Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-522-192/2013 pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja per vienerių metu terminą po testatorės mirties 2012-02-20 pareiškė Kauno apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo, vadovaudamasi Civilinio kodekso (toliau CK) 5.31 straipsnio 4 dalimi, prašė patvirtinti G. M. (toliau testatorė), mirusios 2011-11-28, 2011-01-03 surašytą asmeninį testamentą, nes jis nustatyta tvarka nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Pareiškėja nurodė, kad ji su testatore susipažino 2006 m. ligoninėje, susidraugavo ir jų santykiai peraugo į vaikaitės ir senelės santykius. Ji testatore rūpinosi, slaugė bei palaidojo. Po testatorės mirties buvo rastas jos 2011-01-03 surašytas testamentas, kuriuo savo turtą testatorė paliko pareiškėjai. Testamento sudarymo metu testatorė nesirgo jokiomis psichikos ligomis, suprato savo veiksmus bei pasekmes ir galėjo juos kontroliuoti. Testamento tekstas išdėstytas taisyklinga lietuvių kalba, nuosekliai ir aiškiai, todėl dėl testatorės valios abejonių nekyla, testamento tekstas atitinka tikrąją testatorės valią, surašytas niekieno neverčiant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad testatorė mirė 2011-11-28, paskutinė mirusios gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 11). Testamentas, kurį prašo patvirtinti apeliantė, surašytas 2011-01-03 Kaune (b. l. 9). Testatorės palikimą sudaro butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Kauno miesto 14 notarų biuras patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas po testatorės mirties nėra išduotas (b. l. 46), paveldėtojų pagal įstatymą nėra (t. 1, b. l. 10), todėl suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004). CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta koks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus) ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Bylose, kuriose yra nagrinėjamas asmeninio testamento patvirtinimo klausimas, ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas specialių žinių reikalaujančiais klausimais. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt). Kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino eksperto išvadą ir netinkamai pritaikė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.

Pirmosios instancijos teismas 2012-07-12 nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę ir ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, siekiant nustatyti ar testatorė testamentą surašė savo ranka ir pati jį pasirašė (t. 1, b. l. 70).

2012-11-20 ekspertizės akte Nr. 11-1839 (1 t., b.l. 75-78) konstatuota, kad nustatyti ar 2011-01-03 G. M. asmeninis testamentas surašytas G. M. ar kito asmens negalima, nes nepateikta G. M. rašysenos lyginamųjų pavyzdžių, tačiau be išlygų konstatuota, kad asmeniniame testamente pasirašė ne G. M.. Ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga (kurioje buvo duomenys apie testatorės sveikatos būklę ir amžių), su joje esančiu testatorės asmeniniu testamentu bei lyginamieji rašysenos ir parašų pavyzdžiai, esantys testatorės ambulatorinėje kortelėje, pensijos byloje; gimimo liudijimas bei Socialinės apsaugos ministerijos invalidumo pažymėjimas (t. 1, b. 1. 70). 2012-07-23 buvo pareikalauta papildomų lyginamųjų testatorės rašysenos ir parašų pavyzdžių (t. 1, b. l. 102), kurie gauti 2012-11-06 (t. 1, b. l. 121). Šio akto tiriamojoje dalyje buvo nurodyta, kad lyginimui pateikti rašysenos pavyzdžiai rašyti skirtingų asmenų, kurių rašysenų išsilavinimas ir judesių koordinacija, tempas yra skirtingi, negu pateiktuose dokumentuose esančio testatorės parašo, todėl konstatuota, kad lyginamajam tyrimui pateiktuose dokumentuose rankraštinius įrašus parašė ne G. M., kas reiškia, kad neturėdami pačios testatorės rankraštinio įrašo, ekspertai negalėjo jo palyginti su testamento turinio rankraščiu ir dėl to negalėjo nustatyti, ar jį surašė testatorė ar kitas asmuo. Tačiau ekspertai, įvertinę G. M. parašų bendrų ir specialiųjų požymių skirtumus ir nustatę, kad jie yra esminiai, davė išvadą, kad 2011-01-03 asmeninį testamentą pasirašė ne G. M.. Ekspertai turėjo pakankamai tiriamosios medžiagos palyginti šio asmens parašą testamente su lyginimui pateiktais parašais, esančiais pirmiau paminėtuose dokumentuose, o nesant lyginimui pateikto G. M. rankraštinio teksto, ekspertai neturėjo galimybės su juo sulyginti testamento teksto, todėl dėl skirtingų išvadų užduotais klausimais - dėl testamento turinio surašymo ir jo pasirašymo, nėra jokio pagrindo ekspertizės išvadą laikyti prieštaringą, kaip nurodė apeliantė. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog mirusioji gyveno viena, nekaupė laiškų, dienoraščių nerašė, taip pat būdama garbaus amžiaus paskutinius metus iš vis mažai rašė. Apeliantė taip pat nenurodė, kad yra galimybių gauti papildomos lyginamosios rankraštinės medžiagos, todėl panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, kad byla išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai bei perduoti ją nagrinėti iš naujo nėra objektyvios būtinybės.

Apeliantė pareiškime bei bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad jai nežinomos testamento surašymo aplinkybės, apie esamą testamentą jai pranešė liudytoja H. A., kuri gyveno su testatore, o testatorė pati pareiškėjai apie savo ketinimus neminėjo (t. 1, b. l. 140). Liudytoja H. A. teismui parodė, kad tik matė kaip G. M. kažką rašė, bet nežinojo, kad rašo testamentą (1 t., b.l. 142-145). Liudytojas G. K. parodė, kad nuo 2008 metų kartu su sugyventine H. A. gyveno pas testatorę bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau nematė kada buvo surašytas testamentas (t. 1, b. l. 146, 147). Apeliantė ir liudytoja H. A. yra pažįstamos, todėl, priešingai nei mano apeliantė, nepaneigtina, jog ji gali turėti suinteresuotumą palankia apeliantei bylos baigtimi. Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ir paminėtų liudytojų parodymai dėl testamento suradimo laiko yra prieštaringi. Ieškovė parodė, kad testamentą rado liudytoja H. A. po G. M. mirties (1 t., b.l. 140), tuo tarpu liudytojas G. K. parodė, kad testamentą ji rado, kai G. M. dar buvo gyva (1 t., b.l. 147). Todėl, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė įrodė, jog asmeninis testamentas buvo surašytas testatorės (de cujus) ranka.

Testatoriaus parašas yra vienas svarbiausių testamento rekvizitų, kurio nebuvimas testamentą daro negaliojantį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011) konstatuojant, jog testatorės valia nebuvo tinkamai išreikšta. Ekspertas davė išvadą, kad 2011-01-03 asmeninį testamentą pasirašė ne G. M. ir šios išvados kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigė. Vien apeliantės nurodoma aplinkybė, jog testamento forma atitinka CK 5.30 straipsnio nuostatas, neduoda pagrindo konstatuoti, kad testamente yra išreikšta tikroji testatorės G. M. valia ir jį patvirtinti, kuomet neįrodyta, jog jis surašytas ir pasirašytas šios testatorės ranka.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.