- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 2-190-488/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06431-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ineta Baliukaitytė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. Ž., M. V.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Startų sodininkų bendrijai
- Advokatai
- Rolandas Rutė, Sigitas Lukauskas
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. B., jos atstovams advokatui Sigitui Lukauskui ir advokato padėjėjui Rolandui Rutei,
atsakovams V. Ž. ir M. V., atsakovo atstovui advokato padėjėjui R. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui atstovui Kęstučiui Chrapačui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. B. ieškinį atsakovams V. Ž. ir M. V., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Startų sodininkų bendrijai dėl nuosavybės teisių pažeidimo ir įpareigojimo juos pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti atsakovą V. Ž. be jos sutikimo neteisėtai įsirengusį ant ieškovės ir atsakovo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), ribos tvorą, kurios betoninės konstrukcijos patenka į ieškovės sklypą ir įpareigoti jį per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimus; įpareigoti atsakovę M. V. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą – perkelti per arti nuo ieškovės sklypo ribos - 0,62 cm atstumu augančią vyšnią, 1,85 cm atstumu augančią slyvą, 0,83 cm atstumu augančią slyvą į savo pusę ir sutvarkyti taip, kad vaismedžių lapai, vaisiai ir šaknys nepatektų į ieškovės sklypą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 0,0649 ha žemė sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Ji siekia sodo sklypą aptverti tvora ir savo nuožiūra jame sodinti ir auginti augalus. Tam jai trukdo jos nuosavybės teisių pažeidimai- gretimų žemė sklypų savininkų trukdymai. Jos ir atsakovo V. Ž. sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą skiriančios atsakovui priklausančios tvoros betoninių stulpelių įtvirtinimai – pamatai apie 0,04 -0,06 m patenka į jos žemės sklypą. Ji statyti tvorą ant sklypo ribos nėra atsakovui davusi sutikimo. Jos sklypo ribos nustatytos padarius kadastrinius matavimus. Atsakovai su jomis sutiko. UAB „Geodera“ pažymoje patvirtinta, kad atsakovo tvoros betoninių stulpelių pamatai apie 0,04-0,06 m patenka į ieškovės sklypą. Dėl trukdymų šalinimo ji kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau jis jų nepašalino. Ieškovė nurodė, kad negalinti savo sklypo apsitverti tvora ir iš atsakovės M. V. pusės, nes M. V. žemės sklype neleistinu atstumu nuo ieškovės sklypo ribos pasodinti medžiai : 0,62 m atstumu slyva, 1,85 m slyva, 0,83 m slyva. Šių augalų šaknys kerojasi ieškovės sklypo ribose, vaismedžių lapai ir vaisiai krenta į ieškovės sklypą. Tam ji nėra davusi sutikimo. Ieškovė atsakovei buvo pareiškusi dėl to pretenziją. Teismo posėdžio metu ieškovė neneigė, kad minėtų medžių šakos iki kamienų yra nupjautos, bet ji nurodė, kad vaismedžiai gali atsigauti ir ieškovės sklype įsikerojusios jų šaknys gali kenkti ieškovės augalams.(b.l.30-35 )
Ieškovė ir jos atstovai prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Ž. prašo ieškinį atmesti. Jis atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinyje teigianti netiesą. Jo atstovas advokato padėjėjas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė jokių įrodymų, jog jai trukdo V. Ž. tvora, nepateikė. Ieškovė matė, kaip ji buvo statoma 2008 metais. 2011 metais pasirašydama ant plano, ieškovė patvirtino, kad ji sutinka su kaimyninių sklypų ribomis. Atliekant kadastrinius matavimus leidžiama 30 cm paklaida. Atsakovo sklypo kadastriniai matavimai dar nėra atlikti. Jo tvoros vieta atitinka preliminarius matavimus.
