Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1072-395/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-13
Bylos Nr.
2A-1072-395/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
B. M., B., I. M.
Ieškovas
I. M., D. M. B.
Trečiasis asmuo
notarei Z
Advokatai
Vidmantas Ravinis, Algirdas Sakalauskas
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1072-395/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Rasa Augustinavičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;75.8;121.18;121.21;125.2; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant apeliantui I. M., jo atstovui advokatui Algirdui Sakalauskui, atsakovės B. M. atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. M. ir ieškovės D. M. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-769/2010 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovės B. M. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimo, ieškovės D. M. B. ieškinį atsakovams B. ir I. M., trečiajam asmeniui notarei Z. R. dėl 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas I. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas santuoką, įregistruotą 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės B. M. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą jam priteisiant gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini) , su ūkiniu pastatu, unikalus (duomenys neskelbtini), šiltnamiu ((duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniais ((duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė yra 177000 Lt, 0,15 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 3165 Lt vertės, vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė yra 7290 Lt, lengvąjį automobilį Nissan Sunny, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, savos gamybos priekabą (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės, iš viso turto priteisiant už 191655 Lt; atsakovei B. M. priteisti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ((duomenys neskelbtini)), kiemo rūsiu ((duomenys neskelbtini)), šiltnamiu ((duomenys neskelbtini)), kiemo statiniais ((duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 180000 Lt vertės, 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8632 Lt vertės, vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 9300 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Prairie, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, iš viso turto už 201932 Lt.

Ieškovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta atsakovė, kuri jį gąsdindavo, atsakovės draugas skambindavo ir grasindavo, prasidėjo šeimoje nesutarimai ir reikėjo trauktis iš namų. Žmona neištikima buvo nuo 1982 metų, bet buvo dar maži vaikai, todėl kentėjo, tik 2008 metais išsikėlė iš namų, nuomoja butą (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo turtą padalinti po lygiai, namas Suvalkiečių g. buvo paliktas pagal testamentą, bet nutarė jį nupirkti bijodami, kad B. nepakeistų testamento, namas buvo apleistas, jį reikėjo tvarkyti, remontuoti, už namą B. sumokėjo 5000 litų, B. pažinojo nuo 1985 metų, sutarė, kad nupirkę namą leis B. jame gyventi, B.prižiūrės; nupirkus B. namą, jį tvarkė – perdažė namo lauko sienas, sudėjo langus; namas (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūda, pirktas iš šeimos bendrų lėšų, už 12000 rublių, uošvė davė 5000 rublių; jis uždirbdavo per mėnesį 1000 litų, 17 metų taisė automobilius pagal patentą, namas per 20 metų buvo atnaujintas iš esmės, namo rekonstrukcijai buvo panaudotos bendros lėšos; nuo 2008 metų su atsakove nebeveda bendro ūkio. Teismo posėdžio metu ieškovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų kaltės, nurodė, kad šiuo metu nekilnojamojo turto kainos krito ir namo (duomenys neskelbtini) vertė yra 100000-120000 litų, tokia pat vertė ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo, tačiau šis geresnėje vietoje stovi, geresnės būklės, vertingesnis, nes medinis, butų kainos faktiškai yra didesnės nei nurodytos ieškinyje: buto, kur įrengtas vanduo ir kanalizacija, kainos negalėjo nurodyti, atsakovės pateiktam buto įvertinimui neprieštaravo, kitą butą įvertino 10000-13000 Lt.

