Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-18-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-03
Bylos Nr.
1S-18-493/2020
Teisminio proceso Nr.
1-85-2-00012-2011-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
K. P.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-18-493/2020
Proceso Nr. 1-85-2-00012-2011-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-696 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį nuteistas 100 MGL dydžio bauda, o pagal BK 181 straipsnio 3 dalį išteisintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis, kuria nuteistasis išteisintas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, panaikinta ir K. P. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį bei jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams ir 100 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia - 2015 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu Nr. 95-696 nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 2 metų 2 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą ir taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsiliepimas

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės atsiliepimą, kadangi nuteistasis bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose, kurie priklauso Kaišiadorių rajonui. Atitinkamai, atsiliepimą turėtų pateikti Kaišiadorių rajono prokuratūra. Anot nuteistojo, teismas taip pat pernelyg sureikšmino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tai, kad jam buvo išduotas Europos arešto orderis, taip pat, nepagrįstai sprendė, kad K. P. kaltės jausmas yra negilus. Skunde akcentuojama, kad apylinkės teismo įvertinti kriterijai nėra numatyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, todėl jie neturėtų būti sureikšminami sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

4.2. Skunde pažymima, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka palengvintos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu jis laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį ir stropų drabą skatintas 13 kartų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, be to, nuteistasis šiuo metu dirba, lygtinio paleidimo atveju planuoja tęsti darbinę veiklą. Anot apelianto, jo atžvilgiu nustatyti nusikalstamą elgesį didinantys veiksniai visiškai neatspindi Komisijos nutarimo išvadoje išdėstytų faktinių aplinkybių. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad civilinį ieškinį dengia reguliariai kiekvieną mėnesį.

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. atsiliepimu į nuteistojo skundo prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo K. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 25 balai (skalėje nuo 0 iki 40). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

10. Įvertinus K. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir dirbtų UAB „T.“, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dvylika kartų skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. P. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas formaliai vertino nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sureikšmindamas lygtiniam paleidimui nesvarbius duomenis (veikos pavojingumą, kaltės nepripažinimą), nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (25 balai), tačiau šiame vertiname vis dar išlieka kintantys veiksniai, kurių suma sudaro 4 balus, iš ko seka, kad K. P. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12. Nors nuteistojo elgesyje ir stebimi tam tikri teigiami elgesio pokyčiai, kas sąlygojo jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, tačiau apygardos teismui pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, jog K. P., bausmės atlikimo metu vykdydamas socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones ir dalyvaudamas įvairiose elgesio pataisos programose, iš esmės pakeitė savo mąstymą ir elgesį. Nuteistasis bausmę atlieka už didelės vertės svetimo turto prievartavimą, nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, šis nusikaltimas yra modelis. Pagal Socialinio tyrimo išvados duomenis nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vis dar išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys, taip pat, nustatyti du artimi kriminogeniniams veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos. Paminėtas kriminogeninis veiksnys vis dar kelią pakankamą nerimą ir neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo padaryta pažanga lems išskirtinai pozityvų jo elgesį laisvėje. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistasis apibūdinamas kaip neapsvarstantis savo veiksmų pasekmių, linkęs kaltinti kitus. Be to, nuteistasis minimizuoja nusikaltimo sunkumą ir kaltu nesijaučia. Tai rodo, jog nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Taigi, kaltės minimizavimas, neteisėtų veiksmų perkėlimas aukai, neleidžia spręsti apie nuteistojo mąstymo pasikeitimą teigiama linkme, kas iš esmės atsispindi ir Socialinio tyrimo išvadoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis K. P. 2013 m. balandžio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme jo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpė, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir asmuo į Lietuvos Respubliką sugrąžintas tik 2015 m. liepos 2 d. Toks nuteistojo elgesys skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, nesistengė pasitaisyti, siekė išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.

13. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio K. P. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.

14. Teisėjų kolegijos nuomone, neatliktos bausmės dydis taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos į šias aplinkybes privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors likusios neatliktos bausmės dydis nėra lemiamas kriterijus, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau gali būti vertinamas kitų aplinkybių kontekste ir įstatymo nėra draudžiamas.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad atsiliepimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo pateikė Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė, tuo labiau, kad ši funkcija yra priskirta Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavedimu. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė