Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-3473-860/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 55.1.3

2022 m. spalio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ skundą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Morolda“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ir FNTT) 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 04/6-3-4-712 (toliau – ir Sprendimas) dėl baudos skyrimo ir (arba) paskirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba baudą sumažinti.

Skunde pažymi, jog nesutinka su Sprendimu, nes Bendrovės vadovas bei joje dirbantys asmenys nepiktnaudžiavo finansų sistema, neįgijo nusikalstamu būdu lėšų, nesiekė ir neskyrė teisėtai įgytas pajamas terorizmo tikslams, savo vykdoma veikla nekėlė jokio pavojaus finansų sistemos vientisumui, tinkamam jos veikimui, reputacijai ir stabilumui. Tariami pažeidimai išdėstyti abstrakčiai nenurodant konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybių, motyvų, patikrinimui pateikti duomenys neįvertinti ir neišanalizuoti, nenurodytas pažeidimų padarymo laikas, nenurodytos neigiamos pažeidimo pasekmės, padaryti nuostoliai ar žala, nenustatyta ar galimi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 2 d. iki 2022 m. sausio 28 d.) (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai yra šiurkštūs, sistemingi ar mažareikšmiai, kaip nedarantys esminės žalos įstatymų saugomiems interesams, skirta bauda per didelė, todėl neproporcinga.

Nurodo, kad Sprendime nenurodyta, kurias nusikalstamu būdu arba netgi teisėtai įgytas pajamas ir kaip Bendrovė siekė šias pajamas skirti terorizmo tikslams, kaip Bendrovė vykdydama veiklą Lietuvos teritorijoje kelia aiškų pavojų finansų sistemos vientisumui, tinkamam veikimui, reputacijai ir stabilumui, kaip Bendrovė manipuliavo pajamomis iš nusikaltimų ir pinigų ar turto kaupimui terorizmo tikslais. Pareiškėja apie atsakovės nustatytus tariamus pažeidimus (patikrinimo Fpateikti paaiškinimus (toliau – ir Raštas). Rašte nurodyti galimi pažeidimai skiriasi turiniu nuo išvardintų Sprendime. Raštu buvo prašoma pateikti paaiškinimus. Apie konkrečius pažeidimus ir jų padarymo aplinkybes buvo sužinota tik gavus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 24 d. išvadą „Dėl UAB „Morolda“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimams“ Nr. 04/6-3-4-608 (toliau – ir Išvada).

Paaiškina, jog Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato kada ir kokie asmenys privalo imtis priemonių ir kokių kliento tapatybės nustatymui, tačiau Įstatymo 9 straipsnis 3 dalis nenurodo jokios pareigos tvarkyti ar turėti kokį nors žurnalą ar žurnalus. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies numato kada kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus asmenis, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę. Įstatymo 9 straipsnis imperatyviai nurodo, kada reikia imtis priemonių tapatybės nustatymui nenurodant būdų. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktų pagrindai neegzistavo, nes kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų teisingi ir autentiški, įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika nebuvo ir nėra. Pagal 12 dalį kliento tapatybės iki naudos gavėjo buvo nustatyta bei pagal 13 dalį turi duomenis pagal kuriuos suprantama kliento nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis ir duomenys pagal 15 dalį gauti iš patikimo šaltinio. Remiantis 17 dalimi gauti duomenys yra tinkami, aktualūs ir prižiūrėti, todėl 18 dalies pagrindu 9 straipsnio reikalavimai buvo įvykdyti.

Nurodo, kad Išvadoje padaryta nepagrįsta išvada, kadangi patikrinimo metu Bendrovė pateikė, pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, tvarkomą „Grynųjų pinigų operacijų viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnalą“, kuriame registruoti (identifikuoti) operacijas atliekantys asmenys. Žurnale nurodyti asmenų vardai, pavardės, gimimo metai ir asmens kodai. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. atlikdama 6 prekybos turtu operacijas Bendrovė gavo pajamas grynais pinigais, kurias registravo „Grynųjų pinigų operacijų viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnale“ už parduotą nekilnojamąjį turtą, kaip to reikalauja Įstatymas. Bendrovės vadovui ar kitam bendrovės darbuotojui, įskaitant notarui patvirtinusiam pirkimo – pardavimo sutartis, nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo. Taip pat, kad bus vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimo veika, kadangi Bendrovės klientų – juridinių asmenų atstovai yra Bendrovės naudos gavėjai, jų tapatybės nustatytos, pirmą kartą pas notarą pasirašant pirkimo – pardavimo sutartis ir antrą kartą atliekant grynųjų pinigų operacijas – atsiskaitymą.

Paaiškina, kad asmenys veikia minėtų bendrovių vardu yra bendrovei žinomi ir niekaip negali sukelti pagal Įstatymo kriterijus nustatytų įtarimų, kadangi: (1) UAB „Morolda“ akcininkai: P. S. – akcininkas nuo 2009 m. balandžio 5 d., valdantis 50 % akcijų; R. K. - akcininke nuo 2009 m. sausio 14 d., valdanti 9 % akcijų, užima vadybininkės pareigas; J. K. – akcininke nuo 2009 m. sausio 14 d., valdanti 9 % akcijų; R. K. - akcininkas nuo 2008 m. lapkričio 17 d., valdantis 9 % akcijų; M. M. – akcininkas nuo 2009 m. kovo 5 d., valdantis 9 % akcijų, užimantis direktoriaus pareigas. Bendrovės buhalterė R. K.; (2) 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 26 d. sandorių kliento – UAB „VBG invest“ akcininkė (100 proc., naudos gavėja) ir direktorė J. K.; (3) 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 2018 m. spalio 22 d. sandorių kliento - „Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 1331“, pirmininkas R. K.; (4) 2018 m. lapkričio 29 d. ir 2019 m. liepos 26 d. sandorių kliento – „Gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 1210“ pirmininkas G. P.; (5) Gyvenamųjų namų statybos bendrijų Nr. 1331 ir 1210 narės yra J. K. ir R. K.; (6) J. K. ir R. K. yra R. ir R. K. dukros ir M. M. dukterėčios.

Teigia, kad vienu atveju Komisija konstatuoja, kad Bendrovė nustatė klientų duomenis iki naudos gavėjo, kad Bendrovė turi visus reikiamus duomenis kurių pagalba esant reikalingumui kontroliuojantis instituciją gali išsamiau patikrinti klientus, juos atstovaujančius asmenis ar galutinius naudos gavėjus. Kitu atveju, Komisija konstatuoja, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių reikalavimus, nes jos turimi ir pateikti duomenys su klientų tapatybės nustatymo duomenimis buvo netinkami. Išvadoje nėra nurodyta kokių asmenų tapatybės duomenys nebuvo nustatyti tinkamai, kodėl duomenys fiksuoti „Grynųjų pinigų operacijų viršijančių 10 000 Eur registracijos žurnale“ nėra tinkami ir nesusisteminti, kodėl asmenų tapatybę patvirtinanti informacija laikoma prie kitų (steigimo) dokumentų įgyja kitokį pavidalą, jeigu ji bus saugoma kitame segtuve. Kokiose nepriklausomose šaltiniuose Bendrovės atstovai turėjo patikrinti informaciją apie klientus – šeimos narius ir kodėl ji yra nepatikima. Kas kiek laiko Bendrovės turimi kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenys turi būti atnaujinami ir kodėl jie galimi neaktualūs.

Teigia nesutinkanti su teiginiu, kad bendrovė pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 18 dalį. Bendrovės klientai ir naudos gavėjai buvo nustatyti, Bendrovė turi tinkamus duomenis patvirtinančius jų tapatybę. Įstatymo prasme grėsmės nebuvo. Bendrovė pareigą įtvirtintą Įstatymo 9 straipsnyje įvykdė tinkamai ir Tarnybos atliekamo patikrinimo metu reikiamus duomenis pateikė. Įstatymo nuostata nebuvo pažeista. Teigia nesutinkanti su Komisijos Išvada, jog pareiškėja pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6,7 dalies reikalavimus. Kadangi kliento tapatybė buvo nustatyta ir duomenys apie kliento tapatybes Komisijai buvo pateikti, o asmens dokumentų kopijos saugomos prie Bendrovės dokumentų. Reikalavimus įtvirtintus Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įvykdė ir vykdė tinkamai. Bendrovės atstovas (direktorius), kasininkas M. M., pradėdamas dalykinius santykius su klientų atstovais – J. K., R. K., G. P. įvertino ar turimuose asmens dokumentuose yra būtent šių asmenų nuotraukos; įvertino dokumentų būklę; įsitikino, kad šie asmenys atliks operacijas pinigais; įsitikino, kad šie asmenys turi teisę veikti juridinių asmenų vardu ir įsitikino, kad nėra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.

Pastebi, kad nurodytų klientų atstovų tapatybės pirmą kartą buvo nustatytos Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro, pasirašant 2018 m. birželio 27 d., 2018 m. liepos 26 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. spalio 29 d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Notaro biurui taip pat nekilo pagrindo manyti, kad reikalinga sustiprinta klientų tapatybės nustatymo procedūra. Priimant pinigus pagal nurodytas pirkimo – pardavimo sutartis Bendrovės direktorius M. M. nustatė klientų atstovų tapatybes, o jų tapatybės dokumentų kopijos yra saugomos Bendrovėje. Komisijos išvados yra abstrakčios – nenurodyti konkrečiai, kokie asmenų duomenys, aptariamo straipsnio prasme, nebuvo tinkami nustatyti, nenurodo asmenų kurių duomenys jiems dalyvaujant fiziškai nebuvo tikrinami ir kurių asmenų atliekant kurias operacijas dokumentų kopijos nebuvo tinkamai padarytos. Tarnyba nenustatė tokių faktų, patikrinimo aktuose ir kituose dokumentuose neužfiksuoti tokie įvykiai ir jų data. Šis tariamas pažeidimas, kad pareiškėja netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą neužfiksuotas jokiais įrodymais.

Teigia, kad Komisija daro klaidingą išvadą nurodydama, kad Bendrovėje elektroninėje laikmenoje (popierine) forma nebuvo tvarkomo minėto pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo. Įstatymo 19 straipsnis reglamentuoja informacijos saugojimą tvarkant atitinkamus žurnalus. Pagal 19 straipsnio 1 dalį, bendrovė neturėjo įtartinų piniginių operacijų, nebuvo operacijų, kurias reikia registruoti. Patikrinimo metu Tarnyba taip pat tokių įtartinų operacijų nenustatė. Išvada, kad pažeista Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nieko nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Tarnyba nenustatė tokių faktų ir jokiomis priemonėmis neužfiksavo, kad Bendrovės direktorius M. M., kaip asmuo veikiantis juridinio asmens vardu, būtų nevykdęs pareigos ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo tokių žinių ar įtarimų atsiradimo pranešti Tarnybai, jeigu žino ar įtaria, kad bet kokios vertės turtas yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, taip pat jeigu žino ar įtaria, kad šis turtas yra skirtas vienam, keliems teroristams ar teroristinei organizacijai remti. Šis tariamas pažeidimas neužfiksuotas jokiais įrodymais.

Teigia, jog Komisija, viena vertus, nurodo, kad tai nėra įtartina operacija, o kitu atveju, tas pačias operacijas traktuoja kaip įtartinas ir reikalauja turėti pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Bendrovė tvarkė, pagal 19 straipsnio 3 dalį, reikalaujamą „vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 eurų sumą, registracijos žurnalą“. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punktą kiti įpareigotieji subjektai yra asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Sandoriai su UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“ nėra susiję su prekyba turtu.

Pažymi, kad Bendrovė gavo pajamas už patalpų nuomą. Šias aplinkybes Komisija išdėstė išvados 3 punkte dėl nepasitvirtinusios Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Dėl nurodytų priežasčių, kadangi pajamas Bendrovė iš UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“ gavo ne už turto pardavimą, o už patalpų nuomą, jų neregistravo ir „vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur sumą, registracijos žurnale“. Pinigų gavimas fiksuotas bendrovės kasos knygoje ir atliekamo patikrinimo metu Tarnybos pareigūnams paprašius pateikti kasos operacijų grynais pinigais registrą jis buvo pateiktas, o operacijos su UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“ pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles registruotos kasos knygoje. Kokiais veiksmais Bendrovė pažeidė 19 straipsnio 9 ir 10 dalis išvadoje nenurodyta, o jos reglamentuoja 8 metų dokumentų saugojimo terminą. Bendrovės tvarkytas „vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur sumą, registracijos žurnalas“ Tarnybos patikrinimo metu pateiktas.

Komisija nurodo, kad Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. UAB „Morolda“ patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Morolda“ nevykdė pareigos pateikti pranešimą Tarnybai apie kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma yra lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Komisija konstatuoja, kad UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Bendrovė pripažįsta, pagal Įstatymo reikalavimą Tarnybai nepateikė pranešimų apie operacijas grynais pinigais, kai suma viršija 15 000 Eur, tačiau tai yra vienkartiniai atvejai, o sandoriai buvo sudaromi giminystės (draugystės ryšiais) siejamų asmenų, lengvai atsekami bei viešai deklaruoti. Bendrovės atstovo M. M. įsitikinimu, sandoriai atlikti su susijusiomis bendrovėmis UAB „VBG invest“, Gyvenamųjų namų statybos bendrija „1331“ ir Gyvenamųjų namų statybos bendrija „1210“ nėra įtartini. Jis, M. M. kaip bendrovės vadovas ir kasininkas neturėjo pakankamai žinių, kad apie tokius atsiskaitymus, kai sumos viršija 15 000 Eur reikia pateikti pranešimus Tarnybai. Jis, daug metų dirbdamas privačiame versle nebuvo susidūręs su tokia pareiga uždarosioms akcinėms bendrovėms, jis žinojo tik apie tokia pareigą bankams.

Nurodo, kad M. M., o ne Bendrovės Įstatymo pareigos neįvykdymas, kai už teisėtus sandorius pagal notaro patvirtintą sutartį klientas atsiskaitė grynais pinigais nesukėlė neigiamų pasekmių, nepadarė jokių nuostolių ar žalos, nenustatytas Įstatymo nuostatos nesilaikymas yra mažareikšmis, kaip nedarantis esminės žalos įstatymų saugomiems interesams. M. M. apgailestauja jei dėl tokios informacijos nepateikimo Tarnybai ji negalėjo tinkamai atlikti prevencijos. Nesutinka su Komisijos teiginiu, kad UAB „Morolda“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba, buvo paskirtas tik nuo 2020 m. gruodžio 17 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei buvo atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Bendrovė tvarkas pasitvirtino 2020 m. gruodžio 17 d. ir apie tai informavo Tarnybą Įstatyme numatytą informaciją pateikiant paprastu paštu. Vis dėlto Tarnyba pranešimo negavo. Siekdama ištaisyti pašto tarnybos arba pačios atsakovės klaidą Bendrovė Įstatymu reikalaujamą informaciją Tarnybai pateikė 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Paaiškina, jog 2020 m. gruodžio mėnesį nepraleidžiant 7 dienų termino Bendrovei Tarnyba pateikė įsakymą apie atsakingo ir bendradarbiaujančio asmens – M. M. paskyrimą. Atsakovė tyrimo metu nenustatė objektyvių požymių, kad Bendrovė apie vadovaujantį darbuotoją, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba buvo pranešta vėliau nei 7 dienas skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 17 d. M. M. asmeniškai pripažįsta, kad turėjo 2018 m. žinoti apie Įstatymo sukurtas pareigas, kad Bendrovės darbuotojai žinotų apie Įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Vis dėlto teigia nežinantis kur ir kaip organizuojami spec. darbuotojų tęstiniai mokymai. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė kreipėsi pateikdama prašymą Tarnybai, kad paaiškintų. Tačiau atsakymas nebuvo pateiktas.

