- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-557-174/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01356-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- J. L. V. R.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. V. R. (J. L. V. R.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimo J. L. V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014 m. kovo 28 d. J. L. V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. kovo 28 d., apie 21.40 val., Molo g. 29A, Klaipėda, vairuodamas automobilį „Škoda Pick Up“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo gale važiavusio automobilio, į kurį atsitrenkė ir nepranešęs policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, vairuotojas po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais J. L. V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 238 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 123 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 2 d. nutarimu L. V. R. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. – 2 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 123 str. 1 d. – 100 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. V. R. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d. ir dėl šių pažeidimų jam iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, o dėl kitų jam inkriminuotų pažeidimų grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, neapklausė visų liudytojų, dalyvavusių eismo įvykyje, netinkamai taikė administracinių teisės pažeidimų kodekso normas, netinkamai kvalifikavo veiką bei paskyrė neteisingą nuobaudą.
Apelianto J. L. V. R. teigimu, teismas jo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo grindė dviejų asmenų – V. S. ir M. K. (K.), sėdėjusių „Opel“ automobilyje, parodymais, tačiau neapklausė kartu su juo „Škoda“ automobilyje sėdėjusio jo draugo N. M. (M), apie kurį užsimenama ir nutarime. Tai sukelia abejonių teismo nešališkumu, nes teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo ir kartu su juo „Opel“ automobilyje sėdėjusio asmens parodymais. Taip pažeidžiami teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai, neužtikrinamas teisingas teismo procesas. Taip pat teismas kaip liudytoją apklausė tik vieną policijos pareigūną, atvykusį į eismo įvykio vietą, nors eismo įvykio vietą apžiūrėjo du pareigūnai. Apelianto teigimu, abu pareigūnai turėjo būti apklausti, nes vieno pareigūno apklausa negali sudaryti prezumpcijos, jog ir kito policijos pareigūno parodymai bus vienodi, todėl teismas privalėjo apklausti ir kitą pareigūną, dalyvavusį automobilių apžiūroje po eismo įvykio. Teismas nustatė, kad policijos pareigūno parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje, atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas įvykio aplinkybes, todėl jais nesivadovauti, teismo nuomone, nėra pagrindo, nes šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nenustatyti duomenys apie tai, jog kaip liudytojas apklaustas pareigūnas pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tačiau apeliantas pažymi, jog teismas nenagrinėjo ir netyrė aplinkybės, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip užsienio šalies piliečiui, pareigūnai užtikrino gynybą dėl administracinio teisės pažeidimo ištyrimo nuo pat pažeidimo nustatymo momento. Dėl šios aplinkybės, apelianto nuomone, pareigūno parodymai gali kelti abejonių ir rodo jo parodymų šališkumą, todėl buvo būtina apklausti ir antrą pareigūną, teismui to nepadarius, pasitvirtina teismo šališkumas, neobjektyvus ir nevisapusiškas administracinės bylos išnagrinėjimas ir padarytų pažeidimų aplinkybių ištyrimas.