Jo atstovas advokato padėjėjas R. K. teismo posėdyje palaiko atstovaujamojo poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovė M. V. prašo ieškinį atmesti. Ji atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinyje teigia netiesą. Ji nurodė, kad ieškovės minimi medžiai yra pasodinti 1993 metais ir iki šiol ieškovė, būdama kaimyninio sklypo savininkė, jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovė patvirtino, kad šiuo metu yra likę tik medžių kamienai. Apie tuos kamienus ji perkasa žemę ir pasodina gėles, todėl jokios medžių (kamienų) šaknys ieškovės sklypo nepasiekia.
Jo atstovas advokato padėjėjas R. K. teismo posėdyje palaiko atstovaujamojo poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b.l. 50-52) prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad gretimų žemė sklypų savininkai ieškovės nuosavybės teisių nepažeidžia. Jis nurodė, kad statyti tvorą ant sklypo ribos galima tik turint gretimo sklypo savininko sutikimą. Mažesniais negu Sodininkų bendrijų įstatyme nurodytais atstumais šalia gretimo sklypo ribos medžiai gali būti sodinami tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas K. Chrapačas palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją.
Trečiasis asmuo Startų sodininkų bendrija teismo posėdyje nedalyvauja. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė D. B. yra žemė sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė Ji šį sklypą nuosavybės teise valdo 1993-08-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2011-12-22 buvo atlikti šio sklypo patikslinti kadastriniai matavimai ir suformuota nekilnojamo daikto kadastro duomenų byla. (b.l.19-20) Ieškovės sklypas ribojasi su kaimyniniais žemės sklypais , kurie priklauso atsakovams. (b.l.21-25) Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo V. Ž. tvoros stulpų įtvirtinimo požeminė dalis 0,04-0,06 cm patenka į jos sklypo ribas, dėl šios priežasties pažeidžiamos jos, kaip savininkės, teisės, nes tai gali trukdyti jai tveriant tvorą. Todėl ji prašo šiuos trukdymus pašalinti. Be to atsakovės M. V. sklype augantys augalai yra nuo sklypo ribos nutolę neleistinu atstumu – vyšnia - per 0,62 cm. slyva – per 1,85 cm, slyva per 0,83 cm. Šių vaismedžių lapai, vaisiai ir šaknys trukdo ieškovei, nes patenka į jos sklypo ribas. Ji prašo tuos medžius perkelti bei sutvarkyti taip, kad jų lapai šaknys ir vaisiai nepatektų į ieškovės sklypo ribas.
Ieškinys atsakovo V. Ž. atžvilgiu atmestinas. Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes , kuriomis grindžia savo reikalavimo ir atsikirtimo pagrindą (LR CPK 178 str.) Iš ieškovės pateikto 2014-09-19 UAB „ Geodera“ plano matyti, kad atsakovo tvora yra ties sklypo riba, o jos pamatai 0.04 m yra patekę į ieškovės sklypo ribas. (b.l.8), nors pridėtoje pažymoje planą padaręs asmuo nurodo šį atstumą didesnį 0.04-0,06m. Iš pateikto 2011-12-22 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, bei ieškovės sklypo plano matyti, kad ieškovė ir gretimų sklypų savininkai atsakovai patvirtino ieškovės sklypo esamas ribas ir jokių ginčų dėl jų nekilo. Tuo pagrindu buvo patikslinti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai. (b.l.10-12)Šalys patvirtino, kad tikslinant ribas atsakovo tvora jau buvo pastatyta. Ji buvo rengiama apie 2008 metus. Liudytojai M. S. ir R. R. parodė, kad ieškovė leido statyti tvorą toje vietoje, metė, kaip ji buvo statoma. Ginčai tarp kaimynų kilo vėliau. Liudytojas R. nurodė, kad tvora yra įrengta ties riba. Matuojant žemė sklypus požeminė jos dalis neatkasinėjama. Jis nurodė, kad šiuo atveju tvoros vielinė dalis patenka pas atsakovą, o požeminė pas ieškovę. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo akte, kurio ribos buvo nustatytos jau esant įrengtai tvorai ir pilnai atitiko tvoros vietą, pati patvirtino, jo ji sutinka su įrengtos tvoros vieta. Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4 d. 3p. nustatantis, kad statyti tvorą ant sklypo ribos, kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą, galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą įsgaliojo nuo 2010-10-01. Abi šalys patvirtino, kad tvora buvo rengiama apie 2008 metus. Tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 4d. redakcija ( 2003-12-18 Nr. IX-1934) rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo tvoros konstrukcijoms patenkant į kaimyninio sklypo teritorija būtinumo nenumatė, o ieškovė pačios tvoros buvimo tarp kaimyninių sklypų teisėtumo neginčija. Be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovo tvoros požeminių konstrukcijų patekimas į jos sklypą per 0,04 m – 0,06 m trukdys jai savo sklypą apsitveriant tvora. Todėl ieškinys atsakovo V. Ž. atžvilgiu yra atmestinas dėl šių abiejų motyvų. (LR CPK 179 str., 185 str., LR CK 4.98 str., 4.40 str. )
Ieškinys atsakovės M. V. atžvilgiu atmestinas. Ieškovė jai ieškinį reiškė dėl trijų per arti sklypo ribos augančių medžių pašalinimo, bei užtikrinimo, medžių lapai, vaisiai ir šaknys nepatektų į ieškovės sklypą. Atsakovė nurodė, kad iškėlus bylą ieškovės nurodytus medžius taip apgenėjo, kad medžių šakos ieškovės sklypo nepasiekia, yra likę tik medžių kamienai. Tos ap linkybės nepaneigė nei ieškovė nei ieškovė atstovas. Tačiau jie nurodė, kad apgenėti medžiai pavasarį gali išleisti naujas šakas, be to medžių šaknys pasiekia ieškovės žemės sklypą. Tačiau tos aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė. Iš ieškovės pateikto žemės sklypo plano (b.l. 8) matyti, kad jau prieš reiškiant ieškinį 0, 62 m nuo ieškovė sklypo ribos pasodinta vyšnia buvo nudžiuvusi, todėl konstatuotina, kad ji jokios neigiamos įtakos ieškovės sklypui nedaro. Duomenų, kad kiti medžiai : slyva, nuo ieškovė sklypo ribos nutolusi per 1,85 m, slyva, nuo ieškovės sklypo ribos nutolusi per 0,83 m, po atsakovės nugenėjimo išliko gyvybingi, ieškovė nepateikė. Ieškovė taip pat neįrodė, kad ieškinyje nurodomų medžių šaknys pasiekia jos sklypą. Atsakovė nurodė, kad ji medžius sodino 1993 metais. Ieškovė dėl jų ieškinį pareiškė 2014 metais. Atsakovė tiesiogiai neprašė taikyti ieškinio senatį. Ji byloje dalyvavo be profesionalaus advokato, todėl tokio reikalavimo nesuformulavo. Todėl teismas ex offitio taikyti ieškinio senaties negali( LR CK 1.126 str.), tačiau ilgą savo tariamos teisės pažeidimo negynimą vertina ieškovės nenaudai, konstatuodamas, kad ieškovės nurodomas jos nuosavybės teisių pažeidimas ieškovei ilgą laiką nebuvo reikšmingas. Be to žemės savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaiminiame žemė sklype augančių medžių, krūmų , kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio sklypo žemė savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Tokia teisė nesuteikiama, jeigu augalai ir jų dalys, bei vaisiai netrukdo naudoti žemė sklypo. (LR CK 4.42 str.) Todėl ieškinys ir atsakovės M. V. atžvilgiu atmestinas LR CPK 179 str., 185 str., LR CK 4.98 str., 4.42 str. pagrindai.)
Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. ( LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 434,62 Eur (Keturi šimtai trisdešimt eurų 62 ct.) bylinėjimosi išlaidų- išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas ( įmokos kodas 5660) bylinėjimosi išlaidas : išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 13,46 Eur (Trylika eurų 46 ct.)
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.