Pažymi, kad Bendrovė yra maža, kadangi joje dirba tik 4 asmenys. Siekdami įgyvendinti Įstatymo reikalavimus pasitvirtino tvarkas, pagal gautą pavyzdį. M. M. stengėsi įsigilinti į Įstatymo nuostatas, t. y. supažindino bendrovės darbuotojus su tvarkomis. Tai, kad Bendrovės patvirtintos tvarkos labiau tinkamos brokeriams nedaro minėtų tvarkų netinkamomis vien dėl tekste panaudotų žodžių (nekilnojamojo turto agentams-brokeriams). Palyginus Bendrovės pasitvirtintas tvarkas su 2017 m. gruodžio 15 d. Tarnybos direktorius įsakymu Nr. V-186 „dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ tipinėmis tvarkomis (toliau – ir Tipinės tvarkos) jos yra iš esmės identiškos savo turiniu, išdėstymų, skyrių ir punktų skaičiumi.

Teigia, kad vieninteliai skirtumai tarp šių tvarkų yra tai, kad bendrovė tvarkose naudoja sąvoką „Bendrovė“, o Tarnyba Tipinėse tvarkose „Asmuo“. Tipinėse tvarkose 5 punktas išdėstytas sekančiai: „Asmuo privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę: 5.1. prieš atlikdamas vienkartines pinigines operacijas arba sudarydamas sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu“, o Bendrovės tvarkose: „5. Bendrovė privalo imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę: 5.1. prieš pradėdamas dalykinius santykius; 5.2. prieš atlikdamas vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydamas sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;“. Daugiau skirtumų nėra.

Paaiškina, jog Bendrovė tvarkose nenumatė punkto „5.1. prieš atlikdamas vienkartines pinigines operacijas arba sudarydamas sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu“ bendrovė šia Įstatymo pareigą įgyvendino nustatydama bei patvirtindama kliento ir naudos gavėjo tapatybę bei tvarkė „vienkartinių atsiskaitymų grynaisiais pinigais suma, lygia arba viršijančia 10 000 Eur sumą, registracijos žurnalą“. Komisijos Išvada turi būti tik prevencinio (aiškinamojo) pobūdžio dokumentas. Komisija nenurodo, kas Bendrovės tvarkose netinkama.

Teigia, kad Bendrovė siekdama tinkamai įvykdyti nurodymą remiantis Įstatymo 4 straipsnio 9 dalimi 2022 m. vasario 9 d. kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti tipines „vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras, kuriomis siekiama įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones“, kuriuos būtų tinkamos Bendrovės veikloje bei nurodyti, kada ir kur Tarnyba organizuoja darbuotojų specialias tęstines mokymo programas, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais. Bendrovė tinkamai vykdė savo pareigas pagal Įstatymą, o tuo atveju, jeigu buvo neatitikimų, jie negali būti vertinami kaip šiurkštūs (esminiai) – dėl kurių gali būti taikoma šiurkščiausia bausmė. Komisija nepasisako dėl kokių priežasčių poveikio tikslai nebus pasiekti paskiriant įspėjimą, privalomą nurodymą bei informacijos apie Bendrovę paviešinimą, kuris gali sukelti reputacines pasekmes. Teigia, kad jokios pasekmės nekilo, žala nebuvo padaryta, kaltės forma, atsakingas asmuo nenustatytas. Nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, pažeidimų trukmė maža, galimi pažeidimai formalaus pobūdžio, nesukėlė didelė pavojaus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemai.

Teigia, jog nebuvo nustatyta, kad Bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kad nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas; pažeidimo pobūdis, mastas, padariniai nenustatyti; nuo galimų pažeidimų padarymo (paskutinė operacija pinigais 2019 m. liepos 26 d.) parėjo 2,5 metų; žalos dydis nenustatytas, todėl yra visi pagrindai Bendrovei taikyti Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą poveikio priemonę – įspėjimą. Baudos skyrimas turi būti labai aiškus ir reglamentuotas. Iš Komisijos išvados nėra aišku, kodėl vienu atveju buvo paskirta 30 proc., o kitu 14 proc. ir kodėl ne 90 arba 2 proc. Nesant padaryto Įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo, atsakovė neturėjo pagrindo taikyti bet kokią poveikio priemonę pareiškėjo atžvilgiu. Šiuo atveju negalėjo būti taikomi ir Įstatymo 34, 40 straipsniai. Nesupranta, kodėl nebuvo pasinaudota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) institutu kaip aukštesnės teisės galios aktu. Nukrypta nuo teismų praktikos suformuotos šios kategorijos bylose, todėl teismų suformuoti sprendimai turi prejudicinę galią. Tarnyba vykdydama prevenciją taiko skirtingą praktiką, viena vertus, taiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ir ABTĮ), kita vertus, sankcijas skiria ikiteisminio ginčo įstaiga pagal ABTĮ. Teismai priimdami sprendimus dėl sankcijos dydžio taiko atsakomybę asmeniui turinčiam teisė veikti bendrovės vardu ir taiko net įspėjimą kaip pakankamą poveikio priemonę.

Teigia, jog buvo skirtos trys sankcijos – įpareigojimas, bauda ir išviešinimas Bendrovės duomenų apie pažeidimo padarymą (Įstatymo 35 straipsnio 8 dalis). Pagal savo turinį ir formą privalomi nurodymai bei išviešinimas priskirtini prie sankcijos kaip ir bauda. Privalomų nurodymų paskyrimo tvarka reglamentuoja Įstatymas, privalomi nurodymai turi privalomumo požymius, sukelia asmeniui pasekmes (ir finansines) bei pareigas. Tarnyba skirdama sankcijas nenurodė, kokiais veiksmais juridinis asmuo atliko galimus Įstatymo normų pažeidimus, neatribojo Bendrovės ir jos vadovo ar kito darbuotojo galimai (ne)atlikusių veiksmus veikimo ribų. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato galimybė taikyti įspėjimą, tačiau atsakovė dėl nenurodytų motyvų skyrė griežčiausią atsakomybės formą baudą pagal 2 punktą. Pastebi, kad 36 straipsnio 12 dalis imperatyviai nurodo, kad Finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma ANK nustatyta atsakomybė. ANK 198 straipsnis blanketinė norma, nukreipianti į Įstatymą, už kurio pažeidimus atsako pagal ANK fiziniai ir juridiniai asmenys, be to, Bendrovei pritaikius atsakomybėn Įstatymo pagrindu, nebuvo užtikrinamos ANK įtvirtintos subjekto procesinės garantijos. Kita vertus, Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatoma baudos dydžio maksimali riba (iki 5 100 000 Eur) viršija net Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 47 straipsnio 4 dalyje numatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims (iki 50 000 MGL, kas atitinka 1 883 000 Eur) ir taip pažeidžia baudžiamosios atsakomybės kaip griežčiausios ir kraštutinės priemonės principą. Negali būti dvigubų standartų. Nebuvo atriboti juridinio asmens ir jo atstovaujančio asmens veiksmai. Neproporcingai, nepagrįstai ir griežtai taikė net kelias sankcijas ir jas paskyrė ne pagal ANK. Bendrovei sukurtos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, o siejamos būtent su Tarnybos veiksmais (neveikimu), susijusiais su administracinių nusižengimų teisena netinkamai pritaikant materialinę ir procesinę teisės normą.

