Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-11-11 · Administracinė byla Nr. A-2127-602/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-11
Bylos Nr.
A-2127-602/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00367-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2127-602/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00367-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau –Šiaulių TI), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 25 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė buvo per didelė. Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta, iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Buvimo Šiaulių TI metu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neplaudavo, o jei, neturint pinigų, galėdavo skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Tualetinio popieriaus išduodavo per mažai. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas sienele, nebuvo jokios kabinos. Kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo, maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. Sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su drauge (žmona), todėl nutrūko socialiniai ryšiai. Pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis.

3. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nurodė patyręs papildomus psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tuo pačiu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Šiaulių TI nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,7 kv. m iki 22,9 kv. m. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitiko nustatytas normas, netgi gerokai jas viršijo, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle, todėl teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo atmestini.

6. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento (toliau – ir Šiaulių departamentas) 2018 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akto Nr. PA-8284 matyti, kad kameroje Nr. 32 apšvieta tinkama. Temperatūra matuota prie atviro lango, todėl turėtų būti nevertinama. Santykinė oro drėgmė tinkama. Galimybė vėdinti per langus sudaryta. Pelėsio nėra. Kartu atsakovo atstovas nurodė, kad mikroklimato parametrams būdingas momentinis kintamumas, taigi, negalima konstatuoti, kad visą pareiškėjo buvimo laiką drėgmė neatitiko reikalavimų, nes tai priklauso tiek nuo lauko temperatūros, drėgmės, sezoniškumo, tiek nuo pačių asmenų veiksmų, tai yra patalpų vėdinimo / nevėdinimo. Iš Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akto Nr. PA-8930 matyti, kad kamerose Nr. 39 ir Nr. 31 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi. Kameroje Nr. 32 oro santykinė drėgmė bei apšvieta atitinka higienos normas. Iš Šiaulių departamento 2018 m. gruodžio 11 d. patikrinimo akto Nr. PA-9048 matyti, kad kameroje Nr. 52 šviestuvai su apsauginiais gaubtais. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių TI administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

7. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už ginčo laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas. Šiaulių TI akcentavo, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, Šiaulių TI manė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II.

8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas vadovavosi Įsakymo 1.3.1 punktu ir pažymėjo, kad iš byloje esančios pažymos (b. l. 30–33) matyti, jog pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Įsakyme nėra nurodyta, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Teismas konstatavo, kad, netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, pasivaikščiojimo kiemeliai), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Šiaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 32, 39 ir 59, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Taip pat teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (b. l. 49–50) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,80 m (kamera Nr. 52) iki 2,23 m (kamera Nr. 14). Šias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (b. l. 118–119), iš kurių matyti, kad kamerose Nr. 14, 22, 32, 39, 51, 52 ir 59 sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros erdvės sienelėmis, o įėjimas į sanitarinį mazgą uždaromas durimis arba uždengiamas užuolaida, todėl teismas sprendė, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo neatitvėrimo gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu gyvenamosiose kamerose, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas visose kamerose nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

Šalies argumentai

13. Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti. Šiuos pareiškėjo teiginius teismas laikė abstrakčiais, nedetalizuotais, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, be to, teiginiai prieštaringi, pareiškėjas skundo 3 puslapyje nurodė, kad nebuvo tinkamai užtikrinta galimybė sportuoti, tačiau skundo 9 puslapyje 14 punkte nurodė, jog jis kasdien sportavo. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo pareiškėjas neteikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl užimtumo organizavimo nepažeidė.

14. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad Šiaulių TI direktoriaus įsakymas dėl pasivaikščiojimo trukmės nebuvo vykdomas, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad pareiškėjas turėjo teisę į ilgesnį nei dviejų valandų pasivaikščiojimą gryname ore, skundų Šiaulių TI administracijai dėl pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas neteikė, todėl šie argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

Šalies argumentai

15. Pareiškėjas nurodė, kad stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Šie pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais, nedetalizuotais, deklaratyviais, todėl atmesti kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

16. Teismas pažymėjo, kad iš Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (b. l. 66–68).

Šalies argumentai

17. Pareiškėjas nurodė, kad nepakankamai buvo aprūpinamas tinkamos kokybės tualetiniu popieriumi, patalyne, tačiau šie pareiškėjo teiginiai laikyti abstrakčiais. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi ar nekokybiška patalyne (b. l. 120). Iš asmeninės sąskaitos Nr. 334 (b. l. 44–47) matyti, kad pareiškėjui buvo išduotas čiužinys, patalynė, higienos priemonės. Šiaulių departamentas taip pat nenustatė pažeidimų dėl nekokybiškos patalynės išdavimo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl aprūpinimo tualetiniu popieriumi ir patalyne atmesti kaip nepagrįsti.

