- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-1102-495-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Punys
- Nuteistasis
- V. B.
Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1102/2010
1.2.14.1.2.2.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.1.;
1.1.8.6.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 2.4.6.3.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. lapkričio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., bausmės paskirtos pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. apėmimo būdu subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė 1 metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta ir paskirta V. B. galutinė subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Iš V. B. S. B. naudai priteista 4000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009-07-24 18 val. iki 2009-07-26 1.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidaręs plastikinį langą, įsibrovė į butą, priklausantį nukentėjusiajai S. B. ir pagrobė jai priklausantį turtą: „Ipod“ Mp 3 grotuvą - 1000 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „HP“ dv6420 en-3000 Lt vertės, televizorių LCD „Tauras“ - 1000 Lt vertės.
Be to, V. B. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-12-05 apie 6 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasikėsino įsibrauti į patalpą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino 2 buto spynas, 1200 Lt vertės, tačiau į butą patekti nesugebėjo, todėl toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, priėjo prie buto langų iš lauko pusės ir sulaužė lango grotas - 200 Lt vertės bei atspaudę viršutinį plastikinį langą, padarydami sugadinimus 500 Lt vertės, jį sugadino ir tokiu būdu įsibrovė į butą, priklausantį nukentėjusiajam E. E. ir pasikėsino pagrobti jo turtą: geltono aukso komplektą „Tiffani“, kuriame buvo apyrankė ir grandinėlė - 5000 Lt vertės, auksinį žiedą su briliantu – 500 Lt vertės, moterišką auksinę grandinėlę gyvatės pynimo - 1000 Lt vertės, geltono metalo gyvatės formos sagę – 500 Lt vertės, geltono metalo žiedą su rudai geltonu akmeniu – 500 Lt vertės, balto metalo auskarus su baltais akmenukais – 300 Lt vertės, balto metalo apyrankę su baltais akmenukais - 300 Lt vertės, geltono metalo apyrankę -500 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį dėl vagystės iš nukentėjusiosios S. B. buto ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš nukentėjusiojo E. E. buto ir svetimo turto sugadinimo pakeisti, pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dėl vagystės iš nukentėjusiosios S. B. buto, priteistos žalos atlyginimo ir paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Pripažindamas jį kaltu dėl nukentėjusiosios S. B. buto vagystės, teismas sprendimą grindė nukentėjusiosios parodymais, liudytojos K. M. parodymais ir daiktų pateikimo protokolu. Apelianto įsitikinimu, nė vienas iš teismo nurodytų įrodymų šaltinių nepatvirtina fakto, kad jis įvykdė jam inkriminuotą vagystę. Nukentėjusioji nurodė tik laikotarpį, kuriuo buvo įvykdyta vagystė bei įvardijo pagrobtus daiktus. Liudytoja K. M. , kuri pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams televizorių LCD „Tauras”, nurodė, kad apeliantas jai minėjo, jog televizorių jis įsigijo už 200 Lt turguje iš nepažįstamo asmens. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šios liudytojos parodymai sutapo su jo parodymais, suderinti parodymų jie negalėjo, nes jis buvo suimtas. Liudytoja G. M. teismui taip pat patvirtino, jog iš K. M. žinanti, jog televizorius buvo pirktas turguje. Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, jog jai kildavo įtarimas, kad jis daro kažką negero, išreiškė tik savo nuomonę, tačiau nenurodė konkretaus nusikaltimo fakto, įstatymas draudžia nuosprendį grįsti nuomonėmis ar prielaidomis ir įpareigoja teismą nustatyti neginčijamus kaltės įrodymus.
Apelianto įsitikinimu, teismo nuomonė, jog jis negalėjo sau leisti pirkti brangius daiktus dėl savo finansinės padėties, taip pat nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Jo tėvas turi verslo liudijimą, į kurį įrašytas ir jis. Jie remontuoja automobilius ir iš šio verslo gaudavo pajamų. Pats televizorius nebuvo naujas, todėl jis kainavo tik 200 Lt. Tai, jog televizoriaus pardavėjas neturėjo dokumentų, jo visiškai nenustebino, kadangi šiais laikais gali be dokumentų įsigyti įvairiausių daiktų (automobilių detalių, sendaikčių ir pan.), tame tarpe ir vogtų. Todėl, apelianto nuomone, jo parodymai, jog televizorių jis pirko turguje iš nepažįstamo asmens niekuo nepaneigti.
Daugiau, apelianto teigimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis įvykdė vagystę iš nukentėjusiosios S. B. buto. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta daugelis tokio pobūdžio byloms įrodyti ypač svarbių procesinių veiksmų: nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra, neužfiksuoti ir nepaimti nusikaltimo pėdsakai (pirštų pėdsakai, avalynės pėdsakai, kvapų pėdsakai ir pan.), kurie leistų identifikuoti kaltininką, nepaskirtos ekspertizės, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti jo dalyvavimą inkriminuotoje vagystėje, nerasti kiti nukentėjusiosios nurodyti daiktai. Todėl teismas savo nuomonę, jog jis padarė vagystę iš S. B. buto grindė prielaidomis.
Apelianto nuomone, nepagrįstai pripažinęs jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d., teismas nepagrįstai priteisė iš jo ir nukentėjusiosios S. B. naudai 4000 Lt žalai atlyginti.
Taip pat apeliantas skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto teigimu, jam paskirta bausmė nuosprendyje visiškai nemotyvuota. Parinkdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, teismas neatsižvelgė į kai kurias aplinkybes, turėjusias įtakos bausmės paskyrimui. Jam inkriminuotos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, vagystė iš nukentėjusiojo E. E. buto nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pagrobti daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam, o jo artimieji atlygino žalą už turto sugadinimą. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiojo atsiprašė ne tik teismo salėje, jis atsiprašymo laišką jam rašė ir iš kalėjimo, ką nukentėjusysis teisme patvirtino. Tai, apelianto įsitikinimu, rodo, kad išties labai gailisi dėl padaryto. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nelaikė jų jo atsakomybę lengvinančiomis ir tai įtakojo neteisingos bausmės paskyrimą.
Pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nebuvo, kadangi, nors jis praeityje teistas, tačiau paskirtą baudą sumokėjo. Apie galimybę jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti teismas nuosprendyje nepasisakė.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas skunde nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl vagystės iš nukentėjusiosios S. B. buto, priteistos žalos atlyginimo ir paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2009-07-24 18 val. iki 2009-07-26 1.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), atidaręs plastikinį langą, įsibrovė į butą, priklausantį nukentėjusiajai S. B. ir pagrobė jai priklausantį turtą: „Ipod“ Mp 3 grotuvą - 1000 Lt vertės, nešiojamąjį kompiuterį „HP“ dv6420 en-3000 Lt vertės, televizorių LCD „Tauras“ - 1000 Lt vertės.
Teisėjų kolegija pritaria skundo argumentams, jog nukentėjusiosios S. B. parodymai nepatvirtina, jog būtent apeliantas iš jos buto pagrobė jai priklausančius daiktus, kita vertus nukentėjusiosios nuosekliais ir abejonių nekeliančiais parodymais byloje nustatyta, jog minėta nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2009-07-24 18 val. iki 2009-07-26 1.00 val. laikotarpyje, į nukentėjusiosios butą buvo įsibrauta, atidarius plastikinį langą, vagystės metu pagrobti jai priklausantys daiktai: „Ipod“ Mp 3 grotuvas, nešiojamasis kompiuteris „HP“ dv6420 en, televizorius LCD „Tauras“.
Faktą, jog būtent apeliantas padarė vagystę iš nukentėjusiosios S. B. buto, patvirtina liudytojų K. M. , G. M. , L. S. parodymai, LCD „Tauras“ televizoriaus apžiūros protokolas.
Liudytoja K. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog į jos namus televizorių LCD „Tauras“ atnešė jos draugas (V. B. ), kuris jai paaiškino, jog jis televizorių pirko iš kažkokio narkomano turguje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog ji iš pradžių nenorėjo priimti draugo atnešto televizoriaus, nes kažko bijojo, bet paskui pasiliko. Televizorius pas ją kambaryje stovėjo apie mėnesį laiko, tačiau kadangi jai vis dėl to buvo neramu, nes pagalvojo, o iš kur tas narkomanas gavo tą televizorių, ji nusprendė pas seserį G. paprašyti, kad ji jį kažkam laikinai nuneštų. Sesuo televizorių nunešė savo draugei L., kuri gyvena tam pačiam name, kaip ir jos, bute Nr. 10. Įvertinusi šiuos liudytojos parodymus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog televizoriaus išnešimas pas draugę L. S. , tik patvirtina tai, jog pavogtas daiktas buvo slepiamas, tačiau visai ne dėl to, kad buvo baiminamasi, iš kur neva tai narkomanas gavo tą televizorių, o dėl to, kad nebūtų nustatyta, jog televizorių pavogė būtent apeliantas. Be aukščiau nurodytų aplinkybių, išvadą, jog K. M. įtarė, kad draugas jai atnešė jo paties pavogtą televizorių, taip pat patvirtina pastarosios parodymai apie tai, jog jai kartais kildavo įtarimų, kad jos vaikinas, kažką daro negero, tačiau pats jis jai to nepasakydavo. Be to, iš liudytojos parodymų seka, jog apeliantas ne kartą pas ją yra atnešęs įvairių daiktų prigrūstus krepšius bei prašydavo juos pas save palaikyti. Pažymėtina ir tai, jog liudytoja negalėjo paaiškinti kam priklauso 2009-12-21 pas ją namuose, jos kambaryje atliktos kratos metu rastas ir paimtas maišas, kuriame buvo magnetola „Sony”, du fotoaparatai „Olympus”, „Panasonic”, papuošalai, tačiau nurodė, jog šiuos daiktus pas ją paprašė palaikyti būtent V. B. . Liudytoja negalėjo paaiškinti taip pat to, iš kur pas ją spintoje atsirado dvi racijos, tačiau nurodė, jog įtaria, kad jas spintoje galėjo padėti V.. Teisėjų kolegijos nuomone, kritiškai vertintini liudytojos teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, jog ji sesers paprašė išnešti televizorių iš namų, nes galvojo kambaryje daryti remontą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytoja apie norą savo kambaryje daryti remontą ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo užsiminusi, apie remontą nieko neužsiminė ir pastarosios sesuo, motina bei pats apeliantas. Net jei ir tikėti liudytojos parodymais apie tai, kad ji ketino daryti savo kambaryje remontą, tai tokiu atveju televizorių pakaktų išnešti į kitą buto patalpą, bet ne slėpti kitų asmenų namuose.
Iš liudytojos G. M. , vadovaujantis LR BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog jos sesuo (K. M. ) pas ją paprašė, kad ji laikinai nuneštų pas ką nors televizorių. Televizorių prieš tai ji matė savo sesers kambaryje, tai buvo plokščias, pailgas, skystųjų kristalų televizorius „Tauras”. Kai ji paklausė K., iš kur ji gavo tą televizorių ir kodėl būtina jį kažkam atiduoti, sesuo jai pasakė, kad šį televizorių atnešė S., jis jį nupirko iš kažkokio narkomano. Liudytoja parodė, jog sesuo (K. M. ) įtarė, kad kažkas gali būti negerai, tačiau jai asmeniškai nepasakė, jog televizorius yra vogtas. Televizorių ji nunešė pas savo draugę L., kuri gyvena tame pačiame name.
Iš liudytojos L. S. , vadovaujantis LR BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog televizorių LCD „Tauras” susuktą į antklodę pas ją į namus atnešė G., kuri paprašė jį palaikyti. Ji klausė G., kodėl reikia palaikyti televizorių, tačiau pastaroji jai nieko negalėjo paaiškinti. 2009-12-21 pas ją atvyko policijos pareigūnai ir paėmė minėtą televizorių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojų K. M. , G. M. apklausų metu nurodytos aplinkybės, jog apeliantas neva televizorių nupirko iš kažkokio narkomano turguje, nepaneigia byloje ištirtais įrodymais nustatyto fakto, jog apeliantas iš tikrųjų minėtą televizorių pagrobė iš nukentėjusiosios S. B. buto. Apeliantas atnešęs pavogtą televizorių pas savo draugę (K. M. ) į namus, pastarajai iš tikrųjų galėjo ir pameluoti, jog jis jį nupirko iš narkomano turguje, todėl ji taip nurodė ir savo seseriai G. M. , tuo pačiu šią aplinkybę liudytojos nurodė ir vykusių apklausų metu. Be to, pažymėtina tai, jog pagrįstas yra apylinkės teismo argumentas, kad įvykio metu apelianto finansinė padėtis neleido jam pirkti pakankamai brangių daiktų. Bylos duomenimis įvykio metu apeliantas niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, jis gyveno pas tėvus. Tuo tarpu apelianto skunde minimas verslo liudijimas buvo išimtas 2010 m. kovo 1 d. – rugpjūčio 31 d. veiklos vykdymo laikotarpiui, taip pat ir apeliantas į šį verslo liudijimą kaip šeimos narys buvo įtrauktas nuo 2010-03-01 (b.t. 2, b.l. 202). Tai, kad apeliantas nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo pajamų, teismo vertinimu patvirtina ir paties apelianto dėl 2009-12-05 padarytų nusikalstamų veikų duoti parodymai, kur jis paaiškino, jog jam automobiliui buvo reikalingi VW Golf moldingai, tačiau pinigų tokiam dalykui jis neturėjo, o tėvų prašyti nenorėjo, todėl nusprendė juos pavogti. Įvertinant aukščiau išdėstytą, nėra jokio pagrindo išvadai, kad V. B. turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti televizorių ir tuo pačiu patvirtinti jo pateiktą versiją. Todėl V. B. duotus parodymus apie televizoriaus įgijimo aplinkybes teismas vertina kritiškai, kaip pastarojo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį.