2. Atsakovė Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja remiantis Įstatymo nuostatomis kaip įpareigotasis subjektas yra įpareigota savo veikloje taikyti Įstatymo prevencijos priemones, nes verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, t. y. atitinka Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punkte nurodytą veiklą. Pažymi, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones įpareigotieji subjektai turi taikyti savo klientų atžvilgiu, t. y. nustatyti, stebėti ir pranešti apie savo klientų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, atsiskaitymus grynaisiais pinigais, o ne savo Bendrovės. Teigia patikrinimo metu nustačiusi, kad pareiškėja nevykdė jos veikloje privalomų taikyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių. Sprendime nėra teigiama apie kitokius pareiškėjos galimus teisės aktų pažeidimus.

Atkreipia dėmesį, jog nors 2021 m. rugsėjo 20 d. Raštu buvo prašoma pateikti paaiškinimus, be kita ko, dėl Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, Sprendimu nebuvo pripažinta, kad UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Tarnyba pažymi, kad UAB „Morolda“ pažeistų straipsnių galutinis sąrašas, išvardintas būtent Sprendime, o ne tarpiniuose dokumentuose. Pareiškėjos teiginiai, kad Bendrovės vadovui ar kitam darbuotojui nekilo ar negalėjo kilti jokių abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo, kad bus vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimo veika, yra atmestini kaip nepagrįsti. Bendrovė laikotarpiu nuo 2018-2020 m. vykdė grynųjų pinigų operacijas, kai gaunamų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur. Todėl pareiškėja privalėjo surinkti visus Įstatyme nustatytus duomenis apie klientus: UAB „Litcon“, UAB „Barflai“, UAB „Placitum“, UAB „VGB invest“, gyvenamųjų namų statybos bendriją „1331“, gyvenamųjų namų statybos bendriją Nr. 1210, tačiau šios pareigos neįvykdė. Bendrovė nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui; nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir išsiaiškintų naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę; nenustatė kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūros ir veiklos pobūdžio; nevykdė pareigos tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Pažymi, jog pareiškėja sudarydama sandorius su UAB „Litcon“, UAB „Barflai“, UAB „Placitum“, UAB „VGB invest“, gyvenamųjų namų statybos bendrija „1331“, gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 1210, pažeidė draudimą vykdyti sandorius, kai neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis). Pagal UAB „Morolda“ paaiškinimą, kad UAB „Morolda“ asmenys, veikiantys UAB „VBG invest“, Gyvenamųjų namų statybos bendrijos „1331“ ir Gyvenamųjų namų statybos bendrijos Nr. 1210 vardu, yra UAB „Morolda“ akcininkai, todėl jų tapatybės dokumentus Bendrovė turi prie įmonės steigimo dokumentų. Pažymi, kad tokia aplinkybė nepašalina pareigos visa apimtimi įgyvendinti Įstatymo reikalavimus. Bendrovė nerinko duomenų, reikalingų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui; UAB „Morolda“ nesiėmė priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatytų naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę; nenustatė kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūros ir veiklos pobūdžio; nevykdė pareigos tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.

Atkreiptinas dėmesys, kad artimi asmeniniai ryšiai su klientų atstovais gali būti vertinami kaip riziką didinanti aplinkybė, kadangi Bendrovės budrumas šių asmenų veiklai gali sumažėti. Kaip nustatyta, Bendrovė nerinko informacijos apie šiuos klientus, apie šių įmonių sandorius nepranešė Tarnybai, nevykdė sandorių tyrimo, siekdama užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų įpareigotojo subjekto turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį. UAB „Morolda“ patikrinimo metu nenustatyti jokie įrodymai, kad Bendrovė būtų dariusi su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijas. Kaip patikrinimo metu nurodė UAB „Morolda“ direktorius M. M., pasirašant sutartis, klientų prašoma pateikti tapatybės dokumentus, pasirašant sutartį, pasižiūrima. Dokumentų kopijos nedaromos ir įmonėje nesaugomos. Kai UAB „Morolda“ klientu tampa juridinis asmuo – pasitikrinama juridinio asmens išraše, ar įmonė registruota, ar vykdo verslą. Juridinio asmens dokumentų kopija taip pat nėra daroma.

Nurodo, kad UAB „Morolda“ patikrinimo metu nenustatyti jokie įrodymai, jog Bendrovė būtų tikrinusi aplinkybes, kurioms esant būtina taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą – Bendrovė nesiaiškino, ar sandoriai atliekami su klientais, kurių naudos gavėjai yra politiškai pažeidžiami (paveikiami) asmenys (fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai), ar, atsižvelgiant į klientų operacijas itin didelėmis grynųjų pinigų sumomis, klientas kelia didesnę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Tuo UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, jog UAB „Morolda“ negali žinoti, kad praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių, nes, nevykdydama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, niekada nevertino klientų rizikos, nenagrinėjo sandorių. Įtartinos piniginės operacijos ar sandoriai nustatomi Įstatymo įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta Įstatymo 9 straipsnyje – siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų turimą informaciją apie klientą, jo verslą, rizikos pobūdį ir lėšų šaltinį, ir atsižvelgiant į Tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus. Pareiškėjos teiginiai, kad neturėjo įtartinų piniginių operacijų, nebuvo operacijų, kurias reikia registruoti, yra nepagrįsti ir atmestini.

Paaiškina, jog Bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkomas Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalas, t. y. nebuvo registruojami klientai ir naudos gavėjai prieš atliekant vienkartines pinigines operacijas arba sudarant sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų. Neužtikrindama tinkamo žurnalų vedimo, UAB „Morolda“ nesilaikė informacijos saugojimo reikalavimų. Tarnyba, paprašiusi UAB „Morolda“ pateikti registracijos žurnalus, turėjo gauti informaciją apie klientų įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, taip pat klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 10 000 Eur, vykusius per paskutinius 8 metus, t. y. juose turėjo būti saugoma informacija apie klientų sandorius nuo 2014 m. Tačiau UAB „Morolda“ šių registracijos žurnalų duomenų neturėjo. Tuo UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies reikalavimus. UAB „Morolda“ nedarė ir nesaugojo kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, naudos gavėjo tapatybės duomenų, kitų duomenų, gautų kliento tapatybės nustatymo metu. Tuo UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reikalavimus. Pareiškėjos teiginiai, kad sandoriai buvo sudaromi giminystės (draugystės) ryšiais siejamų asmenų, nėra įtartini ir kita, nepašalina bendrovės pareigos pranešti Tarnybai apie kliento vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais nuo 15 000 Eur. Palyginimui, pranešant apie kliento įtartiną piniginę operaciją ar sandorį (Įstatymo 16 straipsnis), būtų vertinama visa informacija, žinoma įpareigotajam subjektui.

Paaiškina, jog Bendrovės veikloje tikrinamuoju laikotarpiu iš klientų buvo priimti atsiskaitymai grynaisiais pinigais reikšmingomis sumomis, pavyzdžiui: UAB „VBG invest“ grynaisiais pinigais sumokėjo 224 600 Eur 2018 m. birželio 27 d. ir 420 000 Eur 2018 m. liepos 26 d., Gyvenamųjų namų statybos bendrija „1331“ – 693 000 Eur 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir 100 000 Eur 2018 m. spalio 22 d., Gyvenamojo namo statybos bendrija Nr. 1210 – 171 280,84 Eur 2018 m. lapkričio 29 d. ir 100 000 Eur 2019 m. liepos 26 d. Dėl UAB „Morolda“ neveikimo nei vienam iš šių atvejų nebuvo pritaikytos Įstatymo nustatytos prevencijos priemonės. UAB „Morolda“ patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Morolda“ nevykdė pareigos pateikti pranešimą Tarnybai su kliento tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir informacija apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma yra lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tuo UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Teigia, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. (patikrinimo metu) ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. UAB „Morolda“ pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. įsakymą, kuriuo buvo paskirtas asmuo, atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Nors vadovas ir teigė, kad apie paskirtą asmenį UAB „Morolda“ paprastu paštu Tarnybai pranešė 2020 m. žiemą, patikrinimo metu nustatyta, kad iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Morolda“ apie atsakingą asmenį Tarnybai pranešusi nebuvo, kadangi toks dokumentas (pranešimas) Tarnyboje gautas nebuvo. Bendrovė nepateikė jokių įrodymų dėl informacijos apie paskirtą atsakingą asmenį pateikimo Tarnybai 2020 m. žiemą. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad apie atsakingo darbuotojo paskyrimą UAB „Morolda“ pranešė nepažeisdama 7 darbo dienų termino. Be to, UAB „Morolda“ patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Morolda“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba, buvo paskirtas tik nuo 2020 m. gruodžio 17 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, t. y. 2018 m., 2019 m. ir 2020 m (iki 2020 m. gruodžio 17 d.) Bendrovėje nebuvo paskirto vadovaujančio darbuotojo, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Tarnyba. Sprendimu objektyviai nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja neginčija nustatyto Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja neginčija fakto, kad Sprendimu tinkamai nustatyta, jog UAB „Morolda“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Pareiga įtvirtinti Įstatyme nustatytas atitinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras Bendrovei yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Bendrovė tik 2020 m. gruodžio 17 d. patvirtino Nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui.

