Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,

atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovei Olgai Pacevičienei, atsakovės Mykolo Romerio universiteto atstovei I. D.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Mykolo Romerio universitetui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Erdvė investicijoms“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministeriją (toliau – Ministerija) ir/ar Mykolo Romerio universitetą (toliau – Universitetas) mirusiosios D. B. vardu atkurti nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusios namų valdos dalį: pastatą – garažą ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Garažas); pastatą – ūkinį pastatą ((duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ūkinis pastatas); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kiemo statiniai).

Pareiškėjas taip pat reiškia procedūrinį reikalavimą, prašo teismo bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar 2022-02-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 123 „Dėl valstybės turto investavimo ir Mykolo Romerio universiteto savininko kapitalo didinimo“ dalis, kuria pastatas - garažas (. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)) buvo investuoti didinant viešosios įstaigos Mykolo Romerio universiteto savininko kapitalą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktui ir 8 straipsnio 1 daliai bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.14 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjas nurodo, kad yra įsitikinęs, jog Universitetas neturi teisės nekilnojamuosius daiktus – Garažą, Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius – parduoti aukcionuose ar kitaip juos perleisti tretiesiems asmenims, nes į juos turi būti atkurtos nuosavybės teisės mirusiosios D. B. vardu: šie nekilnojamieji daiktai sudarė jos tėvui M. D. iki 1940‑12‑19 priklausiusios namų valdos dalį. Mirusioji D. B. yra tinkamai ir laiku pateikusi prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl Ministerijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas iki šiol.

Paaiškina, kad 1940-12-19 M. D., D. B. tėvas, nuosavybės teise turėjo namų valdą: 973 kv. m žemės sklypą ir 3 aukštų mūrinį namą (duomenys neskelbtini (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) (apie tai konstatuota 2019-01-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) sprendime).

Iš pastatų statybos metų (1930-1931 m.) ir jų buvimo tame pačiame sklype – akivaizdu, kad namų valdą sudarė sklypas, jame esantis gyvenamasis Namas ir jo priklausiniai: Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai (kiemo aikštelė ir tvora), visų šių statinių statybos metai (1930 m. ir 1931 m.) yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro (toliau NTR) išraše. Sklypo ribos ir plotas (973 kv. m) yra nepakitę iki šių dienų. Kodėl NTR namo priklausiniais nurodyti tik kiemo aikštelė ir tvora jis atsakyti negali, nuo M. D. ir jo palikuonių valios tai nepriklausė. 1940-12-19 aktu Nr. 843 namų valda buvo nacionalizuota (apie tai konstatuota 2019-01-17 LVAT sprendime). D. B. (M. D. dukra) įstatymo nustatytais terminais net kelis kartus teikė prašymus atkurti nuosavybę į nacionalizuotą turtą – namų valdą: žemės sklypą ir namą (priklausinių atskirai nevardijo) (apie tai konstatuota 2019-01-17 LVAT sprendime).

Nurodo, kad Ministerija 2010-04-09 sprendimu Nr. SR-78-08-51 D. B. atkūrė nuosavybės teises į ½ namo dalį, o atkurti teises į likusią ½ dalį namo Ministerija atsisakė. D. B. apskundė Ministerijos atsisakymą teismui ir LVAT 2019-01-17 sprendimu įpareigojo Ministeriją atkurti nuosavybės teises į likusią ½ dalį namo. Ministerija teismo sprendimą įvykdė: 2019-03-20 priėmė sprendimą Nr. SR-1061 atkurti nuosavybės teises į likusią ½ namo dalį.

Pareiškėjas pažymi, kad D. B. turėjo būti sugrąžinta tai, kas buvo nacionalizuota (visa namų valda), o jai per du kartus buvo sugrąžintas tik bendrabutis, nors nacionalizuotas buvo visai ne bendrabutis, bet gyvenamasis namas su visais jo priklausiniais.

LVAT 2019-01-17 sprendimu Ministerijos neįpareigojo sugrąžinti D. B. išimtinai tik pusę namo. Dėl likusių namų valdą sudariusių Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių grąžinimo Ministerija turėjo nuspręsti pati, t. y. juos D. B. taip pat sugrąžinti. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dar nėra užbaigta dėl to, kad žemės sklypas ir priklausiniai vis dar yra negrąžinti iki šiol, nors sklypą sugrąžinti buvo prašoma nuo pat pradžių, o visus priklausinius Ministerija turėjo grąžinti kartu su Namu (kaip sudariusius M. D. nuosavybės teise priklausiusią namų valdą).

Pareiškėjas nurodo, kad 2022-09-15 buvo pateikti prašymai Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) dėl sklypo sugrąžinimo ir Ministerijai dėl priklausinių sugrąžinimo, tačiau tai nėra padaryta iki šiol. NŽT atsakė, kad sklypo grąžinimo klausimo svarstymas yra perduotas Kauno miesto skyriaus komisijai žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste. Žadėto atsakymo jis nėra gavęs iki šiol. Ministerija 2022-10-12 atsakyme paprašė pateikti papildomus dokumentus, tačiau dėl D. B. mirties dokumentai nebuvo pateikti, o iš su grąžintinu nekilnojamuoju turtu atliktų veiksmų akivaizdu, kad Ministerija nė neketina nuosavybės teisių į Garažą, Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius atkurti.

Pareiškėjas paaiškina, kad apie Universiteto ketinimus skelbti aukcioną ir jame pardavinėti (duomenys neskelbtini) esančius pastatus sužinojo gavęs 2023-03-27 Universiteto atstovės el. laišką. Jis su Universiteto atstovais bendravo ir telefonu, perduodamas, kad jis siekia susigrąžinti nuosavybės teises į likusį namų valdos turtą, tačiau apie tai, kad grąžintini pastatai jau yra perduoti Universiteto nuosavybėn, niekas jo neinformavo. Apie šias aplinkybes jis sužinojo tik 2023-05-29 vykusio fizinio susitikimo su Universiteto atstovais metu. Susitikimo metu ir po jo siųstais el. laiškais jis siekė geruoju įtikinti Universiteto atstovus pašalinti Garažą, Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius iš aukcione parduodamo turto sąrašų bei jų nepardavinėti (nes jie turi būti sugrąžinti jam), tačiau į šiuos prašymus sureaguota nebuvo. Bendraujant su Universiteto atstovais jis buvo informuotas, kad Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai Nutarimu buvo investuoti didinant Universiteto savininko kapitalą.

Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje kelia Vyriausybės Nutarimo teisėtumo klausimą toje dalyje, kuria Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai buvo investuoti didinant Universiteto savininko kapitalą. Pareiškėjas įsitikinęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad Nutarimas nurodytoje dalyje prieštarauja Konstitucijai (23 straipsniui). Atsižvelgdamas į tai prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės Nutarimo toje dalyje, kuria Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai buvo investuoti didinant Universiteto savininko kapitalą, teisėtumo ištyrimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad apie D. B. prašymus atkurti nuosavybės teises į tėvo M. D. namų valdą Nutarimo iniciatoriams ir projekto rengėjams turėjo būti žinoma – atkūrimo procesas vyksta nuo 1991 m., Ministerija jame aktyviai dalyvauja nuo 2009 m. Jis yra įsitikinęs, kad Vyriausybė neturėjo teisės investuoti turto, į kurį yra pradėtas ir dar neužbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, todėl Nutarimas toje dalyje, kurioje Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai buvo investuoti didinant Universiteto savininko kapitalą – turi būti panaikintas.

Pareiškėjas teigia, kad iš planuojamų su Garažu, Ūkiniu pastatu ir Kiemo statiniais atlikti veiksmų (pardavimas Aukcione) akivaizdu, kad Universitetui šie statiniai nėra reikalingi jų naudojimui pagal paskirtį. Leidžiant juos parduoti tretiesiems asmenims – užprogramuojamas teisinių santykių ydingumas ir nestabilumas: vis dar vyksta nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, taip pat sudariusį M. D. namų valdą, procesas, o jam pasibaigus ir atkūrus teises į žemės sklypą – statinių ir sklypo nuosavybės teisės priklausys skirtingiems asmenims (nors visi šie nekilnojamojo turto objektai iki nacionalizacijos sudarė M. D. namų valdą).

Šiuo atveju Konstitucijos 23 straipsnį atitinkantis Vyriausybės veikimas turėjo būti ne Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių investavimas didinant Universiteto savininko kapitalą (vėliau siekiant šiuos statinius parduoti Aukcione tretiesiems asmenims), o nuosavybės teisių į šiuos statinius atkūrimas mirusiosios D. B. vardu. Valstybės institucijoms nepagrįstai neveikiant ir neatkuriant nuosavybės teisių į visą iki nacionalizacijos M. D. priklausiusį turtą bei žinant D. B. ketinimą susigrąžinti visą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą, įskaitant žemę, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kiemo aikštelė, tvora), buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo paneigta asmens teisė į nuosavybę. Tokiais neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neveikimu buvo grubiai pažeistos D. B. teisės ir teisėti interesai nuosavybės teisių į visą iki nacionalizacijos jos tėvui M. D. priklausiusią nuosavybę jos atkūrimo procese. Dėl priimto Vyriausybės nutarimo nuosavybės grąžinimas į likusius, tačiau nepagrįstai negrąžintus turto objektus, tapo neįmanomas. Vyriausybės nutarimu perleidus dalį buvusios namų valdos kitam subjektui, buvo apsunkintos ir žemės sklypo, priklausiusio namų valdai, susigrąžinimo sąlygos. Todėl prašo teismo bylos nagrinėjimą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Nutarimas atitinka Konstituciją.

Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjas klaidina teismą ir nepagrįstai kaltina Ministeriją, teigdamas, kad Ministerijai tinkamai ir laiku pateikti ,,prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl Ministerijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas iki šiol“.

Pareiškėjas kreipėsi į Ministeriją 2022-09-15. Ministerija, atsakydama į pareiškėjo prašymą pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ministerijai įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys pareiškėjo teisę į ginčijamą turtą. Šie klausimai taip pat nebuvo nagrinėjami ir teismo tvarka.

Pažymi, kad Ministerija visada geranoriškai bendradarbiavo su pareiškėju ir jo atstovu, tačiau Ministerija visais atvejais turi veikti pagal įstatymais ir kitais teisės aktais jai suteiktą kompetenciją. Ministerijos sprendimais negali būti pažeidžiamos ir kitų suinteresuotų institucijų teisės ir teisėti interesai. Tai, kad pareiškėjui žinoma informacija, kad ginčijamas turtas Nutarimu investuotas didinant Universiteto savininko kapitalą, ir Ministerija neturi teisinio pagrindo disponuoti ginčijamu turtu ir priimti šio turto atžvilgiu kokius nors sprendimus.

Atsakovė mano, kad Vyriausybė, priimdama Nutarimą dėl valstybės turto investavimo, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir įgyvendindama Vyriausybės 2007-07-04 nutarimą Nr. 758 „Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nepažeisdama kitų asmenų nuosavybės teisių, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitikties Konstitucijai, yra nepagrįstas.

Atsakovas Universitetas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas mano, kad pareiškėjas nepagrįstai atsakovu į administracinę bylą įtraukė Universitetą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia Ministerijos galimą neveikimą, t. y. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo statinius nepriėmimą. Universiteto teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus pareiškėjo nėra skundžiami. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Ministeriją ir/ar Universitetą atkurti nuosavybės teises į ginčo statinius negali būti reiškiamas Universitetui, kadangi Universitetas, kaip viešoji įstaiga, tokios kompetencijos neturi ir negali turėti, kas buvo ir nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-10129-596/2023 sprendžiant pareiškėjo J. B. skundo priėmimo klausimą.

Atsakovas paaiškina, kad vadovaujantis Vyriausybės Nutarimu ginčo statiniai nuosavybės teise priklauso Universitetui. Universiteto nuosavybės teisės įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vyriausybės Nutarimas yra galiojantis, nenuginčytas. Todėl priešingai negu teigia pareiškėjas, Universitetas, kaip ginčo statinių nuosavybės teisės turėtojas, turėjo ir turi pilną teisę juos parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims nuo Vyriausybės Nutarimo įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2022-02-14. Pažymi, kad Nutarimu Universitetui ne tik suteikta teisė viešo aukciono būdu parduoti nekilnojamąjį turtą, įskaitant ginčo statinius, bet ir pareiga už parduotą turtą gautas lėšas investuoti į Universiteto studijų infrastruktūros gerinimą pagal Universiteto Vyriausybei pateiktą investicinį projektą „Darni aplinka bendruomenei: Mykolo Romerio universiteto nekilnojamojo turto atnaujinimas ir modernizavimas“. Todėl Universiteto sprendimas stabdyti Nutarime nurodytų nekilnojamojo turto objektų pardavimą arba sprendimas šių objektų neparduoti keltų pagrįstų abejonių dėl tokių Universiteto veiksmų suderinamumo su Nutarimu.

Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 2 punktu ir 15 straipsnio 2 punktu draudžiama atkurti nuosavybės teises į statinius, pagal įstatymus įgytus privačion nuosavybėn. Kaip minėta, Nutarimu ginčo statiniai yra perleisti Universiteto nuosavybėn, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dėl jų nebegali būti vykdoma.

Pažymi, kad du iš trijų ginčo statinių, o būtent: Ūkinis pastatas ir Garažas, jau yra parduoti Universiteto vykdytame 2023 m. birželio 13-14 d. aukcione Nr. 242099. Su aukciono laimėtoju 2023-06-22 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis ir 2023-07-13 šalių pasirašytu turto perdavimo - priėmimo aktu, aukciono laimėtojui perduotas aukščiau nurodytas turtas. Todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalimi, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus, jei tai padaryta dėl nusikaltimo.