Atsakovė B. M. pateikė patikslintą priešieškinį (t.4, b.l. 55-59), kuriuo prašė šalių santuoką, įregistruotą 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo I. M. kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti M. pavardę; atsakovei priteisti ¾ bendrosios jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu ((duomenys neskelbtini) ), kiemo statiniais ((duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė yra 177000 litų, 0,15 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3165 Lt vertės, iš viso turto už 180165 Lt; ieškovui prašė priteisti vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 7290 Lt, lengvąjį automobilį Nissan Sunny, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, savos gamybos priekabą (duomenys neskelbtini) 636, 200 Lt vertės, vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 9300 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Prairie, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, iš viso turto už 24790 Lt; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 26448,75 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią turto dalį; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylos vedimo išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas, nes jis sutuoktinio pareigas vykdė netinkamai, 2006 metais jis susirado kitą moterį, negrįždavo naktimis į namus, šeima visiškai nesirūpino, apie kitą moterį A. T. žinojo ir šalių dukros, nuo 2007 metų ieškovas namuose faktiškai iš viso nebegyvena, gyvena Kaune su (duomenys neskelbtini). Ieškovas ne kartą atsakovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko atsakovė neteko 45 proc. darbingumo. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrįstai į bendrą dalintiną turtą įtraukia namą (duomenys neskelbtini) - nekilnojamasis turtas buvo perleistas tik dėl akių. Turtas dalintinas nelygiomis dalimis, nes namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už 11000 rublių, iš kurių 8000 buvo asmeniniai atsakovės pinigai (72 proc.), ši dalis turėtų būti kompensuojama, todėl atsakovė prašė tą dalį kompensuoti, jai priteisiant didesnę turto dalį. Didesnė turto dalis jai priteistina ir dėl to, kad ji viena pastaruoju metu tvarko bendrą turtą, jį gerina. Bendras ūkis su ieškovu baigėsi 1990 metais - jis savo uždirbtų pinigų jai neduodavo, ji viena dirbo gėlių parduotuvėje, viena augino vaikus, ieškovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo nuo 1990 metų, visada viena rūpinosi bendru turtu, viena mokėjo mokesčius. Bute, kur yra parduotuvė, padarė remontą už 3000 Lt, šiltino sienas, įdėjo duris; 7000 Lt kreditą mokėjo bendrai. Nurodė, kad namas (duomenys neskelbtini) , yra B., jis buvo paliktas atsakovei testamentu, bet buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kad giminės po B. mirties nepretenduotų į namą, sutartyje nurodyta namo kaina buvo pati mažiausia, kokia tik galima, ją nurodė siekdami išvengti mokesčių, tačiau pinigų B. iš viso nemokėjo. B. pati remontuojasi namą iš savo lėšų, pinigus įmokoms už išsimokėtinai paimtus langus duodavo pati B., sandoris buvo tik formalus, B. name jie nesiruošė gyventi. Atsakovė su ieškovo patikslintu nekilnojamojo turto įkainavimu sutiko, tik nurodė, kad geresnės būklės yra (duomenys neskelbtini) namas, nes jis yra medinis ir apmūrytas, buto, kur įrengtas vanduo ir kanalizacija, vertė 25000-28000 litų, kito buto apie 15000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė Danutė M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2003 m. gruodžio 30 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovų B. M. bei I. M., panaikinti jos teisinę registraciją ir pripažinti ieškovei nuosavybes teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė B. M. buvo jos gera draugė. Ieškovė jokių artimųjų neturėjo, o atsakovė rūpinosi ieškove. 1993 m. vasario 2 d. ieškovė parašė testamentą, kuriuo paliko visą savo turtą atsakovei. 2003 m. rugsėjo mėnesį atsakovai ieškovei paaiškino, kad jie nori iš banko pasiimti paskolą ir pasidaryti savo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontą, ir paprašė ieškovę tariamai perleisti savo namus, o po paskolos gavimo žadėjo perrašyti turtą ieškovei. Už šio fiktyvaus sandorio sudarymą atsakovai pažadėjo nudažyti visą namą. 2003 m. gruodžio 30 d. notarės biure šalys pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Ši sandoris su atsakovais buvo sudarytas tik dėl akių, tai yra neketinant sukurti teisinių pasekmių. Sutartį 5000 Lt pinigų sumos ieškovė iš atsakovų negavo. Tai, kad buvo sutartis sudaryta tik dėl akių, patvirtina ir tai, kad namai buvo parduoti už nerealiai mažą kainą - 5000 Lt. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino pilnai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino Marijampolės rajono apylinkės teismui spręsti jos sujungimo ir nagrinėjimo su B. M. ir I. M. santuokos nutraukimo byla klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 12 d. sprendimu I. M. ieškinį tenkino iš dalies, B. M. patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, D. M. B. ieškinį atmetė:

Nutraukė ieškovo I. M. ir atsakovės B. M. santuoką, įregistruotą 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo I. M. kaltės;

Po santuokos nutraukimo paliko pavardes M., M.;

Padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui I. M. ¼ santuokoje įgyto turto: vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13500 Lt vertės, vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 26500 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Sunny, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, savos gamybos priekabą MB 636, 200 Lt vertės, lengvąjį automobilį Nissan Prairie, v.n. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės, iš viso turto už 48200 Lt.