Pažymi, jog 2020 m. gruodžio 17 d. patvirtinti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tinkamumo pabrėžia, kad jais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės nėra pritaikytos Bendrovės veiklai, juose nėra detalizuojama konkrečiai, kaip Bendrovėje įgyvendinamos šių nurodymų nuostatos – kas ir kaip atlieka klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymą, kuriuos informacijos tikrinimo šaltinius naudoja, kur ir kokia forma saugo informaciją, kokius rizikos veiksnius vertina, kokias priemones naudoja tai rizikai valdyti, ir kita. Priešingai – Bendrovė neturėjo įrodymų dėl UAB „Morolda“ 2020 m. gruodžio 17 d. patvirtinti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, faktinio taikymo praktikoje, kas lėmė nustatytus Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimus. Todėl UAB „Morolda“ 2020 m. gruodžio 17 d. patvirtinti Nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, laikytini deklaratyviais.

Teigia, jog Sprendimu buvo įvertinta UAB „Morolda“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams, todėl trečiųjų asmenų pareigos įgyvendinant Įstatymo nuostatas nėra administracinės bylos Nr. eI2-3473-860/2022 dalykas. Pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kredito įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, kad jos pareigas atliks kiti subjektai. Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (toliau – ir Įstatymo įpareigotieji subjektai). Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas.

Atkreipia dėmesį, kad nei viena Įstatymo įpareigotųjų subjektų rūšis nėra Įstatymo išskirta kaip labiau saistoma Įstatymo nuostatų, nei kita. Pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Susiklosčius ydingai praktikai, jei vieni Įstatymo įpareigotieji subjektai manys, kad Įstatymo reikalavimus įgyvendina kiti įpareigotieji subjektai, tikėtina, jog Įstatymu nustatytos prevencijos priemonės apskritai nebus įgyvendintos. Tai, kad minėtos aplinkybės turi būti laikomas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, yra nepagrįsti ir atmestini.

Nurodo, kad pažeidimas šiurkštus, sistemingas. Tarnyba sutinka nustatyta reikšminga atsakomybę lengvinančia aplinkybe – jog Bendrovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešė Tarnybai apie asmenį, paskirtą atsakingu už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos įgyvendinimą. Be to, baudos dydis buvo sumažintas, t. y. iš bazinio baudos dydžio atimta 40 proc. bazinio baudos dydžio suma. Pareiškėjos pažeistų nuostatų rūšis įvertinta 3 balais, kadangi pažeisti esminiai Įstatymo reikalavimai, pažeidimo pobūdis įvertintas 1 balu, kadangi didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos spragos nesudarė, pažeidimo mastas įvertintas 1 balu, kadangi subjekto dydis, klientų skaičius, vykdomų finansinių operacijų skaičius yra mažas, pažeidimo padariniai įvertinti 1 balu, kadangi nenustatyta, kad bendrovės veiksmai (neveikimas) lėmė konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikaltimas, pažeidimo trukmė įvertinta 5 balais, kadangi pažeidimas truko ilgiau nei 1 m.

Teigia, jog UAB „Morolda“ pažeidimas surinko 9 balus pagal Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas) 1 priede nustatytą matricą, todėl, vadovaujantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 15.3 punktu, pažeidimas laikytinas apysunkiu. Tarnyba, atsižvelgdama į šias aplinkybes, vadovaudamasi Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo 16.1.3 punktu, baudos dydį mažino 30 procentų bazinio baudos dydžio suma. Nei vienas šiuo baudos apskaičiavimo etapu vertinamas požymis nedubliuoja kvalifikacinio pažeidimo priskyrimo šiurkščiam ir sistemingam pagal Įstatymo 34 straipsnį. UAB „Morolda“ iš pažeidimo gautos pajamos ar kitokia turtinė nauda, išvengti nuostoliai ar padarytos žalos dydis nagrinėjamu atveju nenustatyti. Iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjos padėtį. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tuo atveju, kai Įstatymo įpareigotasis subjektas iš pažeidimo gavo naudą, jam taikytinos platesnės skirtinos baudos ribos, t. y. baudos maksimumas siektų sumą, du kartus didesnę už dėl pažeidimo gautą naudą, jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur.

Pažymi, jog vertindama UAB „Morolda“ kaltę, Tarnyba pažymėjo, kad UAB „Morolda“ veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti. Nagrinėjamu atveju nenustatytos UAB „Morolda“ nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui, todėl taikytina bauda šiuo aspektu neturi būti individualizuojama. Tarnyba pažymi, kad Įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos gali turėti įtaką taikytinos baudos dydžiui tik tuo atveju, jei nagrinėjamoje Įstatymo pažeidimo byloje numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmės rinkos stabilumui ir patikimumui. Tarnyba, vertindama UAB „Morolda“ finansinį pajėgumą, atsižvelgė į bendrovės bendrąsias metines pajamas (174 058 Eur) bei nuostolius (15 068 Eur). Laikydama, kad taikoma poveikio priemonė neturi užkirsti galimybės bendrovei investuoti į UAB „Morolda“ veiklos tobulinimą (techninę bazę, programinius įrankius, kvalifikuotą personalą, kita), baudos dydį mažino 14 procentų bazinio baudos dydžio suma. Tarnyba, vertindama UAB „Morolda“ padarytus ankstesnius pažeidimus ir Bendrovei taikytas poveikio priemones, atsižvelgė į tai, kad UAB „Morolda“ anksčiau nebuvo taikytos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo pažeidimus, baudos dydį mažino 10 proc. bazinio baudos dydžio suma.

Atkreipia dėmesį, jog Tarnyba atsižvelgė į UAB „Morolda“ bendradarbiavimą su Tarnyba jai atliekant patikrinimą ir padarytų Įstatymo pažeidimų pripažinimą ir atitinkamai sumažino baudą 4 proc. bazinio baudos dydžio suma. UAB „Morolda“ bendradarbiavimas su Tarnyba yra laikytinas Įstatymo nustatytų pareigų vykdymu, todėl neturi būti pervertinamas. Paskirta bauda – individualizuota, proporcinga ir veiksminga (nuo pažeidimų atgrasanti). Kadangi pareiškėja šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, Bendrovei skirtos baudos dydis (11 020 Eur) sudaro tik 2 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba 1 proc. maksimalaus galimo skirti baudos dydžio (kaip minėta, maksimali galima skirti Pareiškėjai bauda sudarytų 1 100 000 Eur), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su UAB „Morolda“ teiginiu, kad jai skirta bauda yra neproporcinga ir (ar) pernelyg didelė. Pareiškėjai neturėtų būti taikomas įspėjimas, nes pažeidimas nėra mažareikšmis, o yra šiurkštus ir sistemingas. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką (4 balai iš 4 galimų), tuo tarpu UAB „Morolda“ veikla apima abi šias rizikos rūšis. Be to, bendrovės veikloje tikrinamuoju laikotarpiu iš klientų buvo priimti atsiskaitymai grynaisiais pinigais reikšmingomis sumomis. Nei vienam iš šių atvejų nebuvo pritaikytos Įstatymo nustatytos prevencijos priemonės. Įstatymo nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimas yra būtinas, siekiant užkirsti kelią manipuliacijoms neteisėtų pinigų srautais.