Paaiškina, kad Universitetas negalėjo sutikti su pareiškėjo reikalavimu iš parduodamų nekilnojamojo turto objektų sąrašo išimti visus ginčo statinius. Universitetas geranoriškai, nepaisydamas administravimo išlaidų dėl aukciono organizavimo ir vykdymo, priėmė sprendimą dėl vieno ginčo statinio, o būtent - Kiemo statinių, vykdyti atskirą viešą aukcioną, taip sudarydamas galimybę pareiškėjui dalyvauti tokiame aukcione ir įsigyti turtą (šis aukcionas dar nėra paskelbtas). Šis Universiteto sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į aplinkybę, kad tuo laikotarpiu nurodytas objektas (Kiemo statiniai) buvo registruotas, kaip Pastato-Bendrabučio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas-bendrabutis) ir nuosavybės teise priklausančio D. B., priklausinys. Pažymi, kad Universitetas 2023-06-29 kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Universitetui priklausantį nekilnojamąjį turtą – Kiemo statiniai, suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu. VĮ Registrų centras Universiteto prašymą tenkino ir kaip matyti iš atnaujintų 2023-07-10 Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų, Kiti statiniai yra įregistruoti savarankišku (pagrindiniu) daiktu.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad mirusioji D. B. yra tinkamai ir laiku pateikusi prašymus dėl ginčo statinių nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl Ministerijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas iki šiol. Pareiškėjo teigimu, nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas dėl Ministerijos neveikimo, tačiau iš paties pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad būtent pareiškėjas savo neveikimu neužbaigė šio proceso. O būtent, Ministerija 2022-10-12 atsakyme į pareiškėjo atstovo 2022-09-15 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo“ paprašė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visus dokumentus, įrodančius teisę į ginčo statinius, tačiau pareiškėjas ir/ar jo atstovas dokumentų nepateikė. Be to, Ministerijos atsakymo neskundė. Pažymi, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas teisininko profesionalo - advokato A. G.. Taigi, pareiškėjui, kurio tinkamą teisinį atstovavimą užtiktino advokatas, turėjo būti žinomi apskundimo terminai bei neapskundimo teisinės pasekmės. Mano, kad pareiškėjas Ministerijos neveikimo netgi negrindė, o tik išreiškė savo niekuo nepagrįstą subjektyvią nuomonę. Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti Ministerijos veiksmuose viešojo administravimo subjekto neveikimo požymių.

Atsakovo mano, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo statinius buvo užbaigtas LVAT 2019-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1415-492/2018, kuriuo Ministerija buvo įpareigota atkurti D. B. nuosavybes teises į likusią 1/2 Pastato - bendrabutis dalį. Nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo statinius proceso užbaigimą įrodo šios su nuosavybės teisių atkūrimo procesu susijusios procedūrinės aplinkybės: pareiškėjas į administracinę bylą pateikė Ministerijos 2010-04-09 sprendimą Nr. SR-78-08-51, iš kurio turinio matyti, kad D. B. į Ministeriją kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Pastatą - bendrabutį ir į du Ginčo statinius - Garažą ir Ūkinį pastatą. Pareiškėja nebuvo pateikusi prašymo Ministerijai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kiemo statinius arba apie tokį prašymą Universitetui nėra žinoma. Ministerija minėtu sprendimu atkūrė pareiškėjai nuosavybės teises tik į 1/2 jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusio nekilnojamojo turto – gyvenamojo pastato (dabar – Pastatas-bendrabutis), dalį. Nuosavybės teisės į Garažą ir Ūkinį pastatą atkurtos nebuvo. Nesutikdama su tokiu Ministerijos sprendimu, pareiškėja D. B. jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau skundas teismui buvo pateiktas dalyje dėl nuosavybės teisių atstatymo į likusią 1/2 Pastato - bendrabučio dalį. Pareiškėjas neginčijo Ministerijos sprendimo dalyje dėl Garažo ir Ūkinio pastato. LVAT, išnagrinėjęs skundą apeliacine tvarka, 2019-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1415-1492/2018 įpareigojo Ministeriją atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į likusią 1/2 Pastato - bendrabučio dalį. Vadovaudamasi minėtu teismo sprendimu, Ministerija 2019-03-20 sprendimu Nr. SR-1061 atkūrė pareiškėjai D. B. nuosavybės teises į nurodyto pastato dalį. Taigi svarbi aplinkybė, kad pareiškėja skundė Ministerijos 2010-04-09 sprendimą dalyje dėl Pastato-bendrabučio, o dėl kitų ginčo statinių – Garažo ir Ūkinio pastato – neskundė. Atsakovas mano, tiek D. B., tiek jos įpėdinis (nagrinėjimu atveju - pareiškėjas) praleido naikinamąjį 10 metų Ministerijos 2010-04-09 sprendimo Nr. SR-78-08-51 apskundimo terminą (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, todėl pasibaigęs negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas.