Priteisė atsakovei B. M. 3/4 santuokoje įgyto turto: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 110000 litų vertės, 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) , 3165 Lt vertės, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendros 60000 Lt vertės, iš viso turto už 173165 Lt;

Priteisė ieškovui I. M. iš atsakovės B. M. 7141 Lt kompensaciją už jai tekusią didesnę turto dalį;

Kitoje dalyje I. M. ieškinio ir B. M. priešieškinio netenkino;

Priteisė iš ieškovo I. M. valstybei 3952 Lt žyminio mokesčio ir 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės B. M. valstybei 2604 Lt žyminio mokesčio ir 29,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės D. M. B. valstybei 60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš ieškovės D. M. B. Kauno m. 22 notarų biuro notarei Z. R. 300 Lt notarės turėtų advokato išlaidų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas I. M. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 110000 litų, ir 0,15 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3165 Lt, priteisimo atsakovei B. M. ir dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , priteisimo I. M.; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo I. M. kaltės; priimti naują sprendimą, nurodytose dalyse tenkinant ieškovo I. M. ieškinį ir atmetant atsakovės B. M. priešieškinį.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pripažino ieškovą kaltu dėl šeimos iširimo, remdamasis prielaidomis iš baudžiamosios bylos medžiagos, subjektyviais dukterų parodymais, tačiau visiškai nevertino ieškovo parodymų. Ieškovo ir atsakovės konfliktai buvo susiję su jos neištikimybe, tą patvirtina byloje esanti medžiaga apie atsakovės draugo B. grasinimus ieškovui. Teismas turėjo nutraukti santuoką, bent, jau dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kaip ieškovas ir sutiko teismo posėdyje.

2. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo dalinant santuokinį turtą, nurodydamas, kad atsakovė yra netekusi darbingumo ir tai, kad atsakovei motina dovanojo 8000 rublių namo pirkimui. Nei viena iš šių aplinkybių negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovės darbingumo sumažėjimas nėra susijęs su šalių santuokiniu gyvenimu, be to procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad yra iš dalies darbinga ir nereikalauja išlaikymo iš ieškovo. Taigi, jos sveikatos būklė negali sąlygoti geresnės turtinės padėties. Vertinant dovanojimo sutartį nebuvo išsiaiškintos aplinkybės dėl dovanotojos tikrosios valios, nes atsakovės motina žinojo, kad jos dukra susituokusi ir namas bus perkamas šeimai, be to, kaip nurodė ieškovas teismui, ne visi pinigai buvo panaudoti namo pirkimui, namas buvo pirktas neužbaigtas, gyvenant santuokoje namas buvo rekonstruotas. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė, nurodė, kad ieškovas neįrodė įvykdytos rekonstrukcijos, tačiau iš Turto vertintojo akto akivaizdžiai matyti, kad namo vertė yra iš esmės padidėjusi ryšium su įvykdyta rekonstrukcija. Kaip teismas nurodo, namas yra nepriduotas, todėl byloje nebuvo išsiaiškinta faktinė namo būklė, neatlikti kadastriniai matavimai po rekonstrukcijos, todėl teismui nebuvo galima spręsti šio turto padalinimo klausimo, neįpareigojus šalių pakeisti kadastro duomenis. Šios aplinkybės turėjo pakeisti teismo nuostatą, nustatant nelygias turto dalis.

3. Teismas, nustatydamas ieškovui tik ¼ dalį santuokinio turto ne tik pažeidė santuokinio turto padalinimo principus, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes dovanoti pinigai buvo skirti tik vieno turto vieneto įsigijimui, todėl lieka neaišku, kokias motyvais teismas sumažino ieškovo dalį dėl kito santuokoje įgyto turto.

4. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nebuvo jokio oficialaus dokumento apie šio turto vertę. Todėl neturėdamas duomenų apie tikrąją turto vertę, teismas negalėjo spręsti vertės sumažinimo, vertindamas tik aplinkybę apie turto apsunkinimą ir tik šios aplinkybės pagrindu turto vertę sumažindamas pusiau. Tokiu būdu teismas netinkamai sudarė santuokinio turto balansą, nepagrįstai sumažino turto vertę, nepagrįstai ir neteisėtai nustatė santuokinio turto dalis šalims, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Priėmus naują sprendimą, ieškovas prašo jo ieškinį tenkinti, nes jis turtą siekia padalinti nenukrypdamas nuo lygių dalių principo; sutinka su teismo išvadomis dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), paskyrimo atsakovei, dėl atsakovės ir ieškovės D. M. B. gerų tarpusavio ryšių ir pasitikėjimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė Danutė M. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta D. M. B. ieškinį netenkinti, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - D.M. B. ieškinį tenkinti; kitą sprendimo dalį pakeisti - B. M. ir I. M. priteisti turto pagal teismo nurodytas proporcijas iš dalintino turto masės atėmus namų valdą esančią (duomenys neskelbtini); priteisti iš B. M. ir I. M. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad nei ieškinyje nei teismo posėdžio metu ieškovė D. M. B. bei jos atstovas nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai sandoris prieštarauja. Teismas turėjo teisės normas vertinti sistemiškai, tai yra, kad LR CK 1.86 str. 1 d. yra imperatyvi įstatymo nuostata, kuri nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja, o šios teisės normos antroji dalis būtent ir suponuoja sisteminį LR CK 1.86 str. taikymą su LR CK 1.80 str. Būtent, LR CK 1.86 str. ir yra toji - imperatyvioji įstatymo norma.

2. Teismo interpretacija, kad „teismo posėdžio metu B. atstovas prašė sandorį pripažinti negaliojančiu ir dar dėl to, kad B. buvo apgauta dėl mažo raštingumo <...>", yra netiksli. Šiuo atveju buvo siekiam pasakyti, kad D.M. B. būdama mažai išsilavinusi, nesuprato visų teisinių niuansų, tai yra, kad sutarties ginčyti kitaip kaip tik kreipiantis į teismą pripažinti negaliojančia nebus galima. Be to, kad M. išdėstyti argumentai, jog po jos mirties namas gali atitekti D. M. B. giminėms, klaidino D. M. B., kad testamentas negalios. Juk D. M. B. buvo parašiusi testamentą, kuriuo 2003-12-30 pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą namą paliko B. M.. Teismo posėdžio metu buvo pasakyta, kad D. M. B. ir toliau rūpinasi visu turtu, jį prižiūri bei remontuoja, neseniai pakeitė visus namo langus, savo lėšomis namą perdažė. Iš šio seka, kad nurodytu sandoriu nebuvo siekiama sukurti pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, o tik sudaryti išorinę nuomonę, jog turtas faktiškai priklauso kitam, nei tikrasis savininkas, asmeniui. Kartu tai reiškia, kad toks sandoris nesukėlė jokių padarinių ir yra niekinis. Tą aplinkybę parengiamųjų teismo posėdžių metu patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, kad reikėjo namą remontuoti, tačiau to daryti nenorėjo, kadangi namas nebuvo jų nuosavybė, o testamentas nėra tinkamas užtikrinimas, kad namas liks jiems, nes jį galima pakeisti. Žinoma, tokio argumento ieškovei atsakovai neišsakė, nes galimai būtų praradę pasitikėjimą, todėl, apeliantės nuomone, sugalvojo būtent paskolos variantą, o ieškovė būdama mažai išsilavinusi nesuprato visų teisinių niuansų. Šiuo atveju, teismui buvo išdėstyta argumentai, kuriais M. siekdami užvaldyti turtą įkalbėjo D. M. B. sudaryti 2003-12-30 pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, šiuo atveju notarė tik patvirtino 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį ir apie tikruosius pardavėjos ir pirkėjų ketinimus negalėjo žinoti, kadangi tokio sandorio nebūtų tvirtinusi, nes jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o tai yra sudaryti jį dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (LR CK 1.80 str., 1.86 str.).

4. LR CK 1.63 str. 1 d. , 6.305 str., 6.393 str. 4 d. pagrindu teismas turėjo visapusiškai tirti ginčo sandorį sudariusių asmenų valią, siektus tikslus bei iš jo sudarymo kilusias teisines pasekmes. Ginčijamą sutartį su M. D. M. B. pasirašė, kadangi jie ją įkalbinėjo, jog namui yra reikalinga daryti remontą, o tam reikia iš banko imti paskolą bei įkeisti turtą, kadangi jų pajamos nėra didelės ir be užstato bankas paskolos jiems neteikia. Namui iš tiesų buvo reikalingas remontas, be to atsakovai vėliau žadėjo namą jai grąžinti, užtikrino, kad iš namų jai niekur nereikės išeiti, todėl galiausiai ji sutiko. Nors kaip vėliau išsiaiškino M. kėslai buvo kitokie. M., bei byloje apklausti liudytojai nurodė, jog M., formaliai nupirkę iš D.M. B. namus juose nei patys, nei jų šeimos nariai negyveno. Ne tik sutartyje nurodytąja patalpa, tačiau kaip ir anksčiau visu namu, naudojosi viena D. M. B.. Ji pati šį turtą tvarkė ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius bei savo lėšomis jį remontavo. Šias aplinkybes tvirtina D.M. B. į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. D. M. B. nurodė, kad jos pajamas sudaro 703 Lt mėnesinė pensija. B. M. pripažino, kad nors lizingo sutartį dėl atsiskaitymo už pakeistus langus pasirašė ji, tačiau kredito įstaigai mokėtinas įmokas kas mėnesį jai duoda D. M. B.. I. M. nurodė, kad taip pat prisidėjo prie šio turto tvarkymo, samdė įmonę, kuri pakėlė D. M. B. namo sieną bei atliko kitus namo tvarkymo darbus, tačiau įrodymų, kad turėjo išlaidų D.M. B. namo remontui, pateikti negalėjo. D. M. B. ir B. M. šių aplinkybių nepripažino, apklausti liudytojai jų taip pat nepatvirtino. I. M. nors ir buvo nurodęs, kad nagrinėjant bylą šiai aplinkybei įrodyti remsis liudytojų parodymais, savo nurodytų liudytojų atvykimu teismo posėdį nepasirūpino. B. M. nurodė, kad vyras jokių pinigų D.M. B. namo remontui nedavė. I. M. nei tikslios, nei apytikslės sumos, kurią jis būtų davęs ieškovės namo remontui nurodyti negalėjo. Jis taip pat neigė, jog D.M. B. yra sakęs, kad reikia imti paskolą iš banko, nurodė, kad pinigų namo remontui jis turėjo, kam jam ta paskola, nors kartu nurodė, kad vėliau, t.y. po šios Sutarties sudarymo, perkant butą jis skolinosi iš banko 7000 Lt, kadangi visos lėšos, kurias jis turėjo, buvo apyvartinės, t.y. buvo investuotos į verslą. Todėl I. M. teiginiai, kad jis neva ruošėsi remontuoti minėtą namą, tačiau bijodamas jo tvarkymui dėti savo lėšas, o vėliau galimai šio turto netekti - pasiūlė sudaryti ginčijamą sandorį yra nepagrįsti, kadangi iš jo paties teiginių bei įrodymo viseto matyti, kad perkamą namą jis netik, kad neketino remontuoti, bet ir neturėjo lėšų jo remontui.

5. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad D. M. B. ir toliau liko gyventi name, juo visu galėjo naudotis kaip tinkama, šios aplinkybės galėjo suponuoti jai vaizdą, jog iš esmės niekas ir nepasikeitė. Nuosavybės teisė yra vieną plačiausių daiktinių teisių, apimanti ne tik teisę valdyti ir naudotis daiktu, tačiau ir šiuo disponuoti. Nagrinėjant bylą neabejotinai nustatyta, kad D. M. B., pasirašydama sutartį, tik formaliai neteko disponavimo daiktu teisės, kadangi kaip ir iki pasirašant sutartį jį toliau valdė, parduotą daiktą bei juo naudojosi visa apimtimi. Turtas faktiškai nebuvo perduotas atsakovams nuosavybėn, o šie suprato, kad neturi teisės juo disponuoti esant gyvai D. M. B.. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad D. M. B. 1979-09-04 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir gyvena ten iki šiol. 1993-02-02 ieškovės surašytas testamentas, kuriuo ji visą savo turtą po mirties palieka B. M.. Abu sutuoktiniai nurodė, kad disponuoti daiktu (jį parduoti) galimybę jie būtų įgiję tik po D. M. B. mirties, kadangi kaip galima parduoti jai gyvai esant. Nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai rodo, kad sudarydamos sutartį šalys nesiekė joje numatytų pasekmių, kurios įprastai kylą sudarius pirkimo - pardavimo sandorį . Šalys siekė tik sudaryti išorinę nuomonę, jog turtas faktiškai priklauso kitam, nei tikrasis savininkas, asmeniui, jie siekė ir norėjo, kad tik mirus D. M. B. turtas atitektų M., iki tol turto savininke ir teisėta valdytoja turėjo likti viena D. M. B., o kartu tai reiškia, jog sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių ir yra niekinis.