Tvirtina, kad pareiškėjai buvo skirta tik viena poveikio priemonė – bauda. Privalomas nurodymas nelaikytinas poveikio priemone, nes jo tikslas pašalinti Įstatymo įgyvendinimo trūkumus. Pareiškėja yra kitas įpareigotasis subjektas pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punktą. Už Įstatymo pažeidimus UAB „Morolda“ taikytina Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis. Kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui už Įstatymo pažeidimus gali būti taikoma Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė. Kito įpareigotojo subjekto darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, kurie nėra subjekto dalyviai ar valdymo organo nariai, gali būti ANK nustatyta atsakomybė (Įstatymo 36 straipsnio 12 dalis). Minėta norma suteikia teisę Tarnybai skirti baudą, nustatytą ANK įpareigotojo subjekto darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, kurie nėra subjekto dalyviai ar valdymo organo nariai, kitaip tariant, šios normos suteikia Tarnybai diskrecijos teisę spręsti dėl baudos paskyrimo tikslingumo. Tarnyba turėjo diskrecijos teisę skirti ANK nustatytą baudą įmonės darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, kurie nėra subjekto dalyviai ar valdymo organo nariai ar jos neskirti. Poveikio priemonės taikymo tikslai bus pasiekti paskyrus baudą tik įmonei – nėra tikslingas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas A. M. palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė teismo skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės J. G.-F. ir K. G. palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo Bendrovei skirta 11 020 Eur bauda už Įstatymo nuostatų pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog 2021 m. rugpjūčio 17 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5285 buvo pradėtas Bendrovės veiklos patikrinimas siekiant nustatyti, ar pareiškėjos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. tinkamai vykdyti bei vykdomi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatytu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) klientų operacijų stebėsena, pranešimų teikimu Tarnybai, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.

6. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-3-6101 nurodė, jog buvo užbaigtas Bendrovės patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6, 7 dalių, 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1, 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai.

7. Pareiškėja 2021 m. spalio 28 d. raštu pateikė paaiškinimus dėl Įstatymo reikalavimų pažeidimų.

8. Komisijos 2022 m. sausio 13 d. organizuotame posėdyje buvo nagrinėjami galimi Įstatymo pažeidimai. Posėdyje dalyvavo Bendrovės atstovas. Minėtame posėdyje Komisija išnagrinėjo Bendrovės patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės pateiktus paaiškinimus, 2022 m. sausio 26 d. priėmė Išvadą, kad Bendrovė pažeidė prieš tai minėtus Įstatymo reikalavimus.

9. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 36 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymų pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 45 punktu, Išvadoje, kuri yra sudėtinė sprendimo dalis, nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, 2022 m. sausio 26 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjai skirta 11 020 Eur piniginė bauda už Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalyse, 10 straipsnio 6, 7 dalyse, 19 straipsnio 1, 3, 9, 10 dalyse, 20 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimą.

10. Pareiškėja nesutinka su ginčijamu sprendimu, tad kreipėsi į teismą.

11. Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, Aprašas ir Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 (toliau – ir Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas).

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Įstatymo 3 straipsnyje yra išvardytos institucijos, kurios yra atsakingos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją; viena iš jų yra Tarnyba. Konkrečios Tarnybos funkcijos apibrėžtos Įstatymo 5 straipsnyje, o teisės – Įstatymo 7 straipsnyje. Tarnyba taip pat atlieka finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą (Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies punktas). Už Įstatymo pažeidimus gali būti taikomos poveikio priemonės, nurodytos Įstatymo 36 straipsnyje, taip pat ir skiriamos baudos finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui (2 punktas). Minėtą poveikio priemonę – baudą (ir ne tik) – turi teisę taikyti Tarnyba (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Poveikio priemonių taikymo ar netaikymo tvarka nurodyta Įstatymo 37–38 straipsniuose.

Konkrečią patikrinimų metu nustatytų galimų Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir vykdymo tvarką Tarnyboje nustato Aprašas.

Kaip konkrečiai ir individualizuotai apskaičiuojamos baudos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, nustato minėtas Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašas.

12. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę (Įstatymo 9 straipsnio 12 dalis). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis (Įstatymo 9 straipsnio 13 dalis). Pagal Įstatymo 9 straipsnio 15 dalį visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių buvo. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami (Įstatymo 9 straipsnio 17 dalį). Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo (Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis).

Byloje nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. vykdė grynųjų pinigų operacijas, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Tad pareiškėja, vadovaudamasi minėtomis Įstatymo nuostatomis, privalėjo surinkti visus Įstatyme nustatytus duomenis (Įstatymo 9 straipsnio 3, 12-13, 15, 17 dalyse) apie savo klientus, t. y. UAB „Litcon“, UAB „Barflai“, UAB „Placitum“, UAB „VGB invest“, GNSB Nr. 1331, GNSB Nr. 1210. Tačiau pareiškėja šios pareigos nevykdė. Be to, kaip matyti iš bylos, pareiškėja sudarydama sandorius su klientais pažeidė draudimą vykdyti sandorius, kai neturi galimybių įvykdyti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 9 straipsnio 18 dalis).

Pareiškėja teigia, kad jai nekilo ir negalėjo kilti jokių abejonių dėl klientų ar naudos gavėjų tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo, o tuo labiau, kad bus vykdomas pinigų plovimas ar teroristų finansavimo veika. Tačiau šie pareiškėjos teiginiai nepaneigia nustatytų pažeidimų. Jeigu klientas vykdo atsiskaitymą grynaisiais pinigais nuo 10 000 Eur, visais atvejais kliento ir naudos gavėjo tapatybė turi būti nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka. Neužtenka to, kad klientas ar naudos gavėjas yra žinomas.

Pareiškėja taip pat teigia, kad sandoriuose dalyvavę asmenys yra susiję su Bendrove, tad jų tapatybės dokumentus pareiškėja turi prie įmonės steigimo dokumentų. Tačiau ši aplinkybė taip pat nepašalina pareiškėjos padaryto pažeidimo. Sutiktina su Tarnybos pozicija, kad visi su kliento tapatybės nustatymu susiję įpareigojimai turi būti vykdomi ir tapatybės nustatymo metu gauti duomenys sisteminami atskirai nuo kitų Bendrovės dokumentų; Įstatymas tuo klausimu nenumato jokių išimčių. Kadangi pareiškėja minėtų pareigų nevykdė, tad ji pagrįstai pripažinta pažeidusi Įstatymo reikalavimus.

13. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 6 dalį pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka (1 punktas); įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai) (2 punktas); sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams (3 punktas); įsitikinti, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu (4 punktas); padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise) (5 punktas); patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą (6 punktas). Pagal Įstatymo 10 straipsnio 7 dalį ant kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos (jeigu daroma popierinė dokumento kopija) finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas ar įgaliotas asmuo, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrovė nedarė klientų ir naudos gavėjų su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų (pareiškėjos direktorius patikrinimo metu yra aiškiai nurodęs, kad dokumentų kopijos nedaromos ir įmonėje nesaugomos; taip pat minėta, kad dokumentų turėjimas prie įmonės bendrų dokumentų yra netinkama Įstatymo reikalavimų vykdymas; dar gi pažymėtina, kad dokumentų kopijų darymas turi būti atliekamas būtent sandorių sudarymo metu, o ne kada nors anksčiau pateiktų dokumentų), taip pat netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą (Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Tad pareiškėja pagrįstai pripažinta pažeidusi minėtas Įstatymo nuostatas.

