio nuostatas, A. S. yra recidyvistas. Teismas tinkamai įvertino ir aplinkybę, kad A. S. net 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) kartus yra baustas administracine tvarka ir iki šiol turi galiojančių administracinių nuobaudų.

16. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad A. S. nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, o Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale konsultuotas 2019 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromo. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. S. yra linkęs nusikalsti asmuo, nesilaikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nusikalstamas veikas jis daro sistemingai. Teisėjų kolegijos manymu, visos aptartos aplinkybės rodo, kad A. S. jokių išvadų nedaro, ankstesniais nuosprendžiais skiriamos laisvės atėmimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo. Nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo, jo daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės ar nulemtos nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Todėl apylinkės teismas A. S. pagrįstai paskyrė nusikalstamos veikos straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Kolegija daro išvadą, kad tik paskirta bausmė – laisvės atėmimas sulaikys apeliantą nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jis bus tinkamai nubaustas už nusikalstamą veiką, jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skirdamas bausmės dydį, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Apylinkės teismas, įvertinęs tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jo teistumus bei kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, tačiau artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, skirdamas tokią bausmę, tinkamai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta. Todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį, nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina.

18. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-3042 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 95,94 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai.

20. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę. Kita vertus, nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus – kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. niekur nedirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka, o paskiriant nuobaudas – baudas, apie jų sumokėjimą informacijos nėra. Įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistasis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. S. šiuo metu jau atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Pataisos įstaigoje yra ribotos galimybės įsidarbinti ar gauti kitokias pajamas. Duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. S. turtinę padėtį, taip įvertinus jo turimus finansinius įsipareigojimus pagal skundžiamą nuosprendį (priteista suma turtinei žalai atlyginti sudaro 479,99 Eur), taip pat tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne nuteistojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. S. valstybės naudai 95,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. balandžio 26 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-3042.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas