Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.6.2.

2025 m. rugpjūčio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. L. ir S. L.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja yra mirusių T. S. ir P. S. dukra. Pareiškėjos tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai gyveno santuokoje iki sutuoktinės mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos ir tėvo mirties liko turtas – butas adresu (duomenys neskelbtini). Butas pareiškėjos tėvų buvo įgytas santuokoje, 1997 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir įregistruotas kaip P. S. nuosavybė. Mirus T. S. nei pareiškėja, nei jos tėvas P. S. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

3. Po T. S. mirties likusį palikimą priėmė sutuoktinis P. S., pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). P. S. visą laiką gyveno minėtame bute, todėl ir po sutuoktinės mirties toliau rūpinosi visu turtu, sudarė sutartis su paslaugų teikėjais, mokėjo mokesčius, tvarkė ir prižiūrėjo likusį turtą. Matydama, kad tėvas rūpinasi po mamos mirties likusiu turtu, pareiškėja nesikreipė į notarą, suprasdama, kad tėvas priėmė motinos palikimą. Po P. S. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja ir suinteresuoti asmenys (pareiškėjos vaikai), nes P. S. savo valią dėl po jo mirties likusio turto paveldėjimo išreiškė testamente. Tačiau pradėjus rūpintis pavedėjimo teisės liudijimo išdavimu, paaiškėjo, kad, nenustačius juridinio fakto, jog P. S. po sutuoktinės T. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas, nes nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra galimybės paveldėti viso turto, likusio po P. S. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad T. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su P. S. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad P. S. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini); šis butas įgytas 1997 m. kovo 13 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Kadangi šis butas buvo įsigytas santuokoje (T. S. ir P. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), jis laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (buto įsigijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis). P. S. mirė (duomenys neskelbtini).

7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas P. S. po sutuoktinės T. S. mirties priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.

8. Palikimas po T. S. atsirado (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

9. Pareiškėjos paaiškinimais, po jos mamos T. S. mirties jos tėtis P. S. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Aplinkybę, kad po sutuoktinės mirties minėtame bute liko gyventi P. S., patvirtina Gyventojų registro pažyma, iš kurios matyti, kad P. S. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) minėtame bute buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, kad po mamos mirties bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi jos tėtis ir iki mirties ten gyveno, jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino ir P. S. vaikaičiai A. L. bei S. L. Pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad po mamos T. S. mirties jos sutuoktinis P. S. priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad P. S. mokėjo komunalinius mokesčius už ginčo butą, sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais dėl paslaugų minėtam butui teikimo.

10. Remiantis bylos duomenimis, po T. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens T. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po T. S. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad P. S. po sutuoktinės T. S. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kurį yra testamentinė P. S. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad P. S. po sutuoktinės T. S. mirties priėmė jos palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip P. S. įpėdinės, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai I. L. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.