Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. T., gim. (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 286 str., 138 str. 2 d. 10 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2015 m. gegužės 15 d. apie 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, ties 3-u aukštu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams nutraukti neteisėtus veiksmus, siekdamas išvengti sulaikymo dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, vedamas laiptais į tarnybinį automobilį panaudojo fizinį smurtą, t. y. vieną kartą keliu spyrė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui K. A. į pilvą, tuo padarydamas K. A. pilvo sumušimą, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo K. A. sveikatą bei vieną kartą padu spyrė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajai patrulei M. Č. į kairės kojos pakinklio duobutę, tuo padarydamas M. Č. kairio kelio sąnario sumušimą su prekinio kryžminio raiščio ir sąnario vidinio menisko plyšimu, kuo nesunkai sutrikdė nukentėjusiosios M. Č. sveikatą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui K. A. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajai patrulei M. Č..

Kaltinamasis S. T. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad pas draugę J. vartojo alkoholinius gėrimus ir susikivirčijo. J. liepė jam išeiti. Jis nesutiko, tada J iškvietė policiją. Policininkai siūlė jam išeiti, bet jis negalėjo paeiti, todėl nesutiko su reikalavimu. Tada jam uždėjo antrankius ir basą, tik su trumpikėmis, ištempė iš buto. Neįsivaizduoja, kaip galėjo sužaloti du žmones, kai pats jau tris metus vaikšto su lazdele. Vedant iš buto pareigūnai jį prilaikė. Gal jo neišlaikė, gal jis krito ir užkliudė koją. Jam pačiam po įvykio liko mėlynės ant kelių. Tyčia tikrai to nedarė ir nenorėjo daryti. Buvo labai girtas.

Nukentėjusioji M. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad gavus iškvietimą dėl konflikto tarp sugyventinių, nuvyko nurodytu adresu. Duris atidarė moteris, vyriškis gulėjo lovoje. Moters paaiškinimu, jos buvęs sugyventinis ateina girtas, ji nenori, kad jis būtų jos bute. Pareikalavo, kad vyriškis paliktų patalpas, tačiau jis nuo pat iškvietimo elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius jų ir moters atžvilgiu. Pradėjus griežčiau reikalauti palikti namus, vyras atsistojo ir pradėjo skeryčiotis rankomis, stumdytis, elgtis agresyviai, dėl jam buvo uždėti antrankiai ir nuspręsta vežti į komisariatą. Kaltinamasis buvo basas, nesutiko apsiauti, rengtis. Vedant iš penkto aukšto jis muistėsi į šonus, kolega prilaikė jį iš kairės pusės, o ji - iš dešinės. Vedamas priešinosi. Ji ėjo su kaltinamuoju šalia laiptu ar dviem žemiau priekyje, o jis kaip ir šalia, nes laikė jį viena ranka už pažasties, kita – už rankų. Laikė jį, nes jis buvo gerokai neblaivus ir eidamas stumdėsi, muistėsi, svirdinėjo. Matė kaip jis keliu sudavė kolegai į pilvą, o paskui sudavė basos kojos padu jai į kairį kelią ties linkiu. Suduodamas smūgius jis buvo prilaikomas už abiejų rankų. Jos koja trakštelėjo, ji pajuto skausmą ir nebegalėjo paeiti, tuo pat metu laikėsi viena ranka už turėklų ir negalėjo paleisti to vyriškio, kad jis nenukristų nuo laiptų. Nemano, kad kaltinamasis galėjo netyčia įspirti. Jis ta pačia koja spyrė kolegai ir iš karto jai. Kolega nuo smūgio prisilenkė iš skausmo. Išsikvietė pastiprinimą bei greitąją, ją išvežė į priėmimo skyrių. Nustatė kojos raiščių traumą, operavo.