Atsakovas pažymi, kad Universitetas, kaip viešoji įstaiga, veikianti švietimo srityje, nėra Vyriausybės įgaliotas asmuo spręsti klausimus dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, kaip minėta anksčiau, Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-10129-596/2023 spręsdamas pareiškėjo J. B. skundo priėmimo klausimą pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytiems atsakovams (Vyriausybei, Ministerijai ir / ar Universitetui) pagal kompetenciją nėra suteikta teisė vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį teismą. Mano, kad Vyriausybė, įgyvendindama valstybės valdžią, veikė tinkamai, pagal Konstitucijos jai suteiktą kompetenciją, nepažeisdama kitų įstatymų nustatytų reikalavimų bei kitų asmenų nuosavybės teisių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašo skundo pagrįstumą vertinti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT aptaria Atkūrimo įstatymo ir Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1072 patvirtintą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau - Tvarka) nuostatas ir pažymi, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT (Atkūrimo įstatymo 17 str. 1 d.), o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius ar kita Vyriausybės įgaliota institucija (Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Taigi, NŽT nėra kompetentinga institucija spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės komercinės paskirties pastatus.

Informuoja, kad NŽT Kauno miesto skyriuje 2022-09-15 buvo gautas D. B. atstovo prašymas, kuriuo prašoma užbaigti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (adresas iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini)). NŽT Kauno miesto skyrius 2022-10-07 raštu Nr. 8SD- 5277-(14.8.125 E.) D. B. atstovui nurodė, kad pagal Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (duomenys 2022-10-05) D. B. nuosavybės teise priklauso 1/2 pastato-bendrabučio 1N3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), likusi 1/2 pastato bendrabučio 1N3p - Lietuvos Respublikos nuosavybė. Kauno miesto skyrius šiuo raštu nurodė, kad D. B. turi kreiptis į Valstybės įmonę Registrų centrą dėl klaidos ištaisymo, jog visas pastatas – bendrabutis 1N3p nuosavybės teise priklauso D. B.. NŽT Kauno miesto skyriuje 2023-06-27 gautas atstovo informacinis pranešimas, kad visas pastatas jau yra įregistruotas D. B. vardu. NŽT Kauno miesto skyrius 2023-07-19 raštu Nr. 8SD- 3717-(14.8.125 E.) atstovui nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės informaciją žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai: pastatas - bendrabutis 1N3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - garažas 2I1b (buvęs 2G1b) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantys skirtingiems pastatų savininkams. Atsižvelgiant į tai, NŽT Kauno miesto skyrius klausimą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo prie pastatų galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui. Dėl Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), su nustatytomis savarankiškai funkcionuojančiomis žemės sklypo dalimis reikalingoms pastatams eksploatuoti plano parengimo turite kreiptis į matininką, turintį galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą. 2023-09-21 gautas J. B. atstovės prašymas informuoti, koks buvo priimtas Komisijos sprendimas dėl nuosavybės teisių grąžinimo į M. D. iki 1940-12-19 priklausiusį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (adresas iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini)), kokie šiuo klausimu kiti sprendimai yra priimti ar veiksmai atliekami. NŽT Kauno miesto skyrius 2023-10-16 raštu Nr. 8SD- 5406-(14.8.125 E.) atstovei nurodė, kad Kauno miesto skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste nesvarstė. Rašte taip pat nurodė, kad Kauno miesto skyrius klausimą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo ir nuosavybės teisių atkūrimo D. B. prie pastatų galės spręsti tik tada, kai bus pateiktas Žemės sklypo planas su pagal Taisyklių reikalavimus išskirtomis dalimis statinių eksploatavimui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Erdvė investicijoms“ atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Universitetas, vadovaudamasis Nutarimu, kaip Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių nuosavybės teisės turėtojas, pasinaudodamas savo teise juos parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, nusprendė viešo aukciono būdu parduoti dalį savo nekilnojamojo turto, įskaitant Garažą, Ūkinį pastatą bei Kiemo statinius ir už parduotą turtą gautas lėšas investuoti į Universiteto studijų infrastruktūros gerinimą pagal Universiteto Vyriausybei pateiktą investicinį projektą „Darni aplinka bendruomenei: Mykolo Romerio universiteto nekilnojamojo turto atnaujinimas ir modernizavimas“. To sekoje Ūkinis pastatas ir Garažas, buvo parduoti Universiteto vykdytame 2023 m. birželio 13-14 d. aukcione Nr. 242099. Su aukciono laimėtoju – UAB „Erdvė investicijoms“ 2023-06-22 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) ir 2023-07-13 šalių pasirašytas turto perdavimo – priėmimo aktas (toliau – Aktas), kuriuo bendrovei perduotas aukščiau nurodytas turtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad iš byloje pateiktos medžiagos, o būtent iš pačio pareiškėjo su skundu pateiktų rašytinių įrodymų aiškiai matyti, kad mirusioji D. B. yra tinkamai ir laiku nepateikusi prašymų dėl Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių nuosavybės teisių atkūrimo ir nepagrįstai dėl to kaltina Ministeriją, neva, kad dėl jos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas iki skundo pateikimo teismui dienos į aukščiau nurodytus statinius.