6. Teismas iš D. M. B. priteisė notarės Z. R. turėtas 300 Lt išlaidas, tačiau nėra aišku už kokius veiksmus buvo sumokėtos šios išlaidos. Be to, notarė, būdama teisininkė ir savo vykdomos veiklos specialistė, privalėjo ieškinį surašyti pati, todėl jos patirtos išlaidos niekaip negalėjo būti priteistos iš D. M. B..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė B. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas pagrįstai pripažino ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo. Byloje pateiktas 2007-02-12 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo ikiteisminis tyrimas dėl I. M. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d., nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiam susitaikius. Jame nurodoma, kad 2006-11-12 apie 23 val. I. M. spyrė vieną kartą B. M. į kairę pilvo sritį, metė į ją televizoriaus distancinio valdymo pultelį, pataikydamas į kairę pilvo sritį, apklaustas įtariamuoju I. M. visiškai prisipažino. Todėl šis jo prisipažinimas kaip tik ir rodo jo naudojamą smurtą atsakovės atžvilgiu. Be to, ieškovas savo teiginių, kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, neįrodė jokiais įrodymais.

2. Teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo, dalinant santuokinį turtą, nurodydamas, kad atsakovė yra netekusi darbingumo, ir tai, kad jos motina dovanojo 8000 rublių namo pirkimui. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju, įsigyjant Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), jiems buvo panaudota didžioji dalis atsakovės asmeninių pinigų. Už nekilnojamuosius daiktus buvo sumokėta viso bendrai 11000 rublių, iš jų 8000 rublių buvo atsakovės asmeniniai pinigai, likusioji dalis (3000 rub.) buvo bendrai užgyventi pinigai. Pinigai buvo padovanoti asmeniškai motinos pagal 1988-11-17 notarinę dovanojimo sutartį, reg. Nr. 51. Taigi atsakovės asmeninės lėšos sudarė 72 proc. Be to, kartu su ieškovu nebegyvenant name, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovė iš savo lėšų šį namą remontavo.

3. Teismas, pasisakydamas dėl gyvenamojo namo su ūkio pastatais, esančio (duomenys neskelbtini) , vertės, nepažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi teismo posėdžio metu pats ieškovas sutiko su turto vertėmis, pateikė jo vertinimą. Taip pat, teismo posėdžio metu sutiko, kad nekilnojamojo turo kaina ir toliau mažėja dėl ekonominės krizės Lietuvoje.

Atsiliepime į ieškovės Danutės M. B. apeliacinį skundą ieškovas I. M. nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės D. M. B. reikalavimas panaikinti 2003-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį yra pagrįsta. Nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, kad pasirašydama ginčijamą sutartį D. M. B. suprato, kad parduoda namą ir to norėjo. Jokio suklydimo iš D. M. B. puses nustatyta nebuvo. Notarės jai buvo paaiškinta kokias teisines pasekmes jai sukels šis sandoris ir ji su visomis sandorio sąlygomis sutiko. Taip pat nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, kad šis sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių. Tas faktas, kad D. M. B. buvo leista gyventi parduotame name sandorio negaliojimui neturi jokios įtakos. Pati D. M. B. teisme paaiškino, kad tikrosios priežastys, dėl ko ji nori panaikinti šį sandorį yra I. M. ir B. M. skyrybos. Bijodama, kad dalinant sutuoktinių turtą, namas esantis Suvalkiečių g.4,Kazlų Rūda, gali atitekti I. M. ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, panaikinti 2003-12- 30 namo pirkimo-pardavimo sutartį. Akivaizdu, kad esant tokiems ieškovės motyvams, teismas negalėjo panaikinti šio sandorio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo I. M. apeliacinis skundas tenkintinas, o ieškovės Danutės M. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas dėl žemiau išdėstytų aplinkybių.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Vienok, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą išimtinai palankų atsakovei B. M. sprendimą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 330 straipsnis ir 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatyminis reikalavimas grindžiamas tuo, kad santuokos nutraukimas kartu yra ir bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas nei į teisminio bylos inicijavimo metu ieškovo ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį, (t. 1, b. l. 2-4; 95-96), beje užfiksuotas ir Kazlų Rūdos policijos komisariato surinktoje medžiagoje (t. 1, b. l. 100, 118-120, 124-125; t. 2 b. l. 21- 24, 25), nei ankstesnių teismo posėdžių protokoluose (t. 1 , b. l. 127- – 128, 136 – 137; t.2, b. l.31 – 34, 73 – 77) nurodomas šeimos iširimo priežastis, be pagrindo nustatė, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo I. M. netinkamo elgesio. Aukščiau nurodytuose rašytiniuose įrodymuose ir procesiniuose dokumentuose esantys duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog dėl šeimos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, kurių netinkami veiksmai ir sąlygojo santuokos išimą. Būtent dėl netinkamai įvertintų šeimos iširimo ir neteisingo jos iširimo priežasčių nustatymo, skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, jog santuoka tarp šalių nuraukiama dėl abiejų šalių, t. y. sutuoktinių kaltės (CK 3. 61 straipsnis).

Įvertinus santuokos tarp šalių išrimo priežastis, teisėjų kolegija laiko pagrįstu ir apelianto I. M. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo santuokinio turto, kuris yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, padalijimo tarp šalių skundžiamo teismo sprendimo dalyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalinti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių, poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taigi tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu, kaip kad yra šio ginčo atveju, turtas dalintinas teismo sprendimu. Tam, kad būtų galima padalyti sutuoktinių bendrąją nuosavybę, turi būti sudaromas turto balansas, kuriame pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis turtas.

Pažymėtina, jog ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, nenustatęs tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimuose nurodyto dalintino tarp šalių turto pagrindus, nenurodė koks ginčo turtas yra išimtinė, t. y. asmeninė vienos iš šalių nuosavybė, nes tokio turto šalys neįvardijo ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose. Kadangi aukščiau paminėtų procesinių sąlygų, įgalinančių teismą dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo nebuvo ir nėra, teisėjų kolegija sprendžia, kad ir šioje skundžiamo teismo sprendimo dalyje teismas neteisingai pritaikė ir išaiškino CK 3.117 straipsnio 1 dalies bei CK 3.118 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimdamas teismo sprendimą bei nurodydamas vien atsakovės priešieškinyje ir jos bei jos atstovų teismo posėdžio metu įvardintas dalintino tarp šalių ginčo nekilnojamojo turto kainas, teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles ir tvarką, t. y. be jokio pagrindo nesivadovavo byloje esančiomis oficialiais VĮ Registrų centro Marijampolės filialo centrinio duomenų banko išrašų duomenimis (t. b. l. 10, 11 – 15, 16 – 19, 20 – 23) bei ekspertų įkainavimo akto išvadomis (t.1, b. l. 24-35), kas esminiai prieštarauja įstatymų reikalavimams (CPK 176-180, 183 straipsniai). Kadangi aukščiau paminėti duomenys yra nepaneigti jokia kita bylos medžiaga ir yra oficialūs, teisėjų kolegija sprendžia, jog jais ginčo atveju yra privalu vadovautis ir jais vadovaujasi, nustatydama ginčo turto vertę, nes nei atsakovė B. M., nei apeliantė D. M. B. visoje bylos nagrinėjimo eigoje nepateikė įrodymų, paneigiančių aukščiau paminėtų rašytinių įrodymų duomenis (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir įvertinus, kad sutuoktinių bendro turto lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamo teismo sprendimo dalis, kurioje nurodyta, kad ieškovui priteistina tik ¼ santuokoje su atsakove B. M. įgyto turto dalis, o atsakovei priteistinos net ¾ dalys santuokoje su ieškovu I. M. įgyto turto dalys, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokį savo sprendimą teisėjų kolegija grindžia nuostata, jog tiek įstatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K – 3 – 14/2008; 2004 m. vasario 11 d. nutartis Nr. 3K – 3 – 108/2004), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jeigu toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys.

