Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie rašytinį procesą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4, 5 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjos senelis ir jo tėvai (pareiškėjos proseneliai) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiais, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonė. Sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai patvirtina, kad jos senelis (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gimė ir gyveno dabartinėje Lietuvos teritorijoje, tačiau pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kad jos senelis (duomenys neskelbtini) ir jo tėvai (pareiškėjos proseneliai) (duomenys neskelbtini) turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., o Lietuvos valstybės archyvuose duomenų apie jų pilietybę nerasta, todėl konstatuotina, kad dokumentai apie pareiškėjos protėvių iki 1940 m. birželio 15 d.

6. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

7. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas; 2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; 3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 4) yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 punktas); yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 punktas)); <...>.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalį, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Minėto straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

9. Pareiškėja, neturėdama kitos galimybės įrodyti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatyme nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimo, kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelis B. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

12. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo matyti, kad pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvais nurodyti: tėvas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir motina (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Gyvybinio įrašo/ gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai: tėvas J. B., (duomenys neskelbtini) m., gimęs (duomenys neskelbtini), motina M. R., (duomenys neskelbtini) m., gimusi (duomenys neskelbtini).

13. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą patvirtina, kad Telšių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas (duomenys neskelbtini) iki santuokos D. J. sūnus vardu B. V., gimęs (duomenys neskelbtini) kaime.

14. Tarptautinės pabėgėlių organizacijos parengiamosios komisijos (perkeltųjų asmenų emigracija į (duomenys neskelbtini) laivu „G. S.“ (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)) dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas J. B., kurio pilietybės šalis - Lietuva, šeiminis statusas - nevedęs, amžius - (duomenys neskelbtini), gimimo šalis – Lietuva <...>. Taip pat (duomenys neskelbtini) registracijos išraše (dublikate) įrašytas J. B., kurio šeiminė padėtis – nevedęs, deklaruojama pilietybė – Lietuvos, tėvo pilnas vardas J. S., motinos pilnas vardas J. E., pageidaujamas tikslas – JAV, paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), <...> kalbos – lietuvių, vokiečių, data – (duomenys neskelbtini) pastabos – dėl komunistinio režimo Lietuvoje.

15. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimo nustatyta, kad minėtas dokumentas (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini); tautybė – lietuvis. Iš Lietuvos Respublikos piliečio paso LTU (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) išduotas B. J., gim. (duomenys neskelbtini).

16. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoka. Pagal minėtą įstatymo nuostatą asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

17. Kaip minėta, (duomenys neskelbtini) archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki santuokos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sūnus vardu B. V., gimęs (duomenys neskelbtini) kaime. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pateiktame (duomenys neskelbtini) Gyvybinio įraše/gimimo liudijime nurodyta, kad pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. B., (duomenys neskelbtini) m., laikytina, kad B. J. yra pareiškėjos senelis (atitinka tiek vardas, pavardė, tiek gimimo/krikšto metai).

18. (duomenys neskelbtini) registracijos išrašas, Tarptautinės pabėgėlių organizacijos parengiamosios komisijos (perkeltųjų asmenų emigracija į (duomenys neskelbtini) laivu „G. S.“ (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini)) dokumentas leidžia spręsti, kad pareiškėjos senelio dokumentai apie jo pilietybę ir gyvenamąją vietą buvo naudojami užsienio valstybėse ((duomenys neskelbtini)) nuo 1945 metų iki 1992 metų. Jie patvirtina, kad pareiškėjos senelis gimė Lietuvoje ir kurį laiką gyveno bei išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos per (duomenys neskelbtini), t. y. 1990 m. kovo 11 d. jo gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Be to, juose deklaruojama J. B. pilietybė – Lietuvos. Šią aplinkybę papildomai patvirtina (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimas.

19. Byloje esančių įrodymų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjos senelis J. B. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nes ji minima net keliuose į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie B. J., t.y. (duomenys neskelbtini) registracijos išraše (dublikate) įrašytas J. B., kuris deklaravo Lietuvos pilietybę – Lietuvos, o paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini) Lietuvą, Tarptautinės pabėgėlių organizacijos parengiamosios komisijos dokumente nurodytas J. B., gimimo ir pilietybės šalis – Lietuva, (duomenys neskelbtini) Gyvybiniame įraše/gimimo liudijime pareiškėjos tėvo (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas J. B., kurio gimimo vieta Lietuva. Taip pat byloje aukščiau nurodytų ir aptartų įrodymų visuma teikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjos senelis, turėdamas Lietuvos pilietybę, išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

20. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos senelis J. B., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), yra asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę bei išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.