Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusija, Baltarusijos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Mickūnų sen., Vilniaus r., dirbančio IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-12-14 apie 22.10 val. Vilniaus r. Mickūnų sen., Uosininkų III k., Linksmoji g. 1 vairavo automobilį ,,H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą įstatymo nustatyta tvarka, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 226 punkto reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 123 str. 5 d., 128 str. 1 d.

A. P. posėdžio metu su protokole užfiksuotais faktais ir pažeidimais sutiko iš dalies, paaiškino, kad pripažįsta, jog vairavo automobilį, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau nepripažįsta, kad vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nes turėjo Baltarusijos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Pažeidėjas taip pat paaiškino, kad 2016-09-16 jam buvo išduotas naujas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuo šio termino jis per 6 mėnesius turėjo įgyti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. A. P. taip pat paaiškino, kad iki 2016-12-14 jis 5 metus gyveno Lietuvoje, turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriam pasibaigus vienam mėnesiui buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, kol gavo naują laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų. Pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę bei kitus Kelių eismo taisyklėse nurodytus dokumentus. Be to įstatyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte nurodoma, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne E. S. ar Europos ekonominės erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą.

Sprendžiant klausimą dėl A. P. inkriminuoto pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d. pagrįstumo, būtina nustatyti ar pažeidimo padarymo metu, t. y. 2016-12-14, pažeidėjas buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo 2 punkte nurodyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. nuo 2011 m. liepos 1 dienos turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kuris baigė galioti 2016 m. liepos 1 d. Pažeidėjas paaiškino, kad pasibaigus laikinam leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje, jis vienam mėnesiui buvo išvykęs į Baltarusijos Respubliką, kol 2016 m. rugsėjo 16 d. jam buvo išduotas naujas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat A. P. paaiškino, kad iki 2016-09-16, kai jam buvo išduotas naujas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, jis Lietuvoje pragyveno apie penkerius metus. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d. A. P. deklaruota gyvenamoji vieta- Uosininkų III k., Mickūnų sen., Vilniaus r. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažeidėjas 2016 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. P. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkto prasme, todėl jo turėtas vairuotojo pažymėjimas pažeidimų padarymo metu Lietuvos Respublikoje negalėjo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.

A. P. padaryti pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos skyriaus Valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio patrulių 2016-12-14 surašytais tarnybiniais pranešimais, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius pažeidimus ir priimtus sprendimus, kurie patvirtina, kad 2016-12-14 apie 22.10 val. Vilniaus r., Mickūnų sen., Uosininkų III k., Linksmoji g. 1 patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,H. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo A. P., neturintis teisės vairuoti transporto priemones, automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka. A. P. veika pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 123 str. 5 d., 128 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgus į tai, kad už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., numatytus pažeidimus yra numatytos mažesnės baudos nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse už tokias pačias veikas (atitinkamai (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 415 str. 1 d.,), todėl A. P. padaryti pažeidimai neperkvalifikuotini (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d.). Nuo 2017 m. sausio 1 dienos įsigaliojusio Administracinių nusižengimo kodekso 424 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtis atitinka (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtį. Atsižvelgus į tai, kad už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra numatyta administracinė nuobauda- administracinis areštas, laikytina, kad (duomenys neskelbtini) str. 2 d. nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, A. P. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 d., perkvalifikuotinas į (duomenys neskelbtini) str. 2 d. (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei (vairavo automobilį neturėdamas tam teisės), į A. P. asmenybę, kuris yra dirbantis, baustas administracine tvarka, todėl nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos vidutinės straipsnių sankcijoje numatytos baudos, kurios bendrintinos ANK 38 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir skirti:

pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. - 35 (trisdešimt penkių) eurų baudą;pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d. - 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą;pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. - 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Vadovaujantis ANK 38 str. A. P. galutinę nuobaudą skirti 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16063990077.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.