Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN (toliau – Komisija) 2015-03-31 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2005-11-10 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 str. 2 d., 266 str., 300 str. 2d., 232¹ str. 5 d., 63 str. 1 d. 5 d. 2 p. 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2007-03-26 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį BK 300 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 300 str. 1 d. ir nuteistas 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, remiantis BK 63 str. 1, 5 d. 2 p. ši bausmė subendrinta su BK 266 str., 253 str. 2 d., 232¹ str. 5 d., ir paskirta galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2007-10-09 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį pakeisti 2005-11-10 ir 2007-03-26 nuosprendžiai, vadovaujantis BK 64 str. 1, 4 d. 5 d. 2 p., 6 d. galutinė bausmė – 13 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2005-11-10, bausmės pabaiga – 2018-10-28.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-04-16 nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė motyvuodamas tuo, kad surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo teigimu, teismas iškreipė įstatymo leidėjo valią, nes nenorėjo susitaikyti su savo funkcijų susiaurinimu. Skundžiama nutartimi teismas nusprendė priešingai, nei Komisija, tačiau nepateikė jokių tokio sprendimo motyvų. Jei teismas ėmėsi Komisijai priskirtų funkcijų, tai privalėjo prisiimti ir Komisijai skirtas pareigas nurodyti kriterijus, kurių nuteistasis neatitinka, bei pateikti motyvuotas rekomendacijas. Taigi skundžiama nutartis yra nemotyvuota, todėl negali būti teisinga. Baigiamojo teismo akto argumentavimo nebuvimas yra laikomas esminiu piliečio teisės į teisingą teismą pažeidimu.

Aplinkybė ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įstatyme nėra įvardinta vertinamuoju kriterijumi, nes lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės prieš terminą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003-09-24 rekomendacijos Rec (2003) 22 preambulėje pabrėžta, jog lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją. Tezė, jog taikant lygtinį paleidimą turi būti bausmės tikslų realizavimas, teisingumo principo užtikrinimas, yra akivaizdus išėjimas už įstatymo ribų ir klaidingas jo aiškinimas. BVK 157 str. aiškiai apibrėžia ratą asmenų, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas bei lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Įstatyme apie jokius bausmės tikslus ir teisingumo principo įgyvendinimą nėra kalbama. Teisingumo principas įgyvendinamas tuomet, kai lygtinis paleidimas taikomas be jokios diskriminacijos visiems nuteistiesiems. Taigi teismas neteisingai aiškino įstatymo sąvokas, ko pasekoje priėmė neteisingą sprendimą.

Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2012-05-23 nutartimi tenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo nurodė, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, kuriam esant nuteistojo atžvilgiu nebūtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Analogiškos nuomonės laikomasi ir Kauno apygardos teismo 2012-04-24, 2012-04-13 nutartyse. Kauno apygardos teismas 2012-04-25 nutartimi patenkino 6 kartus teisto asmens skundą. Taigi pirmos instancijos teismas nesivadovavo teismų precedentais ir taip pažeidė Teismų įstatymo 33 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 str. nuostatas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartis yra pakankamai išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti įstatymas. Pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto Komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti.

Iš bylos duomenų matyti, jog A. G. bausmę atlieka už eilę sunkių nusikaltimų, praeityje teistas. Bausmės atlikimo metu A. G. 5 kartus skatintas, tačiau 3 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus už kurių pažeidimus buvo skirtos nuobaudos (už alkoholinių gėrimų vartojimą, už mobiliojo ryšio telefono turėjimą, už administracijos darbuotojų nurodymų nevykdymą). A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (41 balas pagal OASys). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad nuteistasis ne visada tinkamai geba paskirstyti lėšas ir iškilusias finansines problemas spręsdavo nusikalstamu elgesiu. Priklausomybę alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms nuteistasis neigia, tačiau, kaip minėta, vieną kartą taikyta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą. A. G. yra pasitikintis savimi, nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su kitais nuteistaisiais. Spręsdamas problemas kartais taiko netinkamas sprendimų strategijas.

Skundo motyvas, jog pakartotinis aplinkybių vertinimas yra laikomas baudimu antrą kartą, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymima, jog vadovaujantis įstatymu, tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės). Todėl tai, kad pirmos instancijos teismas kitų aplinkybių visumoje įvertino A. G. padaryto nusikaltimo pavojingumą, negali būti vertinama kaip pakartotinis baudimas.

Nors nuteistasis ir yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, tačiau likusi neatliktos bausmės dalis yra 3 metai 6 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai). Pažymima, jog teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą. Nors apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad įstatyme, reglamentuojančiame lygtinį paleidimą, apie jokius bausmės tikslus ir teisingumo principo įgyvendinimą nėra kalbama. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog nors tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

Nuteistais apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str., nes nesivadovavo suformuotais precedentais ir cituoja sau palankias Kauno apygardos teismo nutarčių ištraukas. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog įsiteisėję teismo sprendimai nekvestionuojami, tačiau būtina pažymėti, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, yra nepriklausomas, nešališkas ir klauso tik įstatymų (Teismų įstatymo 3 str. 2, 3 d.), ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be to, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos apeliaciniame skunde cituoja nuteistasis.

Apygardos teismas konstatuoja, jog nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmos instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia. Skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-16 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.