- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-2843-392/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09918-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Danutė Kutrienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“
- Ieškovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (ankstesnis pavadinimas UADB „ERGO Lietuva“), apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2644-294/2013 pagal ieškovės E. Š., atstovaujamos savo atstovės pagal įstatymą S. Š., ieškinį atsakovui EB „ERGO Insurance SE“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Š. pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo EB „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 21.510 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2010-12-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu į S. Š. vairuojamą D. Č. priklausiusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens V. M. Šis eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Automobilio RENAULT valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu D. Č. padarytą turtinę žalą atsakovas atlyginti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nėra galimybės nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Toks atsisakymas yra nepagrįstas, kadangi nurodytas eismo įvykis buvo ir jo metu buvo apgadintas D. Č. priklausęs automobilis, o atsakovui buvo pateikti teisingi duomenys apie eismo įvykį. Po D. Č. mirties teisę reikalauti iš atsakovo žalos atlyginimo perėmė jo įstatyminė įpėdinė, ieškovė E. Š., atstovaujama savo atstovės pagal įstatymą S. Š. (b.l. 2-4, 74-75, 138-142).
Atsakovas EB „ERGO Insurance SE“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad eismo įvykio tyrimo metu atsakovui kilo įtarimas, jog D. Č. pateikė melagingus duomenis apie automobilio VW Golf sugadinimo aplinkybes ir kėsinasi apgaule gauti draudimo išmoką. Atsakovo prašymu UAB „BCE Sauga“ atliko D. Č. automobilio diagnostiką ir nustatė, kad saugos oro pagalvių kompiuteryje užfiksuota informacija apie eismo įvykio pasekmes nesutampa su automobilio išorinės apžiūros metu užfiksuotomis ir D. Č. nurodytomis eismo įvykio pasekmėmis. Tai leidžia daryti išvadą, kad automobilis VW Golf buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, o ne susidūrus su V. M. vairuojamu automobiliu RENAULT, t. y. ne nurodyto eismo įvykio metu, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė atlyginti padarytą žalą. Be to, atsakovo specialistas apskaičiavo, kad automobilio VW Golf remonto kaina yra 16.219 Lt (b.l. 42-44).
Trečiasis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant, jį tinkamai informavus (b.l. 108-109).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-10 sprendimu ieškinį tenkino (b.l. 163-166). Priteisė iš atsakovo EB „ERGO Insurance SE“ (buvęs pavadinimas UADB ERGO Lietuva) ieškovei E. Š. 21.510 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 21.510 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (645 Lt žyminio mokesčio ir 1.500 Lt atstovavimo išlaidų).
Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, kad ieškovės įstatyminei atstovei S. Š. bei trečiajam asmeniui V. M. nusprendus nekviesti į eismo įvykio vietą policijos pareigūnų, esant ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių, atsakovas atleistinas nuo žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, nesant eismo įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų, kai žala padaryta tik turtui, S. Š. ir V. M. turėjo teisę nekviesti policijos pareigūnų bei užpildyti reikiamus dokumentus patys. Teismo posėdžio metu S. Š. duoti parodymai iš esmės nesiskyrė nuo aplinkybių, nurodytų eismo įvykio deklaracijoje bei nubraižytų schemų. Nei S. Š., nei V. M. nėra profesionalai, todėl jų nubraižyta schema gali turėti netikslumų ar neaiškumų. Kita vertus, išklausius šalių bei jų atstovų paaiškinimus, įvertinus rašytinę bylos medžiagą bei nuotraukas, teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog eismo įvykis įvyko S. Š. ir V. M. paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis. Tai patvirtina ir tas faktas, kad po eismo įvykio S. Š. vairuotas automobilis atsitrenkė į medį, o medyje yra likę apibrozdinimai bei automobilių detalės, ko neginčijo teismo posėdžio metu ir atsakovo atstovas. Teismas darė išvadą, kad eismo įvykio dalyviai eismo įvykio deklaracijoje ir savo paaiškinimuose atskleidė atsakovui esmines eismo įvykio aplinkybes. Ta aplinkybė, kad į eismo įvykio vietą jie pasirinko nekviesti policijos pareigūnų, o patys braižyti schemą bei užpildyti eismo įvykio deklaraciją, laikytina įprastiniu eismo įvykio dalyvių elgesiu. Eismo įvykio deklaracijoje užpildyti bei paaiškinimuose esantys duomenys nepripažinti neteisingais ar neišsamiais, atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Atsakovui nebuvo atimta galimybė išsiaiškinti eismo įvykio kaltininką. Atsižvelgiant į visą tai, teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti žalą. Kadangi atsakovas neginčijo ieškovės pateikto žalos apskaičiavimo, teismas neturėjo pagrindo patirtos žalos dydį keisti ar jį mažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkintinas visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas EB „ERGO Insurance SE“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. Š. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 168-171). Atsakovas, aiškindamasis 2010-12-03 eismo įvykio aplinkybes, nuodugniai ištyrė eismo įvykio dalyvių duotus paaiškinimus dėl eismo įvykio kylimo mechanizmo. Atsakovo prašymu UAB „BCE Sauga“ atliko automobilio VW Golf diagnostiką ir nustatė, kad saugos oro pagalvių kompiuteryje užfiksuota informacija apie eismo įvykio pasekmes nesutampa su automobilio išorinės apžiūros metu užfiksuotomis ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis eismo įvykio pasekmėmis. Patikrinus vairuotojo ir keleivio saugos diržų mechanizmą išaiškėjo, kad jie yra nesuveikę ir funkcionuoja, kaip tai numato gamintojas. Tuo tarpu saugos oro pagalvių kompiuteryje buvo užfiksuota, kad diržai turi būti neveikiantys. Be to, UAB „BCE Sauga“ išvadoje konstatavo, kad automobilio VW Golf saugos oro pagalvių kompiuteris, vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvė priklausė kitai transporto priemonei. Taigi, ieškinyje nurodytos eismo įvykio aplinkybės nesutampa su automobilio VW Golf oro pagalvių kompiuterio atmintyje išlikusiais įrašais apie oro pagalvių ir saugos diržų suveikimą. Stipraus automobilių susidūrimo metu turėjo suveikti vienkartiniai automobilio VW Golf saugos diržų mechanizmai, tačiau jie liko nesuveikę ir tai prieštarauja automobilio kompiuteryje išlikusiems įrašams. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie paneigtų UAB „BCE Sauga“ išvadoje nurodytas aplinkybes. Tai leidžia daryti išvadą, jog automobilis VW Golf buvo sugadintas kitomis aplinkybėmis, o ne susidūrus su automobiliu Renault. Teismo sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl UAB „BCE Sauga“ išvadoje nurodytomis aplinkybėmis negalima vadovautis, kodėl šis įrodymas atmestas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2013-03-12 teismo posėdžio metu S. Š. parodė, jog eismo įvykis įvyko vakare, važiuojamoji kelio dalis buvo slidi, visur buvo sniego, matomumas nebuvo geras, nes buvo tamsu, taip pat paaiškino, kad po eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, policijos kviesti nebuvo poreikio, nes automobilio Renault vairuotojas pripažino savo kaltę ir tiesiog išvažiavo. Šie paaiškinimai teismo turėjo būti vertinti kritiškai. Neįtikėtina, kad asmuo, sukėlęs eismo įvykį ir sąlygojęs didelę žalą, paliko kitą eismo įvykio dalyvę naktį pakelėje ir išvyko iš eismo įvykio vietos. Analogiškų eismo įvykių atvejais vairuotojai paprastai visuomet iškviečia policiją tam, kad būtų ištirtas eismo įvykio mechanizmas, nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Eismo įvykio dalyviai nurodė buvus smūgiui į medį, kuris nėra eismo įvykio dalyvių turtas, todėl eismo įvykis neturėjo būti forminamas deklaracija. Jeigu ir nėra kviečiama policija, vairuotojai bent jau nufotografuoja eismo įvykio vietą, vizualiai matomus transporto priemonės apgadinimus. Šiuo atveju policija nebuvo kviesta, eismo įvykio dalyviai nenufotografavo apgadintų automobilių. Remiantis eismo įvykio deklaracijoje nurodytais duomenimis, eismo įvykis įvyko apie 21.10 val. Todėl S. Š. paaiškinimai apie tai, kad ji, tuo metu 26 metų amžiaus moteris, žiemą, vėlai vakare, viena tiesiog liko įvykio vietoje šalia automobilio VW Golf, nuvažiavusio nuo kelio ir atsitrenkusio į medį, neįtikėtini. Šią jos versiją paneigia tai, kad S. Š. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu automobilis VW Golf buvo išgabentas iš įvykio vietos, nors, kaip teigia, pati dalyvavo eismo įvykyje, po įvykio liko įvykio vietoje. Atsakovas taip pat nurodė, kad eismo įvykio dalyviai nenubraižė tikslios eismo įvykio schemos. Iš pateiktos schemos visiškai nėra aišku, koks buvo eismo įvykio mechanizmas. Eismo įvykio dalyviai deklaracijoje nepažymėjo nei vienos eismo įvykio aplinkybės. Be to, deklaracijoje akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykio data buvo taisoma. Tai leidžia daryti išvadą, kad esminės eismo įvykio aplinkybes atsakovui nebuvo atskleistos. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto 2013-01-27 ekspertizės akte nurodyta, kad automobiliai kontaktavo, tačiau nėra galimybės spręsti apie kontakto laiką ir vietą bei atsakyti, ar įvykis įvyko vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovo įsitikinimu, tokios ekspertizės akto išvados papildo kitus įrodymus ir leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl eismo įvykio sekos ir padarinių neatitinka tikrovės. Atsakovo vertinimu, byloje esanti medžiaga (UAB „BCE Sauga“ išvada, S. Š. paaiškinimai, deklaracijoje nurodyti duomenys ir kt.) leidžia daryti išvadą, kad automobilio VW Golf apgadinimai nesusiję su trečiojo asmens KET pažeidimu ir civiline atsakomybe. Automobilis VW Golf buvo apgadintas ne ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl trečiojo asmens civilinė atsakomybė dėl automobilio VW Golf sugadinimo nekyla ir atsakovui neatsiranda pareiga išmokėti draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovė E. Š. teismo prašo atsakovo EB „ERGO Insurance SE“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 179-185). Atsakovas cituoja tik dalį iš konteksto paimtų S. Š. parodymų, iškreipdamas jų prasmę ir ignoruodamas visus 2013-03-12 teismo posėdžio protokole užfiksuotus S. Š. paaiškinimus bei jos atsakymus į užduotus klausimus. Iš byloje esančio 2013-03-12 teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio metu apklausiama S. Š. nurodė, jog ginčo su kaltininku V. M. po eismo įvykio nebuvo, nes jis pripažino savo kaltę dėl įvykio; eismo įvykio deklaraciją pasirašė tiek S. Š., tiek V. M., užpildydami atitinkamas kiekvienam iš jų privalomas grafas ir nupiešdami tai, kas konkrečiai turi būti nurodoma deklaracijoje; S. Š. eismo įvykio metu sužalota nebuvo; tuoj pat susisiekė su savo sugyventiniu D. Č., kurio automobilį VW Golf ir vairavo eismo įvykio metu, kuris pasirūpino savo automobiliu, be to, priešingai nei teigia atsakovas, viena įvykio vietoje neliko: „manęs atvažiavo paimti, skambinau po avarijos savo vyrui ir jis atvyko paimti“, „ginčo su kaltininku nebuvo. Jis prisipažino kaltu“. Nei S. Š., nei V. M. pareigos apie tokio pobūdžio eismo įvykį pranešti policijai nepažeidė, visi jų veiksmai po eismo įvykio buvo atlikti nepažeidžiant jokių norminių aktų reikalavimų. Atsakovas nenurodo jokio norminio akto, kuris įpareigotų eismo įvykio dalyvius fotografuoti automobilių apgadinimus iš karto po įvykio, be to, atsakovas ignoruoja faktą, jog tarp eismo įvykio dalyvių ginčo tiek dėl kaltės, tiek ir padarytos žalos atsiradimo priežasties ar dydžio, nekilo. Eismo įvykis įvyko žiemą, esant nepalankioms oro sąlygoms (buvo slidu) ir blogam matomumui, tamsiu paros metu, (galimai) sningant. Todėl eismo įvykio dalyviai neturėjo galimybių padaryti nuotraukų. Kita vertus, byloje yra paties atsakovo iniciatyva darytos nuotraukos, kuriose vizualiai ir kokybiškai užfiksuoti ne tik automobilių apgadinimai, bet ir eismo įvykio vieta šviesiu paros metu – sniege matosi apgadintų automobilių detalės, taip pat ir medis, pažeista žieve, į kurį po kontakto su V. M. vairuojamu automobiliu atsitrenkė automobilį vairavusi S. Š. Eismo įvykio dalyviai, pildydami deklaraciją, laikėsi jos pildymo taisyklių ir tinkami nubraižė eismo įvykio schemą. Net jei eismo įvykio deklaracija užpildoma netiksliai (teismas pagrįstai pažymėjo, jog neprofesionalų pildomos deklaracijos gali būti su netikslumais), vien tai negali būti pagrindu konstatuoti, kad eismo įvykio nebuvo apskritai, arba kad jis buvo kitoje vietoje ar kitomis aplinkybėmis. Ieškovės teigimu, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kurios atleistų jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tuo tarpu atsakovas viso teisminio proceso metu taip ir nepateikė jokių reikšmingų įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2010-12-03 eismo įvykis buvo inscenizuotas. To nepatvirtino ir atsakovo inicijuota bei teismo paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas V. Š. Atsakovo minima ir tik dalinai cituojama UAB „BCE Sauga“ išvada, kartu teigiant, jog saugos oro pagalvių kompiuteryje užfiksuota informacija, kiek tai susiję su diržų nesuveikimu, įrodo, jog eismo įvykio nebuvo, taip pat pateikiama tendencingai, neatskleidžiant kitų šioje išvadoje nurodytų faktų. Atsakovas ignoruoja tai, kad išvadoje konstatuotas faktas, jog tiek saugos oro pagalvės, tiek ir saugos oro pagalvių kompiuteris (kurio rodomi duomenys apie saugos diržus neva tai neteisingi) eismo įvykyje sudaužytam automobiliui VW Golf nepriklausė, o buvo paimti iš kito automobilio. Saugos oro pagalvių bei saugos diržų suveikimo data saugos oro pagalvių kompiuteryje neužfiksuotos. S. Š. nagrinėjant bylą pateikė teismui rašytinius įrodymus apie tai, kad saugos oro pagalvės automobilyje buvo pakeistos. Todėl UAB „BCE Sauga“ išvados pagrindu teigti, kad eismo įvykis įvyko ne eismo įvykio dalyvių nurodytu metu bei aplinkybėmis, nėra jokio pagrindo. Ekspertas V. Š. atsakė į teismo iškeltą klausimą ir padarė tikėtiną išvadą, jog automobilio VW Golf kairiojo šono apgadinimai galinių durelių ir rato srityje buvo padaryti slystamai kontaktuojant automobilio Renault kairės pusės priekine dalimi. Be to, pasak eksperto, automobilio VW Golf priekinės dalies sugadinimų pobūdis ir lokalizacija duoda pagrindą teigti, kad jie buvo padaryti automobiliui priekine dalimi atsitrenkus į riboto paviršiaus vertikalią kliūtų, kas šiuo atveju, tikėtina, buvo apie 30 cm. skersmens medžio kamienas. Nors eksperto V. Š. išvada yra tikėtina, tačiau tiek ekspertizės aktas, tiek kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia manyti, kad, priešingai nei teigia atsakovas, 2010-12-03 eismo įvykis nebuvo inscenizuotas, t. y. įvyko automobilių VW Golf ir Renault kontaktas, ko pasėkoje buvo padaryta ieškiniu reikalaujama atlyginti žala.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar iš tikrųjų 2010-12-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu į D. Č. priklausiusį automobilį VW Golf 5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą S. Š., atsitrenkė priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis Renault 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. M., dėl ko automobilis VW Golf 5 nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Atsakovo teigimu, nurodyto eismo įvykio šio eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis nebuvo, todėl atsakovas, kaip automobilio Renault 19 valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, neturi pareigos išmokėti automobilio VW Golf 5 savininkui D. Č. draudimo išmokos. Atitinkamai D. Č. įstatyminės įpėdinės, ieškovės E. Š., ieškinys pirmosios instancijos teismo turėjo būti atmestas.
Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka.
Pažymėtina, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Remiantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009).
Šiuo atveju aplinkybių, kurios atleistų atsakovą nuo draudimo išmokos išmokėjimo, o būtent to, kad aptariamo eismo įvykio apkritai nebuvo ar kad jis įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei kad nurodė šio eismo įvykio dalyviai, byloje nenustatyta.
Byloje yra Eismo įvykio deklaracija, užpildyta S. Š. ir V. M., kurioje šie asmenys nurodė informaciją apie 2010-12-03 įvykusį eismo įvykį Linkuvos kaimelyje, Kaune, šiame įvykyje dalyvavusias transporto priemones, eismo įvykio dalyvius bei nubraižė eismo įvykio schemą transporto priemonių susidūrimo metu (b.l. 47). Iš tiesų, sutiktina su atsakovu, kad Eismo įvykio deklaracija išsamiai ir tiksliai užpildyta nebuvo, dėl ko Lietuvos teismo ekspertizės centras, teikdamas teismui 2013-01-24 ekspertizės aktą Nr. 11-2398 (12), negalėjo atsakyti į visus užduotus klausimus (b.l. 121-126), taip pat matyti, kad buvo taisoma deklaracijoje nurodyta eismo įvykio data. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad deklaracija buvo pildoma žiemą, vėlų vakarą, esant blogoms oro sąlygoms, ką tik eismo įvykį patyrusių eismo įvykio dalyvių, sprendžia, kad atsakovo nurodyti deklaracijos trūkumai nesudaro pakankamo pagrindo paneigti eismo įvykio buvimo faktą.
Byloje esančiame 2010-12-06 S. Š. pranešime, adresuotame UADB „ERGO Lietuva“, buvo pateiktos išsamesnės aptariamo eismo įvykio aplinkybės (b.l. 48). Šiame pranešime S. Š. paaiškino, kad 2010-12-03 automobiliu VW Golf 5 ji važiavo per Linkuvos kaimelį į namus, iš priešingos pusės atvažiavo automobilis Renault 19, šį automobilį „sumėtė“ ir jis atsitrenkė į S. Š. vairuojamą automobilį, po to jos automobilį taip pat „sumėtė“, kuris, nuvažiavęs nuo kelio, trenkėsi į medį; matomumas buvo blogas, nes pustė, kelio danga buvo slidi, gatvė nebuvo apšviesta; S. Š. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 50 km/val. Teismo posėdžio metu duoti S. Š. paaiškinimai apie aptariamo eismo įvykio aplinkybes (b.l. 158), priešingai nei teigia atsakovas, iš esmės neprieštaravo jos anksčiau nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms, todėl nėra pakankamo pagrindo šiuos paaiškinimus vertinti kritiškai. Be to, iš esmės tokias pačias eismo įvykio aplinkybes nurodė eismo įvykio metu automobilį Renault 19 vairavęs V. M. 2010-12-06 pranešime, adresuotame UADB „ERGO Lietuva“, bei papildomuose paaiškinimuose (b.l. 49, 57-63).
Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras 2013-01-24 ekspertizės akte Nr. 11-2398 (12) pateikė išvadą, jog tikėtina, kad automobilio VW Golf 5 kairiojo šono apgadinimai galinių durelių ir rato srityje buvo padaryti slystamai kontaktuojant automobiliui Renault 19 kairės pusės priekine dalimi (b.l. 121-126). Nors šiame ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, kad spręsti apie automobilių kontakto laiką ir vietą negalima, taip pat negalima nustatyti, ar šis kontaktas įvyko eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, tačiau ekspertizės akte pateiktos eismo įvykio vietos nuotraukos, kuriuose užfiksuotas medis su pažeista žieve ir šalia esančios automobilio detalių nuolaužos (b.l. 123), taip pat ekspertizės akto išvada, kad automobilio VW Golf 5 priekinės dalies sugadinimų pobūdis ir lokalizacija duoda pagrindą teigti, kad jie buvo padaryti automobiliui priekine dalimi atsitrenkus į riboto paviršiaus vertikalią kliūti, kas šiuo atveju, tikėtina, buvo apie 30 cm skersmens medžio kamienas (b.l. 124), netiesiogiai patvirtina S. Š. ir V. M. nurodytas eismo įvykio aplinkybes.
Nors atsakovas pagrįstai teigia, kad eismo įvykio metu padarius žalą medžiui, kuris nebuvo eismo įvykio dalyvių turtas, turėjo būti iškviesti policijos pareigūnai, tačiau tai nebuvo padaryta, tai nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad eismo įvykio apskritai nebuvo ar kad jis įvyko kitokiomis aplinkybėmis nei kad nurodė šio eismo įvykio dalyviai, bei dėl to atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo teiginį, kad eismo įvykio dalyviai turėjo įvykį ir jo pasekmes užfiksuoti fotonuotraukomis. Tokių priemonių naudojimas priklauso tik nuo pačių eismo įvykio dalyvių valios ir nėra privalomas.
Atsakovas pateikė teismui UAB „BCE Sauga“ išvadą Nr. 2010.12.17-002 (b.l. 51), kurioje nurodyta, kad automobilio VW Golf 5 saugos oro pagalvių kompiuteryje užfiksuota, jog eismo įvykio metu suveikė vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvės, taip pat suveikė vairuotojo ir keleivio saugos diržai, todėl diržai turi būti neveikiantys, tačiau patikrinus vairuotojo ir keleivio saugos diržų mechanizmą matyti, kad jie nesuveikę ir funkcionuoja. Šį atsakovo akcentuojamą neatitikimą paaiškina ieškovės pateikta UAB „Aitas“ 2010-09-15 PVM sąskaita-faktūra AIT Nr. 0000483, iš kurios matyti, kad dar iki aptariamo eismo įvykio buvo keistos automobilio VW Golf 5 saugos oro pagalvės (b.l. 102), taip pat pačioje UAB „BCE Sauga“ išvadoje nurodyta aplinkybė, kad automobilio VW Golf 5 saugos oro pagalvių kompiuteris, vairuotojo ir keleivio saugos oro pagalvė priklausė kitam automobiliui (b.l. 51). Taigi, UAB „BCE Sauga“ išvada Nr. 2010-12-17-002 taip pat nepaneigia S. Š. ir V. M. nurodytų eismo įvykio aplinkybių bei nesudaro pagrindo teigti, kad šio eismo įvykio apskritai nebuvo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia teigti, jog labiau tikėtina, kad 2010-12-03 įvyko eismo įvykis šio eismo įvykio dalyvių S. Š. ir V. M. nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi atsakovas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto žalos dydžio, teisėjų kolegija dėl šios teismo sprendimo dalies nepasisako.
Atmetus skundą, nepilnametės ieškovės įstatyminei atstovei S. Š., atsižvelgiant į bylos ir atliktų veiksmų sudėtingumą - atsiliepimo į skundą surašymą, priteistina dalis jos patirtų 2.250 litų bylinėjimosi išlaidų – 1.000 litų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 1.000 litų S. Š. a.k. (duomenys neskelbtini).