- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-07
- Bylos Nr.
- ATP-493-593/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimo G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas G. S. surašytas už tai, kad 2013-08-31 13.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tam teisės, nepasirinko saugaus vairavimo greičio, nesuvaldė automobilio, lenkė transporto priemonių koloną ir atsitrenkė į sukančią į kairę transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 9, 14, 133, 231.1, 231.2 p. reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nutarimu G. S. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus ir jam paskirtos nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. - 1500 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 25 parų administracinis areštas be transporto konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė subendrinta nuobauda paskirta – 25 paros administracinio arešto be transporto priemonės konfiskavimo.
Šalies argumentai
G. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog 2013-08-31 automobilio ,,Opel Vectra“ nevairavo, nes buvo išvykęs į B.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos V. S. ir J. J.. Minėtą dieną automobilį vairavo J. J. pažįstamas vardu Šarūnas, kurio pavardės nežino.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) laikinai einanti viršininko pareigas I. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 nutarimą ir G. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. skirti - 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas G. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą paskyrė per švelnią nuobaudą. Nors teismas nutarė, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos transporto priemonės konfiskavimas kaip alternatyvios papildomos nuobaudos skyrimas G. S. neskirtinas ir savo sprendimą grindė tuo, kad transporto priemonė - automobilis ,,Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui.
Institucijos nuomone, teismas apsiribojo faktu, jog G. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau neįvertino, kad visuma G. S. charakterizuojančių duomenų, liudija apie jo sistemingą teisei priešingą elgesį. G. S. yra vairuotojas, neturintis teisės vairuoti transporto priemones ir vien tai, kad pažeidimo padarymo priemonė - automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, remiantis susiklosčiusia teismų praktika nėra aplinkybės, kuria turėtų būti apsiribojama skiriant jam ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą tik pagrindinę nuobaudą - piniginę baudą.
Skunde pažymima, kad G. S. neturėdamas teisės vairuoti, neabejotinai žinojo, kad transporto priemonės vairavimas be vairuotojo pažymėjimo užtraukia administracinę atsakomybę, kadangi praeityje už analogišką pažeidimą jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai sudaro pagrindą manyti, kad ankstesnės nuobaudos nepasiekė savo tikslų. Paskirta alternatyvi nuobauda transporto priemonės konfiskavimas būtų adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinkanti ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, o taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus. Toks teisinių santykių reguliavimas šiuo atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
G. S. ir Institucijos apeliaciniai skundai netenkinami.
Motyvuojamoji dalis
Dėl G. S. apeliacinio skundo
Apeliantas G. S. apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad jis jokių pažeidimų nepadarė, įvykio metu buvo išvykęs į B..
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Bylos įrodymų visuma – administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), eismo įvykio vietos schema (3 b. l.), policijos specialisto E. I. tarnybiniai pranešimai (4-7, 8 b. l.), liudytojų M. B., A. Č. ir G. M. paaiškinimai (20, 21, 22, 23 b.l.), fotonuotraukos (47-55 b.l.) leidžia daryti išvadą, kad būtent G. S. 2013-08-31, 13.50 val., Papilio g. – Jakšto g., Kaune ,,Opel Vectra“ vairuotojas, lenkė transporto priemonių koloną ir atsitrenkė į sukančią į kairę transporto priemonę, šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tačiau E. S. iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Nors G. S. neigia vairavęs automobilį, sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs, nes tuo metu buvęs Birštone, tačiau šią jo versiją paneigia liudytojų A. Č. ir G. M. parodymai duoti teismo posėdyje. Abu liudytojai parodė, kad jie automobilio ,,Opel Vectra“ vairuotoją atpažino policijoje iš nuotraukų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti šių liudytojų parodymais, todėl teismas sprendžia, kad G. S. versija, jog jis nevairavo automobilio ,,Opel Vectra“ atmetama kaip nepagrįsta. Pažymima, kad yra nelogiškas aiškinimas, jog transporto priemonę vairuoti buvo leista pažįstamam asmeniui, nežinant jo anketinių duomenų bei gyvenamosios vietos, žinant tik jo vardą.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė liudytojų V. S., kuri yra apelianto mama bei J. J., kuri yra draugė, parodymus ir juos vertino kritiškai kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenims. Pažymima, kad tiek V. S., tiek ir J. J. parodymai buvo prieštaringi tarpusavyje. Iš pradžių J. J. tvirtino, kad ji mokydamasi vairuoti vairavo transporto priemonę, o atsitrenkusi į kitą automobilį išsigando ir pabėgo. Vėliau ji jau tvirtino, kad automobilį vairavo vaikinas vardu Šarūnas, tačiau nenurodė nei jo gyvenamosios vietos, nei jo pavardės. Taip pat ir V. S. duodama paaiškinimus nebuvo nuosekli – 2013-08-31 paaiškinime teigė, jog ji pati automobilio raktus perdavė J. J., kadangi ji norėjo pasimokyti važiuoti, o 2013-09-08 paaiškinime jau nurodė, jog nežino, kas vairavo automobilį,
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog G. S. savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvai pagrindo nėra.
Dėl Institucijos apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su pažeidėjui už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d . padarymą paskirta nuobauda, mano, kad ji per švelni. Nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. gali būti pasiekti tik paskyrus 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nuobaudą individualizuoja, jos rūšį parenka bei dydį nustato bylą nagrinėjanti institucija, šiuo atveju, teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog G. S. už LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirtas 25 parų administracinis areštas (o ne bauda kaip nurodoma institucijos apeliaciniame skunde ) be transporto priemonės konfiskavimo.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas administracinę nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą G. S. individualizavo tinkamai, laikėsi ATPK 30 str. reikalavimų ir įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, įvykio aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis praeityje eilę kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir pagrįstai paskyrė ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – administracinio arešto, vidurkį, kuris adekvatus padarytam administraciniam teisės pažeidimui.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad už ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą sankcijoje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas yra ne privaloma, o alternatyvi nuobauda. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad paskyrus nuobaudą – administracinį areštą ir netaikius transporto priemonės konfiskavimo, G. S. atžvilgiu gali būti pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad administracinė nuobauda G. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymą paskirta tinkamai, todėl keisti pirmosios instancijos nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.