Ministerija 2022-10-12 atsakyme į pareiškėjo atstovo 2022-09-15 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo“ nurodė, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka iki 2001-12-31 ir praleidus nustatytą terminą, jis gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių. Ministerijai prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Garažą, Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius pareiškėjo buvo pateiktas tik 2022-09-15, kas akivaizdu padaryta praleidus aukščiau nurodytą terminą, daugiau kaip 20 metų. To sekoje Ministerija pagrįstai 2022-10-12 atsakymu pareikalavo pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visus dokumentus, įrodančius teisę į aukščiau nurodytus statinius, svarbias aplinkybes, kodėl praleistas aukščiau nurodytas terminas, tačiau pareiškėjas dokumentų nepateikė iki pat skundo padavimo dienos. Ministerijos nurodytas atsakymas, pareiškėjo, kurį visame nuosavybės teisų atkūrimo procese atstovauja kvalifikuoti teisininkai, skųstas nebuvo. Iš aukščiau seka, kad skundo argumentai, kad dėl Ministerijos neveikimo pareiškėjui yra neatkurtos nuosavybės teisės į Garažą, Ūkinį pastatą bei Kiemo statinius yra tik pareiškėjo nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu nepagrįstą subjektyvi nuomonė.

Pažymi, kad iš pareiškėjo su skundu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas visada siekė atkurti nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Garažas, Ūkinis pastatas bei Kiemo statiniai yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniai. Iš Universiteto atsiliepimo į skundą bei su juo pateiktų rašytinių įrodymų konstatuotina, kad VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamasis turtas – Garažas, Ūkinis pastatas bei Kiemo statiniai, suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti savarankiškais (pagrindiniais) daiktais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, Garažas, Ūkinis pastatas bei Kiemo statiniai yra savarankiški daiktai, o ne gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausiniai kaip, kad nepagrįstai teigia pareiškėjas, todėl nurodytus statinius Nutarimu perdavus Universitetui, jis turėjo pilną teisę juos kaip savo asmeninę nuosavybę parduoti Aukcionu tiek vienam, tiek skirtingiems pirkėjams, kas ir buvo padaryta Garažą ir Ūkinį pastatą parduodant Aukcione UAB „Erdvė investicijoms“. Universitetas ir bendrovė pagrįstai sudarė Garažo ir Ūkinio pastato 2023-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nes akivaizdu, kad iki Nutarimo priėmimo nuosavybės teisės į Garažą ir Ūkinį pastatą nebuvo atkurtos pareiškėjui, nes jis Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu dėl to net nesikreipė į Ministeriją, ko sekoje pagrįstai ir teisėtai valstybės turtas – Garažas ir Ūkinis pastatas Nutarimu buvo Vyriausybės investuojamas didinant Universiteto kapitalą, o vėliau pastarojo parduotas bendrovei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad jam iki jo įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į šios administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo žinomas faktas apie pareiškėjo siekius atkurti tariamą nuosavybės teisę į Garažą ir Ūkinį pastatą, nes dokumentų buvo aišku, kad į pirmiau nurodytus statinius nuosavybės teisę turi tik Universitetas iš kurio Sutarties pagrindu bendrovė ir įgijo juos.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovių Ministerijos ir Universiteto atstovės prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė bylą nagrinėti NŽT atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Erdvė investicijoms“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas trečiojo suinteresuoto asmuo UAB ,,Erdvė investicijoms“ prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ministeriją ir/ar Universitetą mirusiosios D. B. vardu atkurti nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusios namų valdos dalį: Garažą, Ūkinį pastatą, Kiemo statinius.