18. Įvertinus pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, konstatuota, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje nebuvo signalizacijos mygtuko. Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai buvo deklaratyvūs, konstatuota, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl pavojaus mygtuko nebuvimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbtis apatinius rūbus. Iš Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. (6.12 4.80)PA-8051 (b. l. 102–104) matyti, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims skalbti ir džiovinti viršutinius ir apatinius rūbus sudarytos, pažeidimų nenustatyta. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl galimybės nusiprausti po dušu nesudarymo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nesuteiktų pasimatymų (b. l. 120). Iš pažymos (b. l. 35) matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu su prašymais suteikti ilgalaikį pasimatymą į Šiaulių TI administraciją nesikreipė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo atmesti kaip nepagrįsti. Atvykęs į Šiaulių TI, pareiškėjas anketoje nurodė, kad sutinka būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (b. l. 48), pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad yra rūkantis (b. l. 22). Įvertinęs visumą paminėtų aplinkybių, teismas pareiškėjo teiginius dėl rūkančiųjų laikymo kartu su nerūkančiais asmenimis atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemino žmogiškąjį orumą, ir konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, privatumo pažeidimas, naudojantis sanitariniais įrenginiais, buvo trumpalaikis. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Kartu teismas pabrėžė, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančią jo asmens sveikatos istoriją, dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti.

22. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas kaip nepagrįstas.

III.

23. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

24. Pareiškėjas pažymi, kad Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Į teismą pirmą kartą kreipėsi 2018 m. rugsėjo mėnesį ir prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau pažeidimai ir po teismo sprendimo buvo tęsiami, todėl pareiškėjas kreipėsi vėl, prašydamas priteisti žalos atlyginimą už vėlesnį laikotarpį. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes atsakovas po priimto teismo sprendimo žinojo apie pareiškėjo atžvilgiu daromus pažeidimus, tačiau nieko dėl to nedarė. Tuo tarpu pareiškėjas tikėjosi, jog pažeidimai bus pašalinti. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Be to, teismas neišsireikalavo duomenų apie pareiškėjo kalinimo laikotarpį.

Atsiliepimas

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Šiaulių TI pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog visą ginčo laikotarpį pareiškėjui buvo užtikrintas pagal teisės aktų reikalavimus turintis tekti kameros plotas. Netgi išskaičiavus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui buvo užtikrintas 3 kv. m standartas. Byloje pateikta pakankamai įrodymų dėl tinkamo privatumo užtikrinimo. Šiaulių TI vertinimu, ventiliacijos nebuvimas kompensuojamas vėdinimu per langą. Šiaulių TI atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI metu buvo užfiksuotas nežymus dirbtinės apšvietos ir oro temperatūros pažeidimas, daugiau kitų pažeidimų nekonstatuota. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalinimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų kalinamų asmenų.

27. Atsikirtime į atsakovo atsiliepimą pareiškėjas A. M. pažymi, kad atsakovas bando suklaidinti teismą, jog pareiškėjas anksčiau nesiskundė dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nurodo, kad yra kreipęsis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo už ankstesnį laikotarpį ir pažeidimai tęsiami.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. vasario 25 d., atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas mano, kad pažeidimai buvo pakankamai intensyvūs ir prilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl, pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2018 m. vasario 7 d., kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už ankstesnį laikotarpį, tačiau ir po teismo sprendimo atsakovas pažeidimų nepašalino. Pareiškėjo vertinimu, teismas nesivadovavo EŽTT praktika dėl žalos atlyginimo dydžio.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl konkrečių teismo nustatytų / nenustatytų pažeidimų nenurodo, iš esmės nesutinka su teismo parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu.

33. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (higienos normų pažeidimai dėl oro temperatūros, kameroje buvusio blogo kvapo, dirbtiniam apšvietimui naudojamų lempų be gaubtų), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Be to, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo EŽTT praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Be to, pareiškėjas jokios konkrečios praktikos apeliaciniame skunde nenurodo.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikslias išvadas dėl pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpio ir kalinimo sąlygų, bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.).

37. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius