- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-05
- Bylos Nr.
- 2-862-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00225-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MAKEY STUDIO“, J. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MAKEY STUDIO“ ir J. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alson“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MAKEY STUDIO“ ir J. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Alson“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais tarp ieškovės UAB „Alson“ ir atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. A995 bei šio akto pagrindu atsakovei išrašytą 2014-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą MAK057, taikyti restituciją ir priteisti solidariai iš atsakovių 96 733,09 Eur, priteisti solidariai iš atsakovių be pagrindo įgytus 14 438,13 Eur ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 111 171,22 Eur sumai, o jo nepakankant – pinigines lėšas tai pačiai sumai. Nurodė, jog reikalaujama priteiti suma yra didelė, todėl yra visiškai reali tikimybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimas teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunktinas. Be to, atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ prasta finansinė padėtis, nes įmonė yra skolinga 250 000 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat turi ir kitų kreditorių, kurie kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi areštavo atsakovėms UAB „MAKEY STUDIO“ ir J. V. priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, nesant ar nepakankant šio turto, atsakovių pinigines lėšas, neviršijant 111 171,22 Eur sumos.
Teismas iš VĮ Registrui centrui pateiktos finansinės atskaitomybės už 2014 metus nustatė, kad atsakovė UAB „MAKEY STUDIO“ 2014 metais turėjo turto už 2 224 678 Lt (644 834,20 Eur), iš kurio ilgalaikis turtas buvo tik 465 028 Lt (134 790,72 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie šiuo metu esančią UAB „MAKEY STUDIO“ finansinę padėtį, taip pat nėra duomenų apie atsakovės J. V. finansinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškovės pareikšto reikalavimo suma šiuo konkrečiu atveju laikytina didele tiek atsakovei juridiniams asmeniui, tiek ir atsakovei fiziniam asmeniui. Ši aplinkybė, pasak teismo, leidžia daryti išvadą, jog yra reali grėsmė, kad galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovė, reikšdama ieškinį, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam atsakovių turto iššvaistymui ir turtinės padėties pabloginimui, teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirųjų skundų, pareiškimų dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Atskiruosiuose skunduose ir pareiškimuose dėl prisidėjimo prie viena kitos atskirojo skundo atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ ir J. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai nėra susiję su ieškovės reikalavimais ir niekaip negali pagrįsti ieškovės teiginio, kad atsakovė UAB „MAKEY STUDIO“ neatliko ieškovės nurodytų darbų. Šioje byloje restitucija įpareigojant atsakovę grąžinti sumokėtas lėšas bet kuriuo atveju negalėtų būti taikoma, nes atsakovė J. V. jokių lėšų iš ieškovės negavo, o atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ reikalavimai ieškovei yra didesni nei ieškinio suma. Atsakovė J. V. nėra tinkama atsakovė byloje, nes ji nėra materialinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas.
2. Pareikšto 111 171,22 Eur reikalavimo suma atsakovei UAB „MAKEY STUDIO“ nėra didelė, nes ji daugiau nei 11 kartų mažesnė nei atsakovės turimas turtas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, kad didelė ieškinio suma per se nelemia teismo sprendimo neįvykdymo rizikos.
3. Ieškovė nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovės perleis turtą, jį paslėps ar kitaip suvaržys. Tokių argumentų nenurodė ir teismas skundžiamoje nutartyje.
Atsiliepimas
4. Teismas nepranešė atsakovėms apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimo vietą ir laiką, nepateikė šio prašymo atsakovėms iki rašytinio posėdžio ir tokiu būdu atėmė galimybę pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą.
5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – lėšų areštas neproporcingai suvaržo atsakovės J. V. padėtį, nes jai nenustatyta galimybė naudotis lėšomis būtiniems poreikiams tenkinti.
Atsiliepime ieškovė BUAB „Alson“ prašo atsakovių atskiruosius skundu atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė faktinį bei teisinį pagrindą (taip pat ir atsakovės J. V. atžvilgiu), pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus, todėl daryti išvadas, kad ieškinys yra net tikėtinai nepagrįstas, negalima. Atsakovių atskiruosiuse skunduose nurodytos faktinės aplinkybės ieškinio priėmimo stadijoje negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovės ieškinys negali būti patenkintas. UAB „MAKEY STUDIO“ pareikštas finansinis reikalavimas BUAB „Alson“ bankroto byloje nėra patvirtintas, o net jei ir būtų patvirtintas, įskaitymas negalėtų būti atliekamas pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas.
2. Atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ pateiktas 2015-06-30 balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita neatspindi realios atsakovės finansinės padėties ieškinio padavimo teismui dieną. Materialų turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą, sudaro tik 133 184 Eur. UAB „MAKEY STUDIO“ įsipareigojimai kreditoriams sudaro net 843 668 Eur, atsakovė yra faktiškai nemoki bendrovė, kurios įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.
3. Ieškovės galimybės pateikti tam tikrus įrodymus yra apribotos, todėl ieškovė pateikė teismui prašymą dėl šių įrodymų išreikalavimo. Tuo tarpu atsakovė šių aplinkybių nepaneigė leistinais įrodymais, todėl galima pagrįstai teigti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisingos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovių turto areštą.
Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Apeliantės nesutinka su teismo išvada, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia teismo įsitikinimą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, jame nurodyti ne tik reikalavimai, bet ir jų faktinis bei teisinis pagrindas, taip pat pateikti įrodymai, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Preliminariai įvertinus tokio ieškinio pagrįstumą, nėra pagrindo manyti, kad šie reikalavimai apskritai negalėtų būti patenkinti. Ar kartu su ieškiniu pateikti dokumentai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus atsakyta teismui ištyrus bei įvertinus šiuos bei kitus byloje esančius įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Šioje bylos stadijoje, teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tokie argumentai negali būti vertinami kaip paneigiantys teismo išvadą dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Apeliantė UAB „MAKEY STUDIO“ nepateikė įrodymų, kad jos pareikšti kreditoriniai reikalavimai ieškovės bankroto procese yra patvirtinti. Net jeigu ir būtų patvirtinti tokie atsakovės kreditoriniai reikalavimai, ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas mažinant atsakovės kreditorinius reikalavimus būtų galimas tik pagal ĮBĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 35 str. 8 d.). Apeliančių argumentai, kad J. V. nėra materialinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir nėra gavusi jokių lėšų iš ieškovės, taip pat nepatvirtina, kad ieškinys šios atsakovės atžvilgiu pareikštas nepagrįstai. Nors ieškovė ginčija su atsakove UAB „MAKEY STUDIO“ pasirašytą atliktų darbų aktą ir prašo taikyti restituciją, priteisiant ieškovės sumokėtą sumą, iš ieškinyje nurodomų faktinių bei teisinių pagrindų aiškiai matyti, kad atsakovės J. V. atžvilgiu reikalavimas formuluojamas dėl jos kaip įmonės vadovės atsakomybės, iš esmės prašant solidariai priteisti atitinkamo dydžio žalą, padarytą ieškovei kaip įmonės kreditorei. Taigi atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
Pagal teismų praktikoje suformuluotą prezumpciją, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).
Apeliantė UAB „MAKEY STUDIO“ pateikė teismui savo 2015 m. birželio 30 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Iš balanso matyti, kad įmonė iš viso turto turėjo už 1 286 138 Eur, tačiau ilgalaikis materialus turtas sudarė tik 133 184 Eur, o didžioji dalis – trumpalaikis turtas (1 109 992 Eur), iš kurio per vienerius metus gautinos sumos 621 703 Eur. Be to, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 643 176 Eur, t. y. šiek tiek daugiau nei pusė į atsakovės balansą įrašyto viso turto vertės. Byloje nėra duomenų, į kokį konkretų UAB „MAKEY STUDIO“ priklausantį turtą galėtų būti nukreipiamas išieškojimas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas ieškovės pareikštas ieškinys, kokios apeliantės trumpalaikio turto perspektyvos. Tačiau esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad kiti kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų išieškojimo iš atsakovės UAB „MAKEY STUDIO“ (tai patvirtina LITEKO duomenys, pvz., civilinės bylos Nr. e2-3389-467/2016, Nr. L2-7535-779/2016 ir kt.), pagrįsta manyti, jog bent dalis apeliantės UAB „MAKEY STUDIO“ įsipareigojimų yra pradelsti. Esant tokioms aplinkybėms, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad apeliantės UAB „MAKEY STUDIO“ finansinė padėtis yra stabili, nepaisant to, kad pagal teismui pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis įmonė veikia pelningai, ir kad ieškovės pareikštų reikalavimų dydis šiuo atveju nepadidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos (CPK 185 str.). J. V. atskirajame skunde pati pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra bloga, taigi jos atžvilgiu minėta prezumpcija lieka nepaneigta.
Tai, kad nagrinėjamu atveju yra galima grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, spręstina ir iš ieškinyje nurodomų aplinkybių. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, byloje įrodinėja, kad apmokėjo ginčijamas PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė UAB „MAKEY STUDIO“ išrašė, nors jose nurodytų darbų faktiškai neatliko. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė J. V. kaip UAB „MAKEY STUDIO“ vadovė šios įmonės veiklą organizavo taip ir sudarė tokius sandorius, kurie leido, pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, gautas lėšas panaudoti savo asmeniniams tikslams arba finansuojant kitų su įmonės valdymo organais ir akcininkais susijusių įmonių veiklą. Ieškinyje prašoma teismo išreikalauti konkrečius įrodymus (išrašus iš banko sąskaitų, informaciją apie nekilnojamojo turto pokyčius ir kt.), kurie ieškovės manymu, patvirtina J. V. vykdytos veiklos nesąžiningumą ir neteisėtumą. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie galimą atsakovių nesąžiningumą.
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai būtina. Taigi vien nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Šiuo atveju, kaip minėta, apeliantės nepateikė pakankamai įrodymų, kurie paneigtų didelės ieškinio sumos kaip objektyvios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti prezumpciją, ieškovės nurodytų aplinkybių visuma kelia pagrįstų abejonių dėl galimo atsakovių nesąžiningumo, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad yra reali grėsmė, jog teismo sprendimas, jei jis būtų palankus ieškovei, gali būti neįvykdytas. Atsakovės, nesutikdamos su ieškovės teiginiais ir teismo priimta nutartimi, savo atsikirtimus ir argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, galėjo pateikti ir pateikė atskiruosiuose skunduose. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentai nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl argumento, kad lėšų areštas neproporcingai suvaržo atsakovės J. V. padėtį, nes jai nenustatyta galimybė naudotis lėšomis būtiniems poreikiams tenkinti, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Apeliantė J. V. atskirajame skunde nenurodo, kokio dydžio lėšų jai reikia kiekvieną mėnesį tenkinti savo asmeninius (šeimos) būtinuosius poreikius, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti skundžiamos nutarties, tačiau pažymi, kad tai neužkerta kelio apeliantei kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu pakeisti nustatytus apribojimus, susijusius su areštuotų lėšų naudojimu, pateikiant įrodymus, pagrindžiančius jos turimų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti dydį.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.