Pareiškėjas teigia, kad Ministerijai tinkamai ir laiku buvo pateikti prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau dėl Ministerijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas iki šiol. Universitetas neturėjo teisės parduoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims ginčo statinių, nes į juos turi būti atkurtos nuosavybės teisės mirusiosios D. B. vardu, kadangi jie sudarė D. B. tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusios namų valdos dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motinai D. B. M. 2010-04-09 sprendimu SR-78-08-51 atkurtos nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo pastato – bendrabučio dalį (duomenys neskelbtini). Ministerija 2016-07-08 rašte Nr. SR-3125 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ nurodė, kad nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos į pareiškėjos tėvui M. D. iki nacionalizacijos priklausiusią ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), į likusią ½ dalį šio gyvenamojo namo atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra, nurodė, kad tam nėra teisinio pagrindo, nes po turto savininkės motinos A. D.-G. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėja per įstatyme nustatytus terminus nėra pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

D. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Ministerijos 2016-07-08 raštą Nr. SR-3125 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ ir įpareigoti atsakovę atkurti jai nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusį nekilnojamąjį turtą – visą namą, kurio adresas iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini), atkuriant jos nuosavybės teises į likusią ir iki šiol negrąžintą 1/2 šio namo dalį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-02-17 sprendimu netenkino D. B. skundo, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad iki nacionalizacijos nuosavybės teisė į 973 m² žemės sklypą ir 3 aukštų mūrinį namą (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) priklausė dviem asmenims: A. D. ir M. D.. Pareiškėja prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinos A. D. turtą nebuvo pateikusi, naujų duomenų, patvirtinančių teisę atkurti nuosavybės teises taip pat nepateikė, todėl teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, ginčijamu raštu atsisakė pareiškėjai atkurti nuosavybės teisės į likusią ½ namo dalį.

LVAT 2019-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1415-492/2018 įpareigojo Ministeriją atkurti D. B. nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusio nekilnojamojo turto-gyvenamojo namo, iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini), likusią 1/2 dalį.

Ministerija, vykdydama LVAT 2019-01-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1415-492/2018, 2019-03-20 sprendimu Nr. SR-1061 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui (-tei)“ atkūrė nuosavybės teises D. B. į jos tėvo M. D. 1/2 dalį pastato – bendrabučio 1N3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktų prašymų atkurti nuosavybės teises aiškiai matyti, kad mirusioji D. B. yra tinkamai ir laiku nepateikusi prašymų dėl Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių nuosavybės teisių atkūrimo, visuose prašymuose institucijoms nurodoma, kad ji prašo atkurti nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusį nekilnojamąjį turtą -gyvenamąjį namą. Ką institucijos ir atliko. Apie nuosavybės teisių atkūrimą į D. B. jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusios namų valdos dalį: Garažą, Ūkinį pastatą, Kiemo statinius prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra užsimenama.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, atmeta pareiškėjo teiginius, kad dėl Ministerijos neveikimo nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra užbaigtas, kad Ministerija, vykdydama LVAT 2019-01-17 sprendimą, privalėjo atkurti ir nuosavybės teises į Garažą, Ūkinį pastatą, Kiemo statinius. Kaip jau minėta, prašymuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo šie statiniai nebuvo nurodyti, LVAT sprendimu labai aiškiai įpareigojo Ministeriją atkurti D. B. nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusio nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, iki nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini), likusią 1/2 dalį.

Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. teismui skundė Ministerijos 2010-04-09 sprendimą dalyje dėl Pastato-bendrabučio, o dėl kitų statinių– neskundė. Taigi, tiek D. B., tiek jos pareiškėjas praleido naikinamąjį 10 metų Ministerijos 2010-04-09 sprendimo Nr. SR-78-08-51 apskundimo terminą (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuota, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo viešojo administravimo subjekto atlikto veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, todėl pasibaigęs negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teigtina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Ministerijos veiksmuose viešojo administravimo subjekto neveikimo požymių. Teismo įsitikinimu, būtent pareiškėjo ar jo motinos neveikimas nustatytu įstatymo terminu sąlygojo nuosavybės teisių neatkūrimą į Garažą ir Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius.

Teismo įsitikinimu, iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad būtent pareiškėjas savo neveikimu neužbaigė nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministerija 2022-10-12 atsakyme į pareiškėjo atstovo 2022-09-15 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo“ paprašė teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visus dokumentus, įrodančius teisę į ginčo statinius, tačiau pareiškėjas ir/ar jo atstovas dokumentų nepateikė, Ministerijos atsakymo neskundė. Konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti Ministerijos veiksmuose viešojo administravimo subjekto neveikimo požymių.