Nukentėjusysis K. A. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvyko pagal iškvietimą. Pasitikusi bute moteris paaiškino, kad bute yra neblaivus vyriškis, kuris atsisako išeiti. Paaiškino, kad grįžusi iš užsienio, rado betvarkę bute ir nori, kad vyriškis paliktų butą. Kaltinamasis gulėjo lovoje, paprašius palikti butą, kategoriškai atsisakė tai daryti, vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo mosikuotis rankomis. Buvo uždėti antrankiai, vedant jį iš penkto aukšto, jis priešinosi. Ties trečiu aukštu, jam stovint ant laiptų vienu laipteliu žemiau nei kaltinamasis, jis spyrė jam keliu iš dešinės į dešinės pusės pilvo apačią. Nuo skausmo ir nuo smūgio pritrūkus oro užsimerkė, ir iš karto išgirdo trakštelėjimą. Atsimerkęs pamatė, kad kolegė susiėmusi už kojos. Paklausus kas nutiko, pasakė, kad jai įspyrė jai į koją ir kažkas nutiko, gal lūžo. Kaip jai įspyrė, nematė. Nuo pat pradžių vyriškis visus veiksmus atliko tyčia. Tada vyriškį parvertė ant pilvo, kolegė išsikvietė greitąją, o jis - pastiprinimą. Atvykus pastiprinimui jiems perdavė vyriškį ir nuo likusių laiptų jį nusivedė kolegos. Į priėmimo skyrių kreipėsi 1-1,5 valandos bėgyje ir buvo paguldytas į Jonavos ligoninę stebėjimui, nustatė raumens sumušimą ir hematomą 3,5 cm dydžio.

Asmens blaivumo testu 2015-05-15 20:30 val. patikrinus S. T. girtumą, nustatytas 2,12 promilių girtumas (b.l.85).

2015-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, Jonavos m., pėdsakų, tinkančių asmens identifikacijai nerasta (b.l. 6).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele nustatyta, kad 2015-05-15 14.37 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) namo pirmą laiptinę, tarp 2 ir 3 aukšto pas M. Č. (b.l. 38).

Specialisto išvada Nr. G 1584/15(02) nustatyta, kad M. Č. padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su priekinio kryžminio raiščio ir sąnario vidinio menisko plyšimu. Sužalojimas vienas, išsivystė kieto buko daikto poveikyje ir greičiausiai nuo spyrio į nukentėjusiosios kairį kelį. Sužalojimai padaryti greičiausiai M. Č. stovint arba einant, tik šiuo atveju sužalota koja buvo atraminė. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata po traumos sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (b.l. 36-37).

Specialisto išvada Nr. G 1585/15(02) nustatyta, kad K. A. konstatuotas pilvo sumušimas, padarytas kietu daiktu paveikus pilvo sritį ir galimai 2015-05-15. Sužalojimas galėjo būti padarytas paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis suduodant smūgį kumščiu, spiriant koja ar kitu kietu panašias savybės turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 63).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. T. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis neneigia faktinių aplinkybių, tačiau nurodo, kad dalies aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Aiškina, kad pareigūnų tyčia sužaloti negalėjo. Vertinant šiuos kaltinamojo parodymus, teismas tiki tuo, kad S. T., dėl girtumo prisimena ne visas aplinkybes, nes praėjus 6 valandoms po įvykio, kaltinamajam buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, tačiau netiki jo nurodoma aplinkybe, kad nukentėjusiuosius sužalojo netyčia. Ir štai dėl kokių priežasčių: visų pirma, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir patvirtinti kitų teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų, specialisto išvadų, todėl jais teismas neturi pagrindo netikėti. Nukentėjusiųjų nurodyti veiksmai, kuriuos atliko kaltinamasis: spyris K. A. į pilvą ir M. Č. į koją, negali būti laikomi neatsargiais. Antra, tai, kad kaltinamasis buvo agresyvus, įrodo pati įvykio situacija: skambutis į policiją, jo atsisakymas eiti su pareigūnais, dėl ko buvo panaudoti antrankiai; kaltinamojo atsisakymas rengtis, dėl ko jis buvo iš buto išvestas basas. Nors kaltinamasis teigia, kad jis sunkiai vaikšto, o būdamas girtas, apskritai nepaeina, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, apklausti nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis galėjo eiti pats, tačiau priešinosi, dėl to buvo vedamas per jėgą. Specialisto išvados patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti kaltinime nurodytu laiku. Nukentėjusioji M. Č. būtent iš įvykio vietos buvo išvežta į priėmimo skyrių ir šiuos jos parodymus patvirtina greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė. K. A. į medikus kreipėsi taip pat nedelsiant po įvykio. Taigi, surinkti įrodymai leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad kaltinamojo kaltė įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad S. T. 2015 m. gegužės 15 d. apie 13 val. 55 min., (duomenys neskelbtini) namo pirmoje laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepaklusdamas teisėtiems pareigūnų reikalavimams pasipriešino policijos pareigūnams bei jų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą dėl nukentėjusiųjų tarnybos pareigų vykdymo, tai yra keliu spirdamas K. A. į pilvą nežymiai sutrikdė jo sveikatą bei padu spirdamas M. Č. į kojos pakinklio duobutę, nesunkai sutrikdė jos sveikatą. nukentėjusiosios M. Č. sveikatą.

Nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jiems atliekant tarnybines pareigas, specialistų išvadomis nustatyta, kad pareigūnui K. A. konstatuotas pilvo sumušimas ir specialistai šį sužalojimą įvertino nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o pareigūnei M. Č. buvo nustatytas kairio kelio sąnario sumušimas su priekinio kryžminio raiščio ir sąnario vidinio menisko plyšimu ir sužalojimas įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veika pagal nusikaltimų, numatytų LR BK 286 str. 138 str. 2 d. 10 p., sutaptį kvalifikuota teisingai.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam S. T. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nors S. T. dėl girtumo dalies aplinkybių neprisimena ir pateikia savo spėjimus dėl šių aplinkybių vertinimo, tačiau teismo posėdžio metu pareigūnų atsiprašė, nurodė, kad gailisi, patvirtino faktines aplinkybes, kurias prisimena, iš dalies pripažino civilinius ieškinius, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaip atsakomybę lengvinančią. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę S. T., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkią ir vieną apysunkę nusikalstamas veikas, kurios sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Kaltinamasis padarė smurtines nusikalstamas veikas, sužalojo du policijos pareigūnus. Nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamasis S. T. teisiamas pirmą kartą (b. l. 123), administracine tvarka nebaustas (b. l. 124), Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė. Priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (b.l.127), nedirba, nedarbo išmokų negauna (b.l.129-130). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį parenkant švelnesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, savo elgesį vertina kritiškai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nukentėjusioji M. Č. civiliniu ieškiniu (b.l.49-50) prašo priteisti iš S. T. 294,54 Eur turtinei žalai ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė paaiškino, kad turtinė žala jai atsirado dėl medicinos priemonių įsigijimo, nes pačiai reikėjo susimokėti už varžtus, kuriuos dėjo į koją (b.l.51-52). Po sužalojimo jai medikai nustatė kojos raiščių traumą, operavo. Iš blauzdos ėmė donorines sausgysles, kalė varžtus, nes kryžminiai raiščiai buvo beveik nuplyšę. Dėl 2015-05-15 patirtos traumos gydėsi visą vasarą, o 2015-08-12 Klinikose atliko operaciją; rugsėjį ėmė atostogas ir jas skyrė reabilitacijai. Moralinę žalą grindžia tuo, kad neturint savo automobilio, skolinosi iš artimųjų ir draugų, pirko kurą, kad nuvykti pas gydytojus į Klinikas. Vyras ne kartą atsiprašė iš darbo, kad nuvežti ją su ramentais pas gydytojus.

K. A. ieškiniu (b.l.70-71) prašo priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad neturtinė žala jam padaryta dėl patirto fizinio skausmo, emocinės traumos, pažeminimo. Gydėsi nuo 2015-05-15 iki 2015-06 mėn. vidurio. Apie dvi savaites juto skausmą, kol nedingo hematoma. Jautė didelius nepatogumus, nes negalėjo dirbti, turėjo gulėti lovoje, atliekant kažkokį didesnį fizinį veiksmą tą vietą skaudėjo.

Kaltinamasis su civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies. Sutinka, atlyginti pusę pareikštų ieškinių. Nurodo, kad jo turtinė padėtis sunki: yra išsiskyręs, savo vardu registruoto turto neturi, nedirba. Gyvena iš atsitiktinių uždarbių grybaujant, uogaujant. 2016-02-18 užsiregistravo darbo biržoje, pašalpų negauna. Gyvena nuomojamame bute su J, ji gauna pensiją. Po traumos darbe 2005 m. jam buvo skirtas 2 gr. invalidumas, vėliau įsidarbino ir grupę nuėmė.

LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis.

Nustatydamas nukentėjusiajai M. Č. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t.y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, sužalojimas sukėlė skausmą. Kaltinamojo S. T. veiksmais nukentėjusiajai M. Č. buvo padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su priekinio kryžminio raiščio ir sąnario vidinio menisko plyšimu, dėl sužalojimo ji gydėsi ligoninėje, buvo atlikta operacija bei skirtas reabilitacinis gydymas. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nors kaltinamasis nedirba, pajamų neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad įvykis tarnybos metu buvo pripažintas draudiminiu ir nukentėjusiajai buvo išmokėta draudimo išmoka bei įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti neturtinės žalos sumą mažina iki 200 Eur, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkindamas iš dalies. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai.

Nustatydamas nukentėjusiajam K. A. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nežymų sveikatos sužalojimo mastą, į tai, kad po sužalojimo jam jokių liekamųjų reiškinių neliko, išskyrus jo nurodytą hematomą, kuri specialisto išvadoje fiksuota nebuvo. Vertinant nukentėjusiojo patirtą emocinę traumą ir pažeminimą dėl sužalojimo tarnybos metu, teismas atsižvelgia į tai, kad K. A. tarnybos pobūdis (patrulinė veikla) pagal specifiką savaime yra susijęs su prievarta ir galimu pasipriešinimu, kas bet kuriuo metu gali sukelti emocinius išgyvenimus. Nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, kuriam vykdant profesines pareigas keliami specialūs reikalavimai, policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencijai, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos. Iš paties K. A. paaiškinimų teismas negali konstatuoti, kad policijos pareigūnas buvo tiek pažemintas ar būtų patyręs emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, sumažėjusios jo galimybės toliau atlikti savo pareigas, ar patyrė tokio stiprumo fizinį skausmą, kad būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos priteisimo. Teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad sumušimo vietą ilgai skaudėjo, įvertinus tai, kad ant nukentėjusiojo kūno specialistė nefiksavo jokių sužalojimo žymių, laikytinos neįrodytomis. Taigi, įvykęs incidentas yra laikytinas normalia profesinė pareigūno veiklos rizika. Todėl K. A. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1333,44 Eur M. Č. (1220,89 Eur) ir K. A. (112,55 Eur) gydymo išlaidų atlyginimo (b.l.77-78) įrodytas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais medicininių dokumentų apskaitos išrašais (b.l.79-81), ištirtais kitais rašytiniais įrodymais bei proceso dalyvių parodymais. Kaltinamasis ieškinį pripažino, sutinka iš dalies, nes dėl turtinės padėties galėtų atlyginti tik pusę reikalaujamų ieškinių. Nustačius, kad žala buvo padaryta dėl kaltinamojo S. T. tyčinės nusikalstamos veikos, ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. T., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. (pasipriešinimas savo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui), 138 str. 2 d. 10 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo) ir nuteisti:

- už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 286 str. padarymą – laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

- už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 10 p. – laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu paskiriant galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015-05-15 iki 2015-05-17 išbūtą laiką.

Vadovaujantis LR BK 75 str., S. T. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant S. T. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą S. T., palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vėliau - panaikinti.

Priteisti iš S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) M. Č., gim. 1987 m., 294,54 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 54 ct) turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje M. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) PSDF biudžetui padarytą 1333,44 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris eurus 44 ct) turtinę žalą pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.