Pareiškėjos teiginius, kad Komisija darė abstrakčias išvadas, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Akivaizdu, kad pareiškėja nevykdė Įstatymo reikalavimų, susijusių su visais Išvadoje nurodytais klientais ir naudos gavėjais, tad nėra pagrindo teigti, jog Tarnybos išvados yra abstrakčios.

14. Kaip matyti iš bylos, kad nors pareiškėja buvo prašoma pateikti paaiškinimus ir dėl galimo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, tačiau Tarnyba šio pažeidimo nenustatė. Tad teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

15. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą. Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato FNTT direktorius (Įstatymo 19 straipsnio 9 dalis). Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (Įstatymo 19 straipsnio 10 dalis).

Pareiškėja teigia, kad neturėjo įtartinų piniginių operacijų, tad nebuvo ir operacijų, kurias reikėtų registruoti.

Tačiau teismas tokius pareiškėjos akivaizdžiai lengvabūdiškus teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja nevykdydama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, neatlikdama klientų rizikos vertinimo, nenagrinėdama sandorių ir pan., iš tikrųjų negalėjo žinoti, ar praktikoje neturėjo įtartinų piniginių operacijų ir sandorių. Tad Tarnyba visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja netvarkė pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalo.

Byloje taip pat nustatyta, kad nors pareiškėja turėjo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą, tačiau jis buvo tvarkomas netinkamai, t. y. minėtame žurnale nėra įtraukti visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais. Pareiškėja teigia, kad sandoriai su UAB „Barflai“ ir UAB „Litcon“ nėra susiję su prekyba turtu, o yra susiję su nuomos pajamomis; tad šie atsiskaitymai neturėjo būti įtraukti į ginčo žurnalą. Teismo nuomone, sistemiškai aiškinant teisės norma, pareiškėjo gautos pajamos grynais, kurių suma viršija Įstatymo ribą, turėjo būti įtrauktos ir tos kurios gautos už patalpų nuomą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pajamos iš UAB „Barflai“ gautos tik iš patalpų nuomos. Juo labiau, kad bylos duomenys tvirtina, jog nebuvo įtrauktos ir grynaisiais pinigais gautos pajamos iš UAB „Placitum“. Tad teismo nuomone, pareiškėjai pagrįstai konstatuotas Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies pažeidimas.

Sutiktina su atsakovu ir tuo aspektu, kad pareiškėja, neužtikrindama minėtų žurnalų tinkamo vedimo, nesilaikė ir atitinkamos informacijos saugojimo reikalavimų; atitinkama informacija turėjo būti saugoma 8 metus. Nors išvadoje to aiškiai ir nėra nurodyta, tačiau pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad buvo padarytas ir Įstatymo 19 straipsnio 9 dalyje nurodytas pažeidimas. Teismas vertina, kad vieno iš privalomų žurnalų neturėjimas, o kito vedimas netinkamai, t. y. jame neįtraukiant visų privalomų atsiskaitymų grynaisiais pinigais, lemia Įstatymo 19 straipsnio 9 dalies pažeidimą.

Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad Išvadoje net nenurodyta kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 10 dalį. Kaip matyti iš Išvados, joje nurodyta, kad „UAB „Morolda“ patikrinimo metu nustatyta, kad jokie su tapatybės nustatymu susiję dokumentai nebuvo renkami ir saugomi“ (Išvados 18 psl.). Taigi, priešingai negu teigia pareiškėja, jos veiksmai, kurie patenka į Įstatymo 19 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, aiškiai nurodyti; be to, minėta, kad šios aplinkybės ne tik nurodytos, bet ir pagrįstai nustatytos.

16. Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša FNTT, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Byloje nustatyta, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu priėmė atsiskaitymus grynaisiais pinigais reikšmingomis sumomis, pvz., 2018 m. birželio 27 d. UAB „VBG invest“ grynaisiais pinigais sumokėjo 224 600 Eur, o 2018 m. liepos 26 d. – 420 000 Eur; GNSB Nr. 1210 2018 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 171 280,84 Eur, o 2019 m. liepos 26 d. – 100 000 Eur; ir kt. Tačiau apie tai nustatyta tvarka neinformavo FNTT. Šios aplinkybės iš esmės neginčija ir pati pareiškėja.

Taigi, pareiškėja visiškai pagrįsti pripažinta pažeidusi Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.

17. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta FNTT. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Morolda“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo paskirtas tik 2020 m. gruodžio 17 d., nors pareiga tai padaryti pareiškėjai buvo atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamųjų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur, t. y. dar 2018 metais. Tai akivaizdus Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Taip pat pareiškėja laiku nepranešė FNTT apie Bendrovėje paskirtą asmenį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą. Nors pareiškėja teigia, kad tai padarė laiku, tačiau byloje tokių duomenų pareiškėja nepateikė.

Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojai laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d. nebuvo supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis. Tad pagrįstai konstatuotas ir Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies pažeidimas.

18. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu (1 punktas); rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis (2 punktas); dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu (3 punktas); tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu (4 punktas); pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (5 punktas); registracijos žurnalų tvarkymu (6 punktas); šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu (7 punktas); kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu (8 punktas); mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais (9 punktas); funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija (10 punktas). Įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: kliento rizika (1 punktas); produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika (2 punktas); šalies ir (arba) geografinio regiono rizika (3 punktas).

Teismas pažymi, kad pareiškėjai pareiga įtvirtinti Įstatyme nustatytas atitinkamas vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūras pareiškėjai yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur, t. y. 2018 metais. Tuo pačiu laikotarpiu yra atsiradusi ir pareiga vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja šių Įstatyme įtvirtintų pareigų nurodytu laikotarpiu nevykdė. Šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pareiškėja. Apskritai pareiškėja tik 2020 m. gruodžio 17 d. patvirtino Nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui. Išvadoje sukritikuoti minėti pareiškėjos patvirtinti nuostatai. Pareiškėja skunde pateikia savo argumentus, kad jie yra tinkami. Tačiau teismas pabrėžia, kad šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2018 metais pareiškėja neturėjo jokių vidaus politikos ir kontrolės procedūrų, taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos. Tad pareiškėjos tik 2020 m. patvirtinti minėti nuostatai iš esmės nedaro jokios įtakos jos konstatuotiems pažeidimas, nurodytiems Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

19. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjai visiškai pagrįstai yra pripažinta pažeidusi minėtus Įstatymo reikalavimus. Tarnyba tinkamai nustatė šiai bylai svarbias faktines aplinkybes bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjos atliktus veiksmus (neveikimą).

20. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog už šio įstatymo pažeidimus gali būti taikomos šios poveikio priemonės: šiame įstatyme nustatytų baudų skyrimas finansų įstaigai ar kitam įpareigotajam subjektui, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dalyviui ar valdymo organo nariui. FNTT taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytas poveikio priemones (Įstatymo 36 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Priežiūros institucijos, išskyrus Lietuvos banką, Lietuvos auditorių rūmus, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos notarų rūmus ir Lietuvos antstolių rūmus, pagal kompetenciją turi teisę kitiems įpareigotiesiems subjektams skirti šias baudas: už šio įstatymo pažeidimus, kai kitas įpareigotasis subjektas sistemingai pažeidžia įstatymą arba padaro vieną šiurkštų įstatymo pažeidimą, arba įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo – iki sumos, du kartus didesnės už dėl pažeidimo gautą naudą (jeigu tokią naudą galima nustatyti ir jeigu ši suma yra didesnė kaip 1 100 000 Eur), arba nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur (jeigu suma, du kartus didesnė už dėl pažeidimo gautą naudą, yra mažesnė kaip 1 100 000 Eur arba dėl pažeidimo gautos naudos negalima nustatyti).

21. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punktu, už nustatytus pareiškėjos Įstatymo pažeidimus taikytina nuo 2 000 iki 1 100 000 Eur bauda. Taigi, baudos vidurkis yra 551 000 Eur.

22. Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parinkdama konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, atsižvelgia į: 1) nustatytų pažeidimų sunkumą ir trukmę; 2) dėl pažeidimų finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti; 3) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), kaltę ir finansinį pajėgumą; 4) asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė (priemonės), padarytus ankstesnius pažeidimus ir jam taikytas poveikio priemones, taip pat jo bendradarbiavimą su priežiūros institucija; 5) šiame įstatyme nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 6) nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui; 7) kitas įstatymuose nustatytas arba kitas svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį. Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikšmingumą.

Konkretus skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas remiantis Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašu. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad baudos dydis apskaičiuojamas nuosekliai penkiais etapais šio aprašo II skyriuje nustatyta tvarka.

23. Kaip matyti iš Sprendimo, taip pat iš Komisijos Išvados, kuri yra sudedamoji Sprendimo dalis, atsakovė pakankamai išsamiai pagrindė pareiškėjai taikomą atsakomybę ir paskirtos baudos dydį. Teismas neturi pagrindo su šiuo išsamiu atsakovės vertinimu nesutikti, be to, jis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus.

24. Teismas dar pasisakys dėl kai kurių pareiškėjos argumentų.

24.1. Pareiškėja teigia, kad Bendrovė, jos vadovas bei joje dirbantys asmenys nepiktnaudžiavo finansų sistema, neįgijo nusikalstamu būdu lėšų, nesiekė ir neskyrė teisėtai įgytų pajamų terorizmo tikslams.

Tačiau šie pareiškėjos teiginiai iš esmės nėra susiję su pareiškėjos atžvilgiu nustatytais pažeidimais ir nedaro įtakos paskirtai sankcijai. Byloje nustatyti pareiškėjos konkretūs Įstatymo pažeidimai, susiję su atitinkamų pareigų nevykdymu, kas ir sąlygojo pareiškėjai atitinkamos baudos paskyrimą.

24.2. Pareiškėja teigia, kad Įstatymo reikalavimai buvo įgyvendinti per trečiuosius asmenis, t. y. notarai įvykdė dalį pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių pareiškėjos klientų atžvilgiu.

Atsakant į šiuos pareiškėjos skundo argumentus pažymėtina, jog Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones (pareigą pažinti klientą, nustatyti ir patikrinti jo tapatybę, teikti informaciją Tarnybai apie įtartinas kliento pinigines operacijas ar sandorius, kliento atsiskaitymus grynaisiais pinigais didelėmis sumomis ir kitas), nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Taigi, pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, jog įmonėje Tarnybos patikrinimo metu nebuvo įgyvendintos Įstatymo nustatytos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės. Be to, sutiktina su Tarnybos atsiliepime išdėstytais motyvais, jog pareiškėja neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, jog jos pareigas atliks kiti subjektai. Taigi, ne kas kitas, o būtent pareiškėja privalėjo įgyvendinti visas be išimties jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Minėta aplinkybė neatleidžia Įstatyme nustatytų subjektų (šiuo atveju pareiškėjos) nuo jų pareigų vykdymo. Priešingu atveju Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos subjektams, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, taptų betikslės ir apskritai nebūtų įgyvendintos. Akcentuotina, kad Įstatymas yra specialusis teisės aktas, todėl asmenims, nurodytiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, nesuteikta Įstatymo nuostatų aiškinti plečiamai ir (ar) kitaip jas taikyti, negu nustatyta pačiame Įstatyme.

24.3. Teismas nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad skiriant poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principus.

Minėti pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs. Teismas pažymi, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai; pareiškėjos įvykdyti Įstatymo pažeidimai yra šiurkštūs ir sistemingi, šiuo atveju pažeisti svarbūs teisės aktų reikalavimai, susiję pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymu. Nors pareiškėjos daugybiniai Įstatymo pažeidimai buvo daromi daugiau nei vienus metus, jai paskirtos baudos dydis (11 020 Eur) sudaro tik apie 2 proc. taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur). Tad nėra ir jokio pagrindo daryti išvadą, kad paskirta bauda ir jos dydis pažeidžia proporcingumo principą, taip pat prieštarauja ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principams.

Teismas taip pat nenustatė pagrindo, kad pareiškėjai už padarytus Įstatymo pažeidimus galėtų būti skiriamas įspėjimas. Pabrėžtina, kad Tarnybos nurodytais Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo duomenimis, prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekyba nekilnojamuoju turtu kelia didžiausią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Būtent pareiškėjos veikla ir apima abi šias rizikos rūšis. Be to, kaip byloje nustatyta, pareiškėjos veikloje tikrinamuoju laikotarpiu iš klientų buvo priimti atsiskaitymai grynaisiais pinigais ypač reikšmingomis (didelėmis) sumomis - 2018 m. birželio 27 d. UAB „VBG invest“ grynaisiais pinigais sumokėjo 224 600 Eur, o 2018 m. liepos 26 d. – 420 000 Eur; GNSB Nr. 1210 2018 m. lapkričio 29 d. sumokėjo 171 280,84 Eur, o 2019 m. liepos 26 d. – 100 000 Eur. Nei vienam iš šių atvejų nebuvo pritaikytos Įstatymo nustatytos prevencijos priemonės.

24.4. Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovė nepagrįstai taikė net kelias sankcijas ir jas paskyrė ne pagal administracinių nusižengimų teiseną, o pagal Įstatymo nuostatas.

Tačiau teismas šiuos pareiškėjos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, kaip matyti iš bylos, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, priėmė Sprendimą pareiškėjai paskirti baudą, t. y. taikyti poveikio priemonę. Tuo tarpu Tarnybos duotas nurodymas, kaip teisingai nurodo atsakovas, nelaikytinas poveikio priemone, nes šio nurodymo tikslas – pašalini Įstatymo įgyvendinimo trūkumus.

Už Įstatymo pažeidimus kitiems įpareigotiems subjektams (pareiškėjas būtent šią sąvoką ir atitinka pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 6 punktą ir 40 straipsnio 2 dalį) taikomos šiame Įstatyme numatytos baudos. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tuo tarpu pareiškėjos teiginys, kad jai turėjo būti paskirta nuobauda pagal ANK atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų darbuotojams ir juridinių asmenų vadovams, išskyrus šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė. Taigi, pareiškėja nepatenka į minėtų subjektų ratą, tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad jai atsakomybė turėjo būti taikomas pagal ANK.

24.5. Pareiškėjas yra nurodęs ir daugiau motyvų, tačiau jie nėra esminiais bei nekeičia šioje byloje nustatytų svarbių aplinkybių ir padarytų išvadų, tad teismas plačiau dėl jų nepasisako.

25. Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant pareiškėjai poveikio priemonę – baudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir priežastis, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tinkamai buvo vadovautasi minėtais teisės principais, todėl paskirta 11 020 Eur bauda laikytina adekvačia ir proporcinga padarytiems Įstatymo pažeidimams. Svarbu paminėti ir tai, jog pareiškėja realiai nenurodo (ir byloje nenustatyta) teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų lemti Tarnybos paskirtos baudos sumažinimą, kuri ir taip jau buvo pakankamai sumažinta.

26. Teismas taip pat pažymi, kad priimant Sprendimą buvo laikytasi pagrindinių procedūrų ir reikalavimų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas subjektas (Tarnyba).

27. Taip pat Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame aiškiai išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Tad Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

28. Taigi, skundžiamas Sprendimas dėl baudos paskyrimo yra teisėtas ir pagrįstas, tad jo naikinti nėra jokio pagrindo.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, tad jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

30. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tad netenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ar pakeitimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.