Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, susipažinusi su G. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka I. B. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013-09-17 gautas G. J. skundas, kuriuo prašoma I. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti įstatyme numatytas bausmes, priteisti iš I. B. nukentėjusiajam G. J. 10 000 Lt neturinės žalos atlyginimą, įpareigoti I. B. paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją ta pačia forma, kokia ji buvo paskleista. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2013 m. birželio mėnesį I. B. pradėjo skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ir niekinančią G. J., žinomą visuomenėje žmogų, kūrybinės industrijos atstovą. 2013 m. birželio mėnesį I. B. pradėjo siųsti elektronines žinutes G. J. ir jo mamai Z. J., mamos darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“, reikalaudamas grąžinti realiai neegzistuojančią 10 000 Lt skolą, 4 000 Lt, vėliau 5000 Lt netesybų. I. B. ir G. J. nesieja nei paskoliniai, nei kiti teisiniai santykiai. I. B. neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti pinigų iš G. J. ir/ar jo mamos bei skleisti tikrovės neatitinkančią, G. J. įžeidžiančią ir žeminančią informaciją (dėl tariamos skolos, kyšių, jo lytinės orientacijos ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis B.b. Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas.

Teismas pažymi, kad formuluojamas skunde kaltinimas turi būti tikslus.

G. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn I. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 ir 2 dalis, bei 181 straipsnio 1 dalį. Iš skunde išdėstytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas į teismą kreipiasi dėl elektroninių žinučių, kurios buvo siunčiamos jam, jo motinai Z. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Plungės merui, savivaldybės darbuotojams, tačiau neaišku, kokie žodžiai, teiginiai, frazės pareiškėją galimai šmeižė, o kokie įžeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai parašyti neteisėti žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais žodžiais ar kt. pasireiškė nurodomos nusikalstamos veikos, kurie, pareiškėjo manymu, žodžiai, teiginiai jį šmeižia, t.y. šmeižimas turi būti nurodomas aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, o dėl kurių asmuo mano, jog jis yra įžeistas. To šiame skunde nėra, t.y. nėra sukonkretinta kaltinimo apimtis, nenurodyta kiek ir kokių konkrečių frazių apšmeižė pareiškėją, kuriose žinutėse pateiktos frazės būtent jo atžvilgiu yra šmeižiančios.

Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Teismų praktikoje garbė traktuojama kaip viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens gerą vardą. Orumu laikomas asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą, t.y., darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas turi suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėti. Kitaip sakant, jis turi suprasti, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios yra žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo ir sąmoningai tai daro. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta įžeidimo nusikalstama veika yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojamas atsiliepiamas apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimas veiksmu visada yra padaromas užgaulia forma, siekiant pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori..

LR BPK 412 str. nurodyta, kad skundą duodanti asmuo turi pateiktis duomenis, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau G. J. nepateikė jokių duomenų, ar nurodyti adresatai gavo elektroninius laiškus. Skunde teigiama, kad yra tikrovės neatitinkanti informacija apie iškeltas bylas, tačiau tai paneigiančių duomenų nepateikta. Skunde teigiama, kad tikrovės neatitinkančios žinios skleistos ir motinai, bet tai patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė. Nurodoma, kad tikrovės neatitinkanti informacija skleista policijai, valdžios atstovams, tačiau skunde nenurodyta, kada taip padarė, kokią informaciją skleidė, kokiu būdu, nėra tiksliai įvardinti asmenys, kuriems šios žinutės buvo išsiųstos (mero, savivaldybės darbuotojų duomenų, t.y. vardo, pavardės).

Be to, atkreiptinas G. J. dėmesys į tai, kad LR BK 407 straipsnis numato baigtinį sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių pradedamas procesas privataus kaltinimo bylose ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas. LR BK 181 straipsnio tame sąraše nėra, darytina išvada, kad skundas privataus kaltinimo tvarka dėl turto prievartavimo nenagrinėjamas. Nors G. J. skunde nurodo, kad kreipėsi į policiją ir 2013-08-29 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau iš pateikto nutarimo kopijos matyti, kad klausimas dėl turto prievartavimo veikos, numatytos LR BK 181 str. 1 d., kurią R. J. teigia esant, nebuvo priimtas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog G. J. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti G. J. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.