- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-28
- Bylos Nr.
- PK-662-865/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- M. V., G. V.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Advokatai
- Česlovas Norinkevičius, Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
nukentėjusiajai V. P., jos gynėjams advokato padėjėjui Česlovui Norinkevičiui, atstovui V. N.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkė, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį,
G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. ir G. V. buvo kaltinami, kad 2015-07-26, apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius teritorijoje savavališkai pradėjo laužyti V. P. priklausančią tvorą ir jos liekanas išnešinėti šalia esančio kelio. Taip pat 2015-07-26, apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilnius teritorijoje, konflikto metu, M. V. buvo kaltinama, kad V. P. metalinėmis replėmis sudavė per dešinį dilbį.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji M. V. savo kaltės nepripažino, parodė, jog tą tvorą prašė išnešti iš jų teritorijos, bet ji neišnešė todėl išnešė patys. 2015-07-26 su sūnumi išnešė tvorą, o P. pradėjo į ją mėtyti akmenis. Ta tvora priklausė P., tačiau ji buvo jų žemėje. Tai buvo 3 tvoros segmentai, medinės konstrukcijos. Tie tvoros segmentai buvo jų žemėje ir paremti. 2013 m. Kaimynė išardė tvorą , o tie segmentai taip ir liko jų teritorijoje. Tuos segmentus nunešė prie jos teritorijos kampo. Lyginant su kaimynės teritorija tie segmentai buvo maždaug 0,5 metro atstumu. Yra metalinė tvora. Segmentus sudėjo prie pat jų tvoros. Tai buvo apie 9 val. ryto. Tada kaimynė iškvietė policiją ir savo dukrą. Buvo nuvežti į komisariatą ir ji dar du kartus kvietėsi greitąją pagalbą. Ji su sūnumi paėmė segmentus, bet jų nelaužė. Jie kaimynę ne kartą informavo ir sakė, kad neš juos iš savo žemės. Ji į tai nieko nesakė, tik šypsojosi. Paskui prasidėjo konfliktas, nes atėjo jos dukra ir ją, M. V., pradėjo tampyti, o pati P. atbėgo su lazda. Yra liudininkė, kuri visa tai matė. Tada ji, M. V., balionėliu papurškė, bet negali sukonkretinti į ką būtent. Ją užpuolė, P. dukra tampė už plaukų, o P. jai davė lazda per ranką. Policiją kvietė P. Ji kaimynei nesudavė ir prie jos net neprisilietė. Jie metalinių replių sode neturi ir jai jomis tikrai nesudavė. Ji nematė, kam pateko dujos. Balionėlį turėjo tam, kad apsigintų nuo kaimynės šuns. Kai papurškė dujomis, kaimynė su dukra išėjo iš jų sodo. Jos buvo tik dviese. Dukters vardas J., amžiaus pasakyti negali. Kai jos išėjo, G. ten kažką toliau tvarkė. Susistumdymas trūko apie pora minučių. Ji atbėgo ir ją, M. V., pradėjo su lazda ir akmeniu. Ta lazda buvo medinis pagalys ir kaimynė dar turėjo kumščio dydžio akmenį. Tą konfliktą mate kaimynė K., kuri buvo savo sode, lauke. Mano, ji buvo apie 20 metrų atstumu. G. tuo momentu nebuvo, o J. – P. dukra fotografavo. Jai kaimynė davė per ranką su pagaliu, bet su akmeniu nesudavė. Jai buvo suduota mediniu pagaliu. P. dukra viską filmavo. Paskui P. stumdėsi, atbėgo muštis. Atvažiavusi J. paliko automobilį ant kelio ir pradėjo ją, M. V., fotografuoti