- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- T-49-531/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01000-2008-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdo Ciesiūno (pranešėjas ir pirmininkaujantis), Donato Jatužio or Jolantos Raščiuvienės,
Teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėję M. B. (M. B.) prašymą palengvinti jo – nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. ir jam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, bei pagal BK 180 str. 2 d. ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p. M. B. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d. ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 2 mėnesiams.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pakeitė 2010 m. kovo 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį ir už BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 9 p. numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. B. skyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. ir 3 p. pagal BK 129 str. 2 d. 5 ir 9 p. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. paskirta bausme ir paskyrė M. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 5 d. ši bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi M. B. kasacinį skundą atmetė.
4. Nuteistasis M. B. teismo prašo palengvinti jo, kaip nuteisto iki gyvos galvos teisinę padėtį, sušvelninant jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį).
4.1. Nuteistojo prašyme cituojama Vyriausybės pozicija dėl galimybės peržiūrėti skirtas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aiškinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ str. naudojamo termino „įstatymas“, sąvoka, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencija tarptautinių sutarčių taikymo klausimu esant konkurencijai su nacionaline teise.
4.2. Prašyme nurodoma, jog, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatas, reikšmės turi teisinis reguliavimas, numatytas BPK 1 str. 3 d., kad gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo taisyklės, nei numato BPK. Prašyme padaryta išvada, jog BPK 362¹ str. naudojamas terminas „įstatymas“, vertinant ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 d. teisinį reguliavimą, turi būti taikomas plačiau.
4.3. Nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ 20 paragrafe išaiškino: „teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme).
4.4. Vyriausybės Pastabų 22–27 pastraipose pasisakoma, kad po Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) galima teigti apie teisinę spragą, kuria privalo pasinaudoti ne tik minėtos bylos Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą pareiškėjai. Nepasinaudojimas teismams suteikta kompetencija (ir netgi pareiga) užpildyti teisės spragas, kada to nepadaro įstatymų leidėjas, yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių nepanaudojimas. Vyriausybės nuomone, svarstomoje byloje sąžininga reikalauti, kad ieškovai išnaudotų visas nacionalines gynybos priemones, kadangi tiesioginis teismo išvadų byloje Matiošaitis ir kiti taikymas užtikrino veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimą nacionaliniu lygmeniu, priešingai Strasbūro teismo proceso suteikiamoms galimybėms, kurios vis tiek reikalauja naudoti individualias priemones nustačius pažeidimą. Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą.
4.5. Nuteistasis didžiąja dalimi sutinka su tokia Vyriausybės pozicija tiek dėl Konvencijos ir EŽTT praktikos viršenybės, tiek ir dėl tiesioginio EŽTT praktikos taikymo. Jo manymu, teismai turi ne tik teisę, bet ir pareigą užpildyti teisės spragas, kai to nepadaro įstatymų leidėjas. Pažymi, kad nuo EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą priėmimo praėjo jau daug laiko, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nekoregavo baudžiamojo įstatymo, kad šis atitiktų Konvenciją ir EŽTT praktiką. Todėl šiuo atveju teisės spraga nuteistojo atžvilgiu užpildytina ad hoc, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 362¹ str. pagrindais ir tvarka, kadangi minėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) laikytinas švelninančiu bausmę teisiniu reguliavimu.
4.6. Nurodo prašymą minėtus klausimus spręsti surengiant teismo posėdį, kuriame dalyvautų jo gynėjas ir prokuroras.
Atsiliepimas
5. Nuteistojo gynėja adv. D. Baniulė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog palaiko M. B. prašymą jame išdėstytais motyvais ir argumentais ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
6. Prašymas atmestinas.
7. Panevėžio apygardos teisme 2018 m. spalio 8 d. gautame nuteistojo M. B. prašyme sušvelninti jo teisinę padėtį ir paskirti kitos rūšies bausmę, be kita ko yra prašymas šį teikimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. BPK 362¹ str. 3 d. numatyta, jog prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Nagrinėjamu atveju nuspręsta žodinio nagrinėjimo nerengti, kadangi naujai aiškintinų aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodo, jog nuteistojo M. B. prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka niekaip nemotyvavo. Atkreiptinas dėmesys, jog jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos teismo posėdžių pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose metu, prašyme jis nenurodė, todėl kyla tik paskirtos bausmės vertinimo klausimas, atsižvelgiant į EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Visus, nuteistojo M. B. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti savo prašyme ir šia procesine teise pasinaudojo. Tuo tarpu akivaizdu, kad galimybė pateikti papildomą informaciją rašytinio proceso tvarka, nuteistajam buvo aiškiai žinoma ir asmuo proceso metu ją išnaudojo.
8. Prašyme yra vadovaujamasi reguliavimu, numatytu BPK 362¹ str. 1 d., jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 d. nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 str. nuostatomis. Vis dėlto nagrinėjamu atveju prašymas paduotas tuo pagrindu, kad nuteistojo M. B. padėtį švelnina ne įstatyme įtvirtintas reguliavimas, o išaiškinimas, kurį pateikė EŽTT, priimdamas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).
8.1. Šis sprendimas yra aktualus nagrinėjamai situacijai tiek, kiek jame konstatuota, jog „net tie labiausiai pasibjaurėtinus ir baisiausius nusikaltimus įvykdę asmenys vis tiek išsaugo savo esminį žmogiškumą ir gebėjimą keistis. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie išsaugo teisę turėti viltį, kad vieną dieną jie išpirks savo kaltes. Šios vilties iš jų negalima visai atimti. Atėmus iš jų viltį, būtų paneigtas esminis jų žmogiškumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui.“ (180 pastraipa). Taigi EŽTT sprendime konstatuota, jog nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 str. reikalavimus.
8.2. Aptartą išaiškinimą EŽTT priėmė konkrečioje byloje, t. y. dėl kelių asmenų pareiškimų – Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Teismas sutinka su prašyme aptartu ir detalizuotu išaiškinimu, kuris remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad doktrininė nuostata, jog Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys įgyja įstatymo galią, negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą Lietuvos Respublika gali nesilaikyti savo tarptautinių sutarčių, jeigu jos įstatymuose ar konstituciniuose įstatymuose yra nustatytas kitoks teisinis reguliavimas negu nustatytasis tarptautinėmis sutartimis. Konstitucijoje taip pat yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinės teisės aktas (aišku, išskyrus pačią Konstituciją) nustato tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi būti taikoma tarptautinė sutartis. Taigi teismas sutinka su išvada, kad tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai. Tačiau EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 str. pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo M. B. atveju, t. y. nebuvo konstatuota, kad Panevėžio apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo M. B. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, buvo padarytas Konvencijos 3 str. pažeidimas. Antra, nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam M. B., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 str. pažeidimas. Toks vienkartinis teisėkūros spragos užpildymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi EŽTT yra pateikti, bet dar neišnagrinėti kitų pareiškėjų iš Lietuvos pareiškimai dėl to paties klausimo, t. y. ar paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai nacionaliniame reguliavime nėra įtvirtintas peržiūros institutas, pažeidžiami Konvencijos 3 str. reikalavimai (Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16, kt.)). Taigi teismas, šiuo metu ad hoc užpildydamas teisinio reguliavimo spragą, išspręstų klausimą, kurį EŽTT dar tik nagrinės ateityje ir galbūt pasisakys nebūtinai identiškai, kaip buvo išaiškinta 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti).
8.3. EŽTT sprendimai prieš Lietuvą, kuriuose konstatuojami Konvencijos pažeidimai, turi būti vykdomi, t. y. pakeičiamas nacionalinis teisinis reguliavimas arba užpildomos teisinio reguliavimo spragos. Vis dėlto valstybės, net ir vykdydamos EŽTT sprendimus, ne visuomet gali užtikrinti nustatytų Konvencijos pažeidimų greitą pašalinimą, nes tam reikia ilgesnio laikotarpio. Nors nuo EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) yra praėję daugiau nei metai, negalima tvirtinti, jog nebuvo imtasi jokių veiksmų, siekiant pašalinti nustatytą Konvencijos 3 str. pažeidimą. 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo užregistruotas BK 51, 66 ir 97 str. pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2473), kuriuo siekiama įgyvendinti EŽTT sprendimą ir sudaryti teisines sąlygas asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami. Be to, akivaizdu, jog turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama, ar keisti paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau nekalbama tiesiog apie bausmės pakeitimą kitos rūšies bausme vykdymo proceso metu. Nagrinėjamu atveju nuteistajam M. B. keičiant paskirtąją laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausme, pavyzdžiui, terminuotu laisvės atėmimu, nebūtų aišku, kokiais kriterijais remtis sprendžiant šį klausimą, t. y. tokia situacija neatitiktų numatomo įstatyme įtvirtinti peržiūros instituto prasmės, o būtų tik vienos bausmės rūšies pakeitimo kita klausimo svarstymas be įvertinimo, ar asmuo atitinka aiškius įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
9. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistojo M. B. prašymas yra nepagrįstas, ir nėra priežasčių, vadovaujantis BPK 362¹ str., keisti jam Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kita bausmės rūšimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo M. B. (M. B.) prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.