- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-622-526/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00379-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), valytoja, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. (G.) vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, o būtent: R. G. (G.) pagal 2015-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai U. B., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis nuo 2014-12-29 iki jos pilnametystės, kas mėnesį po 90,00 Eur, tačiau nemokėjo nustatyto dydžio išmokų vaiko išlaikymui bei neteikė kitokios materialinės pagalbos. Nuo 2016 rugpjūčio mėnesio iki 2016 rugsėjo mėnesio sumokėjo 147,58 eurus, nuo 2017 vasario mėnesio iki 2017 balandžio mėnesio sumokėjo 100,64 eurus. Tokiu būdui vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką ir 2017-03-01 dienai R. G. (G.) išlaikymo skola vaikui sudaro 1662,01 Eur.
R. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad iki 2016 m. vasaros, kažkur 07 mėn. ji vengė mokėti jai priteistą išlaikymą už jos nepilnametę dukrą U. B. tik dėl to, kad jos buvęs sutuoktinis R. B. nevykdė pasirašytos taikos sutarties, t.y. visiškai neleido bendrauti su jos nepilnamete dukra U., su ja nebuvo jokio kontakto, apie ją nieko nežinojo, žinojo tik tiek, kiek jai papasakodavo dukros U. bendraklasės mama. Tuo laikotarpiu buvo išvykusi Į Daniją. Kai grįžo iš Danijos, iš savo mamos sužinojo, kad U. pas ją lankosi paslapčia nuo tėvo R., nes jis neleido U. kontaktuoti nei su ja, nei su broliu, nei su močiute, t.y. jos mama. Tada ji su savo dukra U. pradėjo slapčia susitikinėti pas savo mamą, U. jos prašė, kad keistų bendravimo tvarką, ji norėjo jos namuose dažniau miegoti, su ja nuolat bendrauti, kartu dažnai praleisti laisvalaikį. Tada ji ėmėsi iniciatyvos įsidarbinti ir kiek galėdama, mokėti priteistą sumą vaiko išlaikymui, t.y. alimentus. Dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" ir iš tos darbovietės jai atskaitė alimentams, iš šios darbovietės turi pažymą, kad pinigai yra pervesti vaiko išlaikymui, o tai reiškia, kad nevengė mokėti alimentus. Kai tik įsidarbina, iš karto informuoja antstolį, kuris vykdo alimentų išieškojimą. Nuo 2017-01-27 ji įsidarbino DSNB "(duomenys neskelbtini)" ir iš karto informavo antstolį, kuris vykdo alimentų išieškojimą ir jai iš atlyginimo atskaičiuoja, tik šiuo metu tiksliai nurodyti sumos negali, nes nepamena. Taip pat prie ikiteisminio tyrimo bylos artimiausiu metu pateiks pažymas, kuriose matosi, kad iš jos pajamų yra atskaičiuojama vaiko išlaikymui įsiskolinimas. Nori pasakyti, kad 2017-03 mėn. gavo laišką iš Vilniaus, kuriame išdėstyta, jog jos buvęs sutuoktinis R. B. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo. Nuoširdžiai gailisi dėl to laikotarpio, kai vengė mokėti išlaikymą, šiuo metu to nevengia, pažada to ateityje nevengti. 2017-04-21 įtariamoji R. G. papildomai parodė, jog iki 2016-12-31 vykdė individualią veiklą, t.y. kirpo šuniukus namuose, bet kirpimų turėjo labai nedaug, pilnas šuniuko kirpimas kainuodavo 10 Eur, o apdaila 6 Eur. Per mėnesį turėdavo iki 5 šuniukų, kuriuos kirpo, tai jos uždarbis buvo menkas, dėl ko neturėjo lėšų mokėti dukros išlaikymui, o be to, dar ir pačiai reikėdavo iš ko gyventi, t.y. pavalgyti bei susimokėti mokesčius. Vienoje darbovietėje ilgai negalėdavo dirbti dėl savo nugaros skausmų, nes yra 4 slankstelio diskas paėjęs į dešinę pusę. O jai įsidarbinus nuo 2017-01 mėn. pabaigos, vaiko išlaikymui atskaičiuojama iš jos atlyginimo, kas ir atsispindi pateiktose pažymose. Prie ikiteisminio tyrimo bylos prideda santuokos sudarymo įrašą, dėl ko pasikeitė jos pavardė, pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmoka. 2017-06-06 įtariamoji R. G. parodė, jog nuoširdžiai gailisi, jog anksčiau vengė mokėti išlaikymą savo nepilnametės dukros U. B. atžvilgiu, kaip ir minėjo, šiuo metu to nevengia ir pažada ateityje to nevengti. Nori informuoti, jog jos dabartinė gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, ji šiuo metu gyvena Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad sutinka šią baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Prašo įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą jai siųsti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)@gmail.com. (b.l. 44-45, 51, 62)
Liudytojas R. B. parodė, jog su R. G. susipažino 2004-01-06, su ja pradėjo kartu gyventi 2004-12 mėn. pradžioje, kartu vedė bendrą buitį. 2005-12-12 jiems gimė dukra U. B.. Iki jam susipažįstant su R., ji jau buvo vieną kartą ištekėjusi. Be to, pastebėjo, kad ji nevengia alkoholio, nors tuo metu jo nevengdavo ir jis. Nuo 2007-10 mėn. jis visiškai atsisakė alkoholio ir iki šiol jo nevartoja, o R. alkoholio neatsisakė. Tada jis nusprendė ją vesti, kad ji rimčiau pažvelgtų į gyvenimą ir oficialiai santuoka buvo sudaryta 2008-06-07. Bet po santuokos R. veiksmai nesikeitė, ir jis nusprendė su ja skirtis. Kol jo advokatas rinko dokumentus pateikti į teismą, R. su savo advokate padavė į teismą skyryboms pirmiau, teisme jis buvo atsakovu. Tuo metu, kai vyko teismai, jis gavo pasiūlymą išvykti dirbti į užsienį, tai teismas nustatė dukros gyvenamąją vietą kartu su motina R. bei mokėti alimentus, kuriuos jis mokėjo sąžiningai. Pasibaigus teismo posėdžiams, jis išvyko į užsienį pusei metų padirbėti, po pusės metų grįžo į Lietuvą, gavo dar vieną darbo pasiūlymą išvykti į užsienį padirbėti 1 mėn. laiko. Išvyko į Daniją ir grįžo po mėnesio. Visą tą laikotarpį, kai dirbo užsienyje, jis su savo dukra U. susisiekdavo telefonu, su ja nuolat bendravo ir jau tada iš U. nugirsdavo, kad namuose su mama jai nėra gerai, kad R. vartoja alkoholį. Grįžęs į Lietuvą, pamatė, kad situacija pakankamai rimta, kad jo dukra U. yra visiškai neprižiūrėta, nepavalgydinta ir nusprendė, kad reikia kažką daryti, be to ir U. norėjo su juo kartu gyventi. 2014-12-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta jo dukros U. B. gyvenamoji vieta gyventi kartu su juo bei mokėti vaikui periodines išmokas po 144,81 Eur (500 Lt.). Po 2014-12-31 teismo nutarties, 2015-03-27 jis su R. pasirašė taikos sutartį bei pateikė į teismą, kad R. įsipareigoja nepilnametės U. B. išlaikymui mokėti po 90 Eur, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su juo, kad R. gali susitikti su dukra ir bendrauti sekmadieniais nuo 12:00 val. iki 16:00 val. būdama blaivi. Nuo teismo nutarties įsiteisėjimo, R. nėra savanoriškai nei geranoriškai sumokėjusi nė vienos įmokos, kadangi antstoliai yra areštavę jos sąskaitas, tai jei būdavo kokių įplaukų jos sąskaitose, tai antstoliai iš karto nuskaičiuodavo. Nuo 2015-05 mėn. iki 2016-07 mėn. iš R. pusės nebuvo jokio kontakto su dukra. Nuo 2016-09-06 R. pradėjo bendrauti su jo dukra U., ją lankydama mokykloje, po ko U. atsinaujino nervinis tikas. Lankydama atnešė dukrai kuprinę, sportinius batelius, laikrodį, kuris buvo akivaizdžiai ne naujas, porą paprastų grandinėlių. Nori pasakyti, kad jo manymu, R. piktybiškai vengia vaiko išlaikymui mokėti po 90 Eur, kad ji gauna pajamų, tai rodo ir R. rašytas laiškas U., jog ji dirba kaip visada, kerpa šuniukus. Šį laišką jo dukra U. parsinešė iš mokyklos 2016-12-05, ji laišką gavo iš mokyklos psichologės, pas kurią U. lankosi. Be to, R. nuo 2016-09 mėn. buvo dvi savaites išpirkusi dukrai U. mokykloje pietus, kurie 1 savaitei kainuoja 7,5 Eur. (b.l. 18-19)
2015-03-30 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartis, kuria R. G. įsipareigoja mokėti po 90.00 eurų kas mėnesį mokamas periodines išmokas. (b.l.27-28)
Antstolio G.Kairio rašte nurodyta, kad išlaikymo R. G. įsiskolinimas yra 1662. 01, Eur. iki 2017-03-01. (b.l. 35)
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad teisiamoji R. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą, kadangi ji, būdama darbinga ir turėdama galimybių, kaltinime nurodytu periodu neteikė savo dukrai jokio išlaikymo, todėl jos įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad teisiamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į tai, kad R. G. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Ji anksčiau neteista. Taip pat atsižvelgiama į nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą teisiamajai gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kalta, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir nuteisti ją laisvės apribojimo bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis LR BK 64¹str. 1 d., paskirtą bausmę R. G. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant ją per šį laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu, R. G. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.