Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1280-919/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
1-1280-919/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20953-16-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
L. P.
Kaltinamasis
S. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1280-919/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20953-16-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai L. P., kaltinamojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. Marių g. 16-214, Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. 2016-05-04 apie 14.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine L. P. metu, tyčia, vieną kartą, ranka smogė jai į veidą, taip mušdamas ją, sukėlė fizinį skausmą, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d..

S. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad būdamas neblaivus sudavė sugyventinei vieną kartą iš rankos dėl to, kad ji naktį negrįžo namo, buvo ligoninėje, o jis pagalvojo, kad buvo pas kitą. Nors sugyventinė grįžusi pasakė, kad buvo ligoninėje, bet jis nepatikėjo ir sudavė. Jei būtų blaivus taip nesielgtų. Tai pirmas kartas kai jis sudavė sugyventinei, labai gailisi taip pasielgęs, supranta, kad negerai padarė. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido, todėl prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kadangi tai pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja, tikisi, kad tai nepasikartos, todėl atleidžia kaltinamajam ir sutinka, kad byla būtų nutraukta jiems susitaikius.

Kaltinamajam S. Š. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Š. padaryta nusikalstama veika be jos visiško prisipažinimo taip pat įrodyta BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

-tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2016-05-04 apie 14.17 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2016-05-04 L. P. sugyventinis vieną kartą smogė ranka į veidą. Smurtą galintys rodyti požymiai: patinimas ir kraujosruva veide kairėje. Smurtu įtariamas asmuo – S. Š. – sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (b.l. 5-8),

- nukentėjusiosios L. P. parodymais, kuriuose užfiksuota, kad S. Š. yra jos sugyventinis. Veda bendrą ūkį, gyvena kartu jau maždaug keturiolika - šešiolika metų. Nebuvo ir nėra susituokę, tačiau jų santykiai šeimyniški. Pastaruoju metu dviese gyveno bute, esančiame Marių g. 16-214, Kaune. Ji nevengia gerti alkoholinių gėrimų, serga epilepsija. 2016-05-04 ryte gėrė šiek tiek alaus. Apie 14.00 val. jai ir sugyventiniui S. Š. dviese būnant namuose kilo žodinis konfliktas, kurio metu sugyventinis, pykdamas ant jos, tyčia vieną kartą ranka smogė jai į veidą, sukeldamas jai fizinį skausmą. Kairys skruostas, į kurį jis pataikė smogdamas, yra patinęs, skruostą šiek tiek skauda iki šiol. Dėl sugyventinio smūgio sukelto fizinio skausmo patyrė fizinės žalos, tačiau civilinio ieškinio nereikš (b.l. 12-13);

- pristatytojo asmens testu alkoholiui Nr. 805, kuriuo 2016-05-04 15.16 val. S. Š. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b.l. 17);

- įtariamojo S. Š. apklausos protokolu, kuriame jis dėl jam inkriminuotos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad L. P. yra jo sugyventinė. Jau šešiolika metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, yra šeima, nebuvo ir nėra susituokę. Pastaruoju metu kartu gyveno jai asmeniškai priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyveno tik dviese. Neneigia, kad piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tačiau alkoholinius gėrimus vartoja ir jo sugyventinė. 2016-05-04 nuo 09.00 val. dviese su L. P. namuose gėrė alkoholinius gėrimus. Jis apgirto, todėl tolimesnius dienos įvykius atsimena ne visus, tačiau atsimena, kad apie 13.00 val. ar 14.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu jis pyko ant L. P., nesusivaldė ir vieną kartą kairės rankos kumščiu smogė jai į veidą. Supranta, kad tokiu veiksmu sukėlė jai fizinį skausmą, kad dėl to smūgio jai veide galėjo atsirasti ir sužalojimo žymių. Smogė tyčia, nes pyko, tuo metu apie teisines pasekmes negalvojo (b.l. 29-30).

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad S. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo sugyventine L. P. metu, tyčia ranka smogdamas jai į veidą sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nukentėjusioji L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad atleido kaltinamajam, susitaikė su juo ir neprieštarauja, jog byla būtų nutraukta šalims susitaikius, prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis S. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, turtinių pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis neteistas (b.l. 36), administracine tvarka baustas (b.l. 37-42), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 48).

S. Š. dėl padaryto nusikaltimo kaltu pilnai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąją susitaikė, ji jam atleido, pretenzijų neturi. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja L. P., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, nėra.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-05-05 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5106 kurioje nurodyta, kad advokatė A. F. teikė antrinę teisinę pagalbą S. Š. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto S. Š.. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

S. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja L. P. ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1280-919/2016 nutraukti.

Išaiškinti S. Š., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu S. Š. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš S. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis