- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-685-605/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria pakeistos Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės IĮ „Alpava“, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2833-199/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010-11-30 teismo nutartimi pagal ieškovo prašymą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas IĮ „Alpava“, į.k. 300535326, buveinė Šv. Gertrūdos g. 23-4, Kaune, turtas.
2010-12-10 teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame atsakove jis nurodo įmonės savininkę A. T., bei prašymas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti savininkei A. T. priklausantį turtą reikalavimo sumai, kadangi IĮ „Alpava“ nebėra.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi (b.l. 37-38) prašymą tenkino ir pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2010-11-30 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas IĮ „Alpava“, į.k. 300535326, buveinė Šv. Gertrūdos g. 23-4, Kaune, priklausantis turtas, ir ieškovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Sičionių km., Kėdainių raj., reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštavo atsakovei A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai Birželio 23-osios g. 15-43, Kaune, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 18510 Lt sumai, paliekant tokį turtą saugoti ir naudotis atsakovei, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jei tokio turto nebūtų pakankamai, šiai sumai areštavo pinigines lėšas, esančias atsiskaitomojoje sąskaitoje ir kitose kredito įstaigose, uždraudžiant vykdyti išmokėjimus, tačiau leidžiant šiomis piniginėmis lėšomis atsiskaityti su ieškovu P. S., mokėti einamuosius mokėjimus į biudžetus ir einamąjį darbo užmokestį darbuotojams.
Nutartyje nurodyta, kad kadangi individualios įmonės savininkė atsakinga ir pagal įmonės prisiimtus įsipareigojimus, ieškovo prašymas tenkintinas ir 2010-11-30 teismo nutartimi taikytos laikinos apsaugos priemonės keistinos, areštuojant atsakovės A. T. turtą. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jos atsakovė prievolės nevykdo ilgą laiką, susidariusi didelė įsiskolinimo suma. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes atsakovė gali savo turtą perleisti ar kitokiais būdais nuslėpti (LR CPK 144 str., 145 str. 1 d. 1 p., 2 d., 4 d., 6 d., 8 d.).
Šalies argumentai
Atsakovė A. T. atskiruoju skundu (b.l. 53-55) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-13 nutartį panaikinti.
Skunde nurodo, kad ieškovas savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia tik ieškinio reikalavimo dydžiu. Ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl atsakovo mokumo, jokių duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų apie atsakovo ketinimus perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims. Nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei apribojus atsakovo disponavimo savo turtu galimybes, pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai, suvaržomos jo teisės labiau, negu reikia teisėtų tikslų pasiekimui, tuo pačiu pažeidžiant ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovas neprašė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti apie šio prašymo nagrinėjimą nepranešus atsakovui, patikslintu ieškiniu net neteigė ir nepateikė jokių įrodymų, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui, dėl ko pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. nuostatą, jog apie prašymo nagrinėjimą turi būti pranešta atsakovui. Kaip matyti iš paties ieškinio, savo reikalavimus ieškovas kildina iš 2008 m. lapkričio 20 d. sutarties, sudarytos tarp bendraturčių - ieškovo P. S. ir trečiojo asmens J. B. bei kitos šalies - A. T. individualios įmonės „Alpava“. Dar 2009 m. vasario 20 d. individualios įmonės savininkės A. T. sprendimu individuali įmonė „Alpava“ buvo pertvarkyta į UAB „Alpava“, kuri prisiėmė visus A. T. individualios įmonės „Alpava“ įsipareigojimus. Apie tai buvo skelbiama dienraštyje „Kauno diena“, vieša informacija apie tai yra užfiksuota VĮ „Registrų centras“. Ieškovui šios aplinkybės yra žinomos dar ir dėl to, kad pats ieškovas privataus kaltinimo tvarka Kauno rajono apylinkės teisme buvo iškėlęs baudžiamąją bylą Nr. 1-454-58/2009, kurioje buvusio UAB „Alpava“ direktoriaus H. A. atžvilgiu 2009 m. lapkričio 9 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, reikšdamas ieškinį ne UAB „Alpava“, o fiziniam asmeniui - A. T. bei reikalaudamas areštuoti jos turtą, ieškovas akivaizdžiai ir sąmoningai, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, suklaidino skundžiamą nutartį priėmusį teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas P. S. (b.l. 60) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nuo 2008-11-20 iki 2009-05-21 atsakovė nuomos mokesčio nesumokėjo šešis kartus, nors buvo įspėta raštu, todėl yra pagrindas manyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba būti neįmanomas. Atsakovė neneigia aplinkybės, kad lėšų neturi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 2.104 str. 2 d., kaip pertvarkyto juridinio asmens dalyvis yra atsakinga ir buvusios IĮ „Alpava“ savininkė A. T..
Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo J. B. (b.l. 61) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Kadangi atsakovė iki šiol gera valia neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo, ieškovas turi pagrindo manyti, kad ir vėliau pastaroji gera valia vengs sumokėti priteistą pinigų sumą, jeigu teismas patenkins ieškinio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys yra turtinio pobūdžio, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės didelę 18510 Lt sumą, dėl ko atsiranda pagrindas manyti, kad palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teisėjų kolegija, pripažindama ieškovo reiškiamą reikalavimą (18510 Lt) dideliu, įvertinusi bylos aplinkybes bei ginčo šalių turtinę padėtį, daro išvadą, kad pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Nepagrįstu laikytinas atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog 2009 m. vasario 20 d. individualios įmonės savininkės A. T. sprendimu individuali įmonė „Alpava“ buvo pertvarkyta į UAB „Alpava“, kuri prisiėmė visus A. T. individualios įmonės „Alpava“ įsipareigojimus.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.104 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Taigi trejų metų terminas subsidariai atsakyti savininkei pagal pertvarkomos individualios įmonės prievoles nėra pasibaigęs. Taigi daroma išvada, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, teisingai Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi pakeista 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis.
Laikinosios apsaugos priemonės taikomos prevenciniu tikslu. Jomis siekiama užtikrinti kuo maksimalesnį ir efektyvesnį kreditoriaus teisių gynimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t.y. teismas turi taikyti tik tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka galimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti materialinių teisių gynybą, t.y. teismas, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę, nevertina ieškinio pagrįstumo, nes tai svarstytina nagrinėjant bylą iš esmės.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį nepakeistą.