Apelianto J. L. V. R. teigimu, teismas padarė neteisingą išvadą, jog jis padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, t. y. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeidžiant KET, nes tokią savo išvadą grindė tik „Opel“ automobilyje sėdėjusių asmenų parodymais ir be pagrindo neatsižvelgė į jo, J. L. V. R., kaltę, suvokimą ir emocinę būseną. Teismas nustatė, jog įvykus eismo įvykiui abiejų automobilių vairuotojai išlipo iš savo transporto priemonių ir nors tolimesnė įvykio eiga pagal parodymus skiriasi, tačiau abu vairuotojai sutinka, jog išlipo iš transporto priemonių. J. L. V. R. nurodo, jog, kaip jis ir pripažino, jo automobilio kablys galėjo kliudyti kitą automobilį ir įlenkti numerius, tačiau išlipęs iš automobilio jis jokių įlenkimų nepastebėjo. Apeliantas pabrėžia, jog eismo įvykis įvyko 2014-03-28, apie 21.40val., tai buvo tamsus paros metas ir tam, kad nustatyti, ar automobiliai buvo apgadinti, reikalinga išsamesnė apžiūra, tačiau tokios galimybės jis neturėjo, nes iš „Opel“ automobilio išlipę asmenys pradėjo šaukti, o jam, kaip užsienio šalies piliečiui, lietuvių kalba nesuprantama. Dėl šios priežasties jis nežinojo galimų kilti pasekmių dėl kito automobilio kliudymo, ir kito vairuotojo iššaukiantį elgesį supratęs kaip grasinantį, nes yra tekę patirti panašias situacijas Lietuvoje, išsigandęs sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Panašioje situacijoje jis jau buvo užpultas ir sumuštas, todėl iškilus rizikai jo sveikatai, kito automobilio vairuotojo elgesį supratęs kaip grėsmę, jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. J. L. V. R. teigia, jog jis, būdamas užsienio šalies pilietis, patyręs stresą ir grėsmę dėl kito asmens elgesio, nežinojo ir negalėjo žinoti apie privalomą elgesį padarius pažeidimą (kliudžius kitą transporto priemonę), todėl ir alkoholio vartojimas po įvykio nėra tyčinė veika. Svarbu ir tai, kad buvo vėlus metas ir tik rytojaus dieną jis ketino vykti į policijos įstaigą dėl kito automobilio sugadinimo. J. L. V. R. nurodo, jog teismas visiškai nevertino, ar jam, kaip užsienio šalies piliečiui, buvo užtikrinta tinkama gynyba tiriant autoįvykio aplinkybes, kurios iš esmės ir nulėmė neteisingai išnagrinėtą administracinę bylą ir taikytas nuobaudas. Iki šiol kelia abejonių autoįvykio aplinkybės, kad galbūt kitos transporto priemonės vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo stabdydamas prieš jo, J. L. V. R. vairuojamą automobilį.
Nesant patikimų, objektyvių įrodymų kaltei patvirtinti, nėra pagrindo daryti išvadą, jog jo, J. L. V. R., padarytas pažeidimas dėl kito automobilio kliudymo, alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir pasišalinimo iš įvykio vietos, yra tyčinė veika, todėl jam nepagrįstai buvo inkriminuoti pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d.
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Toks pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia – kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63- 2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Tačiau, apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju jis net nesuvokė, jog eismo įvykis įvyko, nes viskas grindžiama tik tuo, jog automobilio „Škoda Pick Up“ kablys galbūt susilietė su „Opel“ automobiliu, o vienintelis įrodymas, jog automobilis „Škoda Pick Up“ įvažiavo atbulas į „Opel“ automobilį, yra jame sėdėjusių asmenų žodiniai paaiškinimai.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių pašalinti abejonių dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apelianto skunde pažymima, jog nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. nustatyta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau, J. L. V. R. nuomone, šiuo atveju turi būti atsižvelgta į tai, jog jis yra užsienio pilietis, be teisinio išsilavinimo, Lietuvoje tik vykdo verslą, todėl nežinojo ir negalėjo žinoti, kad gali būti taikomos tokios sankcijos, kurios trukdytų tęsti verslą, t. y. vairuotojo teisių praradimas daro tiesioginę neigiamą įtaką verslo plėtrai ir įsipareigojimų vykdymui. Kadangi kyla pagrįstos abejonės dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo, apelianto nuomone, teismas priimdamas nutarimą pažeidė paminėtą praktiką, nes administracinę nuobaudą paskyrė neanalizuodamas pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių ir nuobaudos paskyrimą grįsdamas abejones keliančiomis aplinkybėmis, todėl, apelianto nuomone, jam nepagrįstai buvo inkriminuoti pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., nes tokie pažeidimai nebuvo padaryti, nėra asmens tyčios bei kyla kitos pagrįstos abejonės dėl šių normų taikymo pagrįstumo.
Be to, apelianto skunde nurodoma, jog skundžiamame teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarime, kuris 2014 m. birželio 6 d. išverstas į anglų kalbą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo vertėjos I. J. patvirtintas, neteisingai nustatyta nuobauda. ATPK 126 str. 2 d. numatyta, jog bausmė asmeniui skiriama nuo 500 iki 1 000 Lt, o teismas už šio pažeidimo padarymą paskyrė jam 2 000 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams. J. L. V. R. nuomone, neteisingai išverstu nutarimu buvo iš esmės pažeistos jo teisės žinoti, kuo jis apkaltintas ir kokia realiai jam paskirta nuobauda.
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes apeliantas J. L. V. R. teigia, jog yra pagrindas administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d. ir 130 str. 1 d., jam nutraukti, įvertinus ir tai, kad buvo iš esmės pažeisti nuobaudos skyrimo pagrindai. Dėl kitų pažeidimų, apelianto nuomone, byla turi būti išnagrinėta iš naujo, nes padaryto autoįvykio aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad pažeidimas dėl kito asmens transporto priemonės sugadinimo, galbūt padarytas ne jo, J. L. V. R., o kito asmens.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti J. L. V. R. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą. Nurodo, jog teismas visapusiškai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir pažeidėjui paskyrė teisingą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 130 str. 1 d. yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Šis pažeidimas, kaip teisingai nurodo apeliantas, gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).
Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. L. V. R. atbuline eiga vairuojamas automobilis „Škoda Pick Up“ atsitrenkė į automobilį „Opel“, sukėlė eismo įvykį ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. V. R. neginčija, kad yra su šiuo eismo įvykiu susijęs, tačiau teigia, kad yra nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d., kadangi jis iš įvykio vietos pasišalino nesupratęs, jog jo automobilis apgadino svetimą automobilį, nes buvo tamsus paros metas ir jis automobilio apgadinimų nepastebėjo, o ir neturėjo tokios galimybės, kadangi įvykus eismo įvykiui, jį užsipuolė „Opel“ automobilio vairuotojas, tokį jo iššaukiantį elgesį jis suprato kaip grasinantį, todėl išsigandęs sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Pasak apelianto, jam, kaip užsienio šalies piliečiui, lietuvių kalba nesuprantama, dėl šios priežasties jis nežinojo galimų kilti pasekmių dėl kito automobilio kliudymo. J. L. V. R. nuomone, „Opel“ automobilis galėjo būti apgadintas ir iki šio eismo įvykio, todėl ir ATPK 127 str. 2 d. numatytas pažeidimas jam inkriminuotas nepagrįstai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, jo kaltę grindė prielaidomis, o ne byloje surinktais įrodymais, be pagrindo rėmėsi tik „Opel“ automobilyje sėdėjusių asmenų parodymais ir vieno policijos pareigūno parodymais, nors eismo įvykį tyrė du policijos pareigūnai, todėl, apelianto nuomone, jie abu turėjo būti apklausti, be to, nebuvo apklaustas kartu su juo automobilyje važiavęs jo draugas N. M., nors ginčijame nutarime apie jį užsimenama. Tai, apelianto nuomone, rodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokie apelianto J. L. V. R. skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. L. V. R. padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas, priešingai negu teigia apeliantas, tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus, teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, kartu ir ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, yra pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus.