Kadangi ginčo atveju abejonių dėl byloje dalintino turto apimties ir jo dalumo nekyla, todėl akivaizdu, kad nėra jokio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisinėti piniginę kompensaciją, o kitam net du nekilnojamojo turto objektus – gyvenamuosius namus su namų valdai priklausančiais žemės sklypais ir kiemo statiniais. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant principiniam ginčui tarp šalių, kolegija pagrįstomis laiko pirmosios instancijos išvadas, kurių pagrindu kaip nepagrįstas atmestas . M. B. ieškinys I. M. bei B. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes šalys bylos nagrinėjimo eigoje pateikė patikimus įrodymus, jog gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), 2003-12-30 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu šalių valia buvo aiškiai išreikšta, šio sandorio realumas ir šalių tikslai atitiko įstatymo reikalavimams, todėl nebuvo ir nėra jokio pagrindo šį sandorį laikyti apsimestiniu ir pripažinti negaliojančiu nei CK 1.80 straipsnyje nei CK 1.86 straipsnyje numatytais pagrindais. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ne tik bylos medžiagoje esantys AB banko „Hansabankas“ bei Ūkio banko lizingo mokėjimų duomenys (t. 3 ,b. l. 59, 97-103), bet ir akivaizdus atsakovės B. M. noras, nutraukiant santuoką su ieškovu I. M., dirbtinai sumažinti dalintinos tarp šalių bendrosios jungtinės nuosavybės apimtį ir vertę. Tokia išvada darytina teisėjų kolegijai įvertinus ne tik byloje esančius rašytinius įrodymus, bet ir į B. M. paaiškinimus, duotus 2010-01-28 teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 74), kuriems aiškiai prieštaringus paaiškinimus atsakovė pateikė savo atsiliepimuose į apeliacinį skundą bei pačios ieškovės D. M. B. paaiškinimai duoti 2009-03-10 ir 2009-04-14 teismo posėdžių metu. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog apeliantė D. M. B., būdama artima atsakovės B. M. giminaitė, kitus savo apeliacinio skundo argumentus sieja su dokumentais įrodytų faktų kvestionavimu, o ne su netinkamu teisės normų taikymo aiškinimu, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės D. M. B. apeliacinis skundas yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei esamų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas santuokos nutraukimo kaltės nustatymo ir bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo dalyse keistinas, panaikinant pirmosios instancijos sprendimą šiose dalyse ir patenkinant ieškovo I. M. ieškinį ir tik iš dalies tenkinant atsakovės B. M. priešieškinį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio turėtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su santuokos nutraukimu. Santuokos nutraukime konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą santuokos nutraukimo šalių kaltės nustatymo dalyje, ir pripažinus santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomo turto padalijimo, ir šį turtą šalims priteisus iš esmės lygiomis dalimis, bei įvertinus, tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš ieškovo ir atsakovės. Būtent, ieškovo I. M. ieškinį patenkinus pilnai, o atsakovės B. M. priešieškinį tenkinant iš dalies (2/3 reikalavimų), iš atsakovės valstybei priteistina atidėta ieškovui žyminio mokesčio dalis už ieškinio pareiškimą (5368 Lt) ir apeliacinį skundą (3025 Lt), viso 8393 Lt (t. 3, b.l. 43, t.4, b. l. 102). Patenkinus 2/3 atsakovės priešieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybei priteistina 2216 Lt žyminio mokesčio, t.y. iš patenkintos priešieškinio reikalavimų dalies mokėtino žyminio mokesčio (2716 Lt) dalies minusavus atsakovės sumokėtą 500 Lt žyminį mokestį už priešieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą pakeisti santuokos nutraukimo šalių kaltės nustatymo dalyje, ir nustatyti, kad santuoka tarp ieškovo I. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. M. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruota 1976-08-14 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalių valdomo turto padalijimo dalyje, padalinant santuokoje įgytą turtą taip:

Priteisti ieškovui I. M., a/k (duomenys neskelbtini) ½ dalį santuokoje įgyto turto:

1. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančius (duomenys neskelbtini) , 177000 Lt vertės;

2. 0,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , 3165 Lt. vertės;

3. Vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , 7290 Lt vertės;

4. Lengvąjį automobilį Nissan Sunny, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės su savos gamybos priekaba MB 636, 200 Lt vertės.

Viso ieškovui I. M. priteisti turto už 191655,00 Lt.

Priteisti atsakovei B. M., a/k (duomenys neskelbtini) ½ dalį santuokoje įgyto turto:

1. Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 180000 Lt vertės;

2. 0,1079 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8632,00 Lt vertės;

3. Vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 9300 Lt vertės;

4. Lengvąjį automobilį Nissan Prairie, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės.

Viso atsakovei B. M. priteisti turto už 201932,00 Lt.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. sprendimą dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo I. M. ir atsakovės B. M. valstybei ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2216 Lt (du tūkstančius du šimtus šešiolika litų) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 8393 Lt (aštuonis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris litus) žyminio mokesčio valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš ieškovės D. M. B. palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėEvaldas Burzdikas