Apelianto kaltės, padarius aptariamą nusikalstamą veiką, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog pas V. B. nebuvo rasti kiti iš nukentėjusiosios S. B. buto pagrobti daiktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėta nusikalstama veika buvo padaryta nuo 2009-07-24 18 val. iki 2009-07-26 1.00 val. laikotarpyje, tuo tarpu apeliantas sulaikytas, jam įtarimai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pareikšti atitinkamai praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams bei beveik septyniems mėnesiams, todėl kolegija daro išvadą, kad jis turėjo pakankamai laiko realizuoti pavogtus daiktus.
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tiriant vagystę iš nukentėjusiosios S. B. buto, ne tik buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, bet ir paimti įvykio vietos apžiūros metu aptikti laužimo pėdsakai nuo lango rėmo ir staktos (b.t. 1, b.l. 9-15). Byloje buvo surašyta ir išsiųsta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui užduotis atlikti objektų tyrimą (b.t. 1, b.l. 31-32), tačiau nustačius asmenį padariusį nusikalstamą veiką, buvo nuspręsta atšaukti užduotį atlikti minėtą trasologinį objektų tyrimą (b.t. 1, b.l. 33).
Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog apeliantas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys turi būti įrodytas ir pagrįstas faktiniais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusioji S. B. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo ji prašo atlyginti jai nusikalstama veika padarytą 4000 litų turtinę žalą (b.t. 1, b.l. 24). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nusikalstama veika padarytą žalą nukentėjusioji pagrindė, pateikdama kompiuterio įsigijimo dokumentus (prekės specifikaciją, prekės pirkimo kvitą, garantinį taloną (b.t. 1, b.l. 17-18). Nors nukentėjusioji nepateikė „Ipod“ Mp 3 grotuvo įgijimą ir vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau byloje ištirtais įrodymai yra įrodyta, jog minėtas daiktas iš nukentėjusiosios buto buvo pagrobtas, tuo tarpu nurodyta grotuvo vertė, teismo vertinimu, yra reali, nėra aiškiai per didelė. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė atlyginti nukentėjusiajai S. B. nusikalsta veika padarytą 4000 Lt turtinę žalą, nėra jokio pagrindo.
Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto skundo argumentai, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Pažymėtina tai, kad apeliantas padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios pagal LR BK 11 str. 3 ir 4 d. nuostatas priskiriamos prie nesunkių (viena nusikalstama veika) ir apysunkių (dvi nusikalstamos veikos) nusikaltimų, iš kurių du buvo baigti, vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant tiesiogine tyčia, tikslu gauti materialinės naudos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė apelianto atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio pakvitavimo bei nukentėjusiojo E. E. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b.t. 2, b.l. 226, 270), V. B. atlygino jam nusikalstama veika padarytą žalą, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p. nuostatų, nors privalėjo tai padaryti. Kita vertus pažymėtina tai, jog nėra pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę numatytą LR BK 59 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas dėl vagystės iš nukentėjusiosios S. B. buto savo kaltės nepripažino, tuo tarpu dėl E. E. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų taip pat nebuvo iki galo nuoseklus ir nuoširdus. Kaip matyti iš apelianto 2009-12-05 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pastarasis dėl įtarime nurodytos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažino iš dalies ir teigė, jog jis 2009-12-05 pasikėsino pagrobti iš nukentėjusiojo E. E. buto daiktus vienas, jokio bendrininko su juo nebuvo, jokių grotų jis nelaužė, lango atspaudęs nebuvo. Eidamas Ž. gatve jis pamatė namą, kuriame pirmajame aukšte buvo sugadintos grotos, o langas buvo atidarytas (b.t. 2, b.l. 34-35). 2010-02-02, 2010-02-19 vykusių apklausų metu apeliantas savo kaltę dėl 2009-12-05 veikų pripažino, tačiau jau parodė, jog 2009-12-05 nusikalstamas veikas padarė kartu su visai mažai jam pažįstamu asmeniu, vardu M., kurio nei pavardės, nei adreso, nei telefono numerio jis nežino. M. jam pasiūlė eiti apvogti butą ir jis sutiko be jokios sąžinės graužaties. Apeliantas nurodė, jog tiek spyną, tiek grotas bandė sulaužyti M., jis tik stovėjo šalia, vėliau M. pavyko atspausti langą ir tada jis įsibrovė į butą, kur pasikėsino pagrobti papuošalus (b.t. 2, b.l. 39-40, 43-44). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas taip pat prisipažino padaręs aptariamas nusikalstamas veikas, tačiau jau parodė, jog apvogti nukentėjusiojo E. E. butą M. jį išprovokavo. Vagystę iš E. E. buto įvykdė atsitiktinai, jai nesiruošė (b.t. 2, b.l. 269-270). Svarbu pažymėti šiuo atveju ir tai, kad nors apeliantas, būdamas suimtas, ir parašė nukentėjusiajam E. E. atsiprašymo laišką, jo atsiprašė ir teisiamojo posėdžio metu, tačiau apelianto nuoširdumu nepatikėjo ir pats nukentėjusysis, tai patvirtina pastarojo parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu (b.t. 2, b.l. 270).
Vertinant V. B. asmenybę, pažymėtina tai, kad jis praeityje vieną kartą teistas taip pat už nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nukentėjusiosios S. B. atžvilgiu padarė praėjus nepilnai trims mėnesiams po Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-05-07 nuosprendžio paskelbimo (b.t. 2, b.l. 140), kas teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog apeliantas pozityvių išvadų nepadarė, nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas jam už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d., padarymą paskyrė vieną iš švelniausių bausmių – baudą (6 MGL), kuri yra labai artima minimaliam baudos dydžiui) ir toliau daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Be to, apeliantas LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, tuo tarpu recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, jog apeliantas yra baustas ir administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 136-140), byloje nėra duomenų apie jo darbinę veiklą, legaliai gaunamas pajamas. Kaip matyti iš byloje esančios verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos, nors apeliantas nuo 2010-03-01 įrašytas į verslo liudijimą kaip mokesčių mokėtojo L. B. šeimos narys, tačiau, kaip jau minėta, šis liudijimas yra išduotas tik 2010 m. kovo 1 d. – rugpjūčio 31 d. veiklos vykdymo laikotarpiui (b.t. 2, b.l. 202). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B. nuo 1998-10-13 iki 1998-10-20 yra tirtas ir gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (diagnozė – mikčiojimas, enurezė), tačiau skirti pastarajam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.t. 2, b.l. 157, 159)). Taigi, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, net ir nustačius apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.) bei atsižvelgus į tai, kad apeliantas yra sumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą baudą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, priešingai paskirtos bausmės yra žymiai mažesnės nei LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkis, todėl jas švelninti nėra jokio pagrindo.
Be to, pažymėtina tai, kad nors pirmosios instancijos teismas, bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą - Lietuvos Respublikos BK 63 str. įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, tačiau, bendrindamas subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, nenurodė su kokia bausme ją bendrina,iš karto paskirdamas galutinę subendrintą bausmę. Pagal bausmių bendrinimo taisykles, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu turi būti subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. ir tada paskirta galutinė subendrinta bausmė.
Apeliantus skundu taip pat prašo jo atžvilgiu pritaikyti LR BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, jog LR BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija nuomone, nėra pagrindo manyti, jog V. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p.
nusprendžia:
nuteistojo V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti V. B. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam E. E. nusikalstama veika padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.