Teismas pažymi, kad iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas – Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai, suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti savarankiškais (pagrindiniais) daiktais. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į minėtą nuostatą, konstatuotina, kad Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai yra savarankiški daiktai, o ne gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai. Atsižvelgęs į aptartą, teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad ginčo statiniai yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklausiniai.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir aptartus įrodymus, konstatuoja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas į ginčo statinius buvo užbaigtas LVAT 2019-01-17 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1415-492/2018, kuriuo Ministerija buvo įpareigota atkurti D. B. nuosavybes teises į likusią 1/2 Pastato - bendrabutis dalį. Vadovaudamasi minėtu teismo sprendimu, Ministerija 2019-03-20 sprendimu Nr. SR-1061 atkūrė pareiškėjai D. B. nuosavybės teises į nurodyto pastato dalį. Kaip minėta, pareiškėja teismui skundė Ministerijos 2010-04-09 sprendimą dalyje dėl Pastato-bendrabučio, o dėl kitų ginčo statinių – Garažo, Ūkinio pastato ir Kiemo statinių – neskundė.

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus prašymų, nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui, dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų konstatuotina, kad Ministerija 2022-10-12 atsakyme į pareiškėjo atstovo 2022-09-15 prašymą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo“ nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka iki 2001-12-31 ir praleidus nustatytą terminą, jis gali būti atnaujintas tik dėl svarbių priežasčių. Ministerijai prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Garažą, Ūkinį pastatą ir Kiemo statinius pareiškėjo buvo pateiktas tik 2022-09-15, t. y. praleidus aukščiau nurodytą terminą, daugiau kaip 20 metų. Taigi Ministerija pagrįstai 2022-10-12 atsakymu pareikalavo pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visus dokumentus, įrodančius teisę į ginčo statinius, svarbias aplinkybes, kodėl praleistas aukščiau nurodytas terminas, tačiau pareiškėjas dokumentų nei Ministerijai, nei teismui nepateikė.

Kaip minėta, VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamasis turtas – Garažas, Ūkinis pastatas ir Kiemo statiniai, suformuoti nekilnojamojo turto kadastro nustatyta tvarka kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti savarankiškais (pagrindiniais) daiktais, minėti duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nurodytus statinius Vyriausybė Nutarimu perdavusi Universitetui, jis turėjo pilną teisę juos kaip savo asmeninę nuosavybę parduoti Aukcionu tiek vienam, tiek skirtingiems pirkėjams, kas ir buvo padaryta. Universitetas ir UAB ,,Erdvė investicijoms“ pagrįstai sudarė Garažo ir Ūkinio pastato 2023-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį, nes iki Nutarimo priėmimo nuosavybės teisės į Garažą ir Ūkinį pastatą nebuvo atkurtos pareiškėjui.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, neturi pagrindo konstatuoti Universiteto neveikimo. Taip pat pažymėtina, kad Universitetas, kaip viešoji įstaiga, veikianti švietimo srityje, nėra Vyriausybės įgaliotas asmuo spręsti klausimus dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, į tai, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą atkurti nuosavybės teises į ginčo objektus, jo prašymus nagrinėjančioms institucijoms ir teismui prašomų dokumentų nepateikė, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas Ministerijos ar Universiteto neveikimas, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti Ministeriją ir/ar Universitetą mirusiosios D. B. vardu atkurti nuosavybės teises į jos tėvui M. D. iki 1940-12-19 priklausiusios namų valdos dalį: Garažą; Ūkinį pastatą; Kiemo statinius.

Pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės Nutarimo dalies suderinamumo su Konstitucijos 23 straipsniu, teismas vertina kaip nepagrįstą. Teismo įsitikinimu, Vyriausybė, priimdama Nutarimą dėl valstybės turto investavimo, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu ir įgyvendindama Vyriausybės 2007-07-04 nutarimą Nr. 758 „Dėl Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nepažeisdama kitų asmenų nuosavybės teisių. Todėl teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl atitikties Konstitucijai, atmeta kaip nepagrįstą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl juos atmeta. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą, apginamos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Erdvė investicijoms“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už atsiliepimo parengimą patyrė 1 573 Eur išlaidų.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Teisinių paslaugų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2 000,1 Eur (2023 m. II ketvirtis).

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už atsiliepimo parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 2 000,1 Eur = 5 000,25 Eur). Prašoma priteisti už atsiliepimo parengimą suma 1 573 Eur neviršija maksimalios priteistinos sumos, todėl ji priteistina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. skundą atmesti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Erdvė investicijoms“ iš pareiškėjo J. B. 1 573 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.