Nors J. L. V. R. neigia jo veiksmuose buvus tyčią pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. L. V. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino jo kaltės turinį. Byloje nustatyta, kad J. L. V. R. atbuline eiga vairuodamas automobilį „Škoda Pick Up“ atsitrenkė į automobilį „Opel“, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apeliantas neneigia, kad yra susijęs su šiuo įvykiu, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina nesupratęs, jog jo automobilis apgadino svetimą automobilį, o iš įvykio vietos išvažiavo, nes įvykus eismo įvykiui, jį užsipuolė „Opel“ automobilio vairuotojas, tokį jo iššaukiantį elgesį jis suprato kaip grasinantį, todėl išsigandęs sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – M. K. ir V. S. 2014-03-28 rašytiniais paaiškinimais (b. l. 10, 11) bei jų parodymais teisme dėl eismo įvykio (b. l. 40), policijos pareigūnų V. M. ir Ž. M. tarnybiniuose pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 4, 5) bei pareigūno Ž. M. parodymais teisme (b. l. 39–40), kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga apie nukentėjusiojo ir pažeidėjo transporto priemonių apžiūros rezultatus. Nukentėjusiojo M. K. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės bei jo parodymai teisme patvirtina, kad jam važiuojant Molo gatve priešais važiavo automobilis „Škoda“, šiam staiga sustojus, sustojo ir jis, tačiau automobilis „Škoda“ pradėjo važiuoti atbulas ir šonu sukdamasis atsitrenkė į jo automobilį. Jis pasitraukti negalėjo, nes už jo taip pat stovėjo automobilis. Išlipęs „Škoda“ vairuotojas buvo labai agresyvus, aiškino ir garsiai šaukė, kad jis nesilaiko atstumų. Nurodė, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, siūlė jam pinigų, tačiau jis nesutiko ir iškvietė policijos pareigūnus, o automobilis „Škoda“ vairuotojas nuvažiavo. Analogiškus įvykio aplinkybes savo rašytiniame paaiškinime bei apklausiama teisme davė kartu M. K. automobilyje „Opel“ važiavusi V. S.. Netikėti M. K. ir V. S. parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie anksčiau pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad atvykus į įvykio vietą rado asmenis, į kurių automobilį atsitrenkė, kaip vėliau buvo nustatyta, J. L. V. R. vairuojamas automobilis. Netrukus šis asmuo buvo atvežtas į įvykio vietą, jis buvo išgėręs, labai emocingas ir kėlė sumaištį. Su juo nuvyko į jo kiemą, kur stovėjo automobilis „Škoda“, apžiūrėjus šį automobilį, buvo nustatyta, kad jis buvo apgadintas. Pagal apžiūrą buvo matoma, kad automobilis „Škoda“ įvažiavo į kitą automobilį. Jis nubraižė įvykio schemą. Ž. M. 2014-03-28 tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Škoda“, valstybini Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinio buferio kairėje pusėje matėsi „šviežūs“ apgadinimai, nubrozdinimai. Pamatavus metrine liniuote apgadinimus, abiejų automobilių aukštis atitiko, taip pat automobilio apgadinimai atitiko pagal judėjimo kryptį, t. y. važiuodamas atbulas automobilis „Škoda“ suko galu į dešinę ir galiniu kairės pusės buferio kampu atsitrenkė į sustojusio iš galo automobilio „Opel Vektra“ vidurį. Taigi, remiantis tiek nukentėjusiojo, tiek kartu su juo važiavusios V. S., tiek policijos pareigūno Ž. M. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiojo automobilis buvo apgadintas įvykio metu, o ne, priešingai nei teigia apeliantas, anksčiau. Pažymėtina ir tai, jog pats J. L. V. R. apklausiamas teisme neneigė, kad mašinos susilietė ir nurodė, kad jo automobilis yra su kabliu ir galėjo kliudyti kitą automobilį, tai paneigia jo teiginius apie tai, jog jis nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Be to, J. L. V. R. pats nurodė, kad išlipo iš savo automobilio, ir tokie jo veiksmai įrodo, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį, priešingu atveju jam nebūtų buvę pagrindo sustoti ir išlipti iš savo automobilio. Kaip minėta, automobilio „Opel“ vairuotojas M. K. nurodė, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas, išlipęs iš automobilio, elgėsi agresyviai, šaukė, kad jis nesilaiko atstumų, matėsi, kad jis yra išgėręs bei siūlė jam pinigų. Todėl akivaizdu, jog J. L. V. R. jautėsi kaltas dėl įvykio, priešingu atveju jam nebūtų buvę pagrindo siūlyti nukentėjusiajam pinigus, o jeigu jis būtų nesupratęs sukėlęs eismo įvykį, jam nebūtų buvę pagrindo sustoti ir išlipti iš savo automobilio.
Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. V. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog iš eismo įvykio vietos jis nuvažiavo, nes įvykus eismo įvykiui jį užsipuolė apgadinto automobilio savininkas, jis išsigando, nes anksčiau yra buvęs užpultas, juolab, kad jis yra užsienio pilietis ir lietuviškai nesupranta, todėl iš įvykio vietos nuvažiavo ir policijos laukė namuose, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta ginčijamame nutarime, tokius J. L. V. R. parodymus paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai, t. y. tiek nukentėjusysis M. K., tiek kartu su juo važiavusi V. S. bei kaip liudytojas teisme apklaustas policijos pareigūnas Ž. M. patvirtino, kad būtent J. L. V. R. buvo labai emocingas. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūno Ž. M. tarnybinio pranešimo, J. L. V. R. atsisakė rašyti paaiškinimą dėl įvykio, teigdamas, kad parodymus duos teisme.
Aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog J. L. V. R. suprato, kad važiuodamas atbulas atsitrenkė į kitą automobilį, sukėlė eismo įvykį, kuri metu apgadino abu automobilius. Tai, kad įvykio metu buvo tamsus paros metas, nepaneigia aplinkybės, kad J. L. V. R. juto ir suprato atsitrenkęs į svetimą turtą, nes, kaip minėta, priešingu atveju jam nebūtų buvę pagridno sustoti ir išlipti iš savo automobilio, o tokie jo veiksmai rodo, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir išlipęs iš automobilio, norėjo įsitikinti, ar nesugadino/neapgadino kitiems asmenims priklausančio turto. Suprasdamas, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį turtą ir jį apgadino, jis, siekdamas išvengti atsakomybės ir pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Aplinkybę, kad J. L. V. R. siekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, įrodo ir tai, kad jis po įvykio atsisakė policijos komisariate rašyti pasiaiškinimą dėl eismo įvykio bei atsisakė tikrintis neblaivumą. Visos šios aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad J. L. V. R. žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos apie eismo įvykį nepranešęs policijai. Kadangi J. L. V. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pripažįstama, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais padarydamas ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nors apeliantas teigia, jog teismas be pagrindo neapklausė ir kito policijos pareigūno, kartu su pareigūnu Ž. M. tyrusio įvykio aplinkybes, tai, apelianto nuomone, rodo teismo šališkumą, tačiau tokie J. L. V. R. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno V. M. 2014-03-28 tarnybinio pranešimo (b. l. 4), jame nurodomos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su pareigūno Ž. M. 2014-03-28 tarnybiniame pranešime nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei jo parodymais teise, todėl J. L. V. R. be pagrindo apeliuoja į tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, neapklausdamas ir kito pareigūno, tyrusio įvykio aplinkybes.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, kad J. L. V. R. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai J. L. V. R. kaltės klausimu dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Aanksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad būtent J. L. V. R. veiksmais buvo apgadintas nukentėjusiojo automobilis, todėl J. L. V. R. pagrįstai buvo nubaustas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą.
Be to, anksčiau aptartais duomenimis nustačius, jog J. L. V. R. suprato sukėlęs eismo įvykį ir, siekdamas išvengti atsakomybės ir pažeisdamas KET reikalavimus, pasišalino iš eismo įvykio vietos, akivaizdu, jog jis, kaip pats pripažino, po eismo įvykio vartodamas alkoholinius gėrimus, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Kadangi J. L. V. R. nepateikė policijos pareigūnams galiojančio dokumento, patvirtinančio, kad automobiliui „Škoda Pick Up“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra atlikta valstybinė techninė apžiūra, nors naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama, tokie jo veiksmai atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 123 str. 1 d. sudėtį, taigi ir dėl šio pažeidimo padarymo apeliantas buvo nubaustas pagrįstai.
Nors apeliantas nurodo, kad jam buvo pateiktas neteisingas ginčijamo nutarimo vertimas, tačiau tokių duomenų J. L. V. R. apygardos teismui nepateikė, o dėl, jo teigimu, nutarimo vertime padarytų klaidų apeliantas turėtų kreiptis į šio nutarimo vertimą pateikusį apylinkės teismą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. L. V. R. veikoje yra visi jam inkriminuotų pažeidimų sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai dėl J. L. V. R. kaltės dėl jam inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. ir 123 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti J. L. V. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. V. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.