Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos pusseserei L. K. (asmens ji, kaip įstatyminė įpėdinė, kreipėsi į Molėtų rajono 2 -ojo notarų biuro notarę Dalią Čelkienę (toliau – Notarė) dėl palikimo priėmimo ir notarė (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išdavė liudijimą apie L. K. palikimo priėmimą. Tvarkant paveldėjimo dokumentus ir atlikus L. K. priklausančių pastatų inventorizaciją, paaiškėjo aplinkybė, jog L. K., po savo motinos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo t.y. paveldėjimo byla nebuvo pradėta. L. K. savo mamos A. K. palikimą priėmė šį turtą (gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą) pradėjusi valdyti faktiškai, niekas kitas to turto nevaldė ir juo nesinaudojo, nes ji, dukra, buvo vienintelė įpėdinė, priėmusi A. K. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą juridinį faktą, kad L. K. statinius paveldėjo iš savo motinos A. K., todėl tai nustatytina teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Kaip matyti iš 2023-06-06 Molėtų r. Joniškio seniūnijos seniūno informacijos, pateiktos VĮ Registrų centrui, pagal 1991-1997 m. ūkinę knygą Nr. 11 A. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotą gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą paveldėjo jos dukra L. K., mirusi (duomenys neskelbtini). O notarė (duomenys neskelbtini) pareiškėjai A. P. išdavė liudijimą apie L. K. palikimo priėmimą.

Tai, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi jo valios jį priimti išreiškimas, o ne jos įforminimas. Nors L. po savo motinos A. K. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaip teigiama pareiškime, kartu su motina gyvenusi, turtą (statinius) ji pradėjo faktiškai valdyti ir toks palikimo priėmimo būdas buvo galimas pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnį. Taigi aktyviais veiksmais faktiškai ji priėmė palikimą po motinos mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Tai nustačius, pareiškėjai atsiras pagrindas paveldėti giminaitei (pusseserei) priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo priėmusi savo motinos A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.