Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-175-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
1A-73-175-2009
Teisminio proceso Nr.
20-1-1380-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
R. A.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Živilė Urbonavičienė

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-175/09

Teisėjas Almantas Lisauskas (Proceso Nr. 20-1-1380-2007)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4; 2.1.15.3.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai R. A. , jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai V. K. , jos atstovei advokatei Živilei Urbonavičienei , civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui Ž. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.

V. K. ir B. Š. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. nuteista už tai, kad 2007 m. gruodžio 12 d. apie 9.15 val., vairuodama troleibusą Soliaris Trolino, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 60, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 171 punktų reikalavimus tuo, kad, būdama eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdytų eismui, nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje sustojusią transporto priemonę, to pasėkoje staigiai stabdė, atsitrenkė į a/m Peugeot 306, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo M. J. , užpakalinę dalį ir sužalojo troleibuso keleives V. K. ir B. Š. , nesunkiai sutrikdydama jų sveikatą.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji V. K. apeliaciniame skunde prašo nuosprendžio dalį, kuria jai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, pakeisti, išsprendžiant civilinio ieškinio priteisimo klausimą šioje baudžiamojoje byloje. Apeliantės nuomone, kliūčių išspręsti civilinio ieškinio priteisimo klausimą teismui nebuvo, kadangi civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tinkamai pagrįstas teismui pateiktais dokumentais, kvitais, gydymo duomenimis, specialisto išvada, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji, jos atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti. Civilio atsakovo atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistoji apeliacinio skundo išsprendimo klausimą palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios V. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 21629,33 Lt dydžio sumai, kurį sudaro 449,33 Lt turtinė žala, 1180 Lt advokato paslaugos ir 20000 Lt neturtinė žala (b.l. 28, 29). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. K. nurodė, kad neturtinė žala už patirtą skausmą yra 10000 Lt (b.l. 129). Šį prašymą nukentėjusioji palaikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos duomenis turtinės žalos dydis buvo aiškus ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusioji V. K. pateikė kvitus, kurie patvirtina jos turėtas gydymosi išlaidas. Todėl išspręsti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos pirmosios instancijos teisme nebuvo kliūčių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šį klausimą išspręsti nuosprendžiu, tačiau to nepadarė todėl šis klausimas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nes apeliacinės instancijos teismui civilinis atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai V. K. buvo papildomai apskaičiuota 208,08 Lt draudimo išmoka gydymo išlaidoms padengti, t.y turtinei žalai atlyginti.

Transporto priemonės SOLARIS TROLINO, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė 2007-12-20 kelių eismo įvykio metu privalomuoju draudimu buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, todėl šiai draudimo bendrovei pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą tenka pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimo sumų. Tuo pagrindu nukentėjusiajai V. K. iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistina 241,25 Lt turtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, ji gydėsi ligoninėse, reabilitacijos įstaigose, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad patirta trauma sukėlė jai didelį fizinį skausmą, dvasinius pergyvenimus, nepatogumus. Ji išgyvena baimę dėl ateities, jai pačiai labai sunku apsitarnauti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo pareiškusi 20000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teisme ji prašė atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta nesunkiai. Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tai pat atsižvelgdama į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisėjų kolegija mano, kad labiausiai kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, bus V. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant 8000 Lt sumai. Atsižvelgus į tai, kad draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ įstatymo ribose dalį neturtinės žalos jau atlygino, tai nukentėjusiosios V. K. naudai priteistina neturtinė žala yra 7136,80 Lt.

Kadangi R. A. autoįvykio metu vairavo AB (duomenys neskelbtini) priklausantį troleibusą, AB (duomenys neskelbtini) yra šio troleibuso valdytojas, o pagal CK 6.270 straipsnį atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atitenka to šaltinio valdytojui, neturtinė žala priteisiama iš AB (duomenys neskelbtini).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. V. K. baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiline ieškove. Teisinę pagalbą jai teikė advokatė Živilė Urbonavičienė. V. K. turėjo išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Pareikšdama civilinį ieškinį ji prašė priteisti išlaidas už advokato paslaugas. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, kad V. K. advokatei sumokėjo 1180 Lt (b.l. 39). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, turi būti priteistos iš nuteistosios.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkinamas, išsprendžiamas V. K. civilinio ieškinio klausimas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų aukščiau nurodytų nuosprendžio klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios V. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiajai V. K. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą pripažinimo, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, panaikinti.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai V. K. 241,25 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. K. 7136,80 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. A. nukentėjusiajai V. K. 1180 Lt atstovavimo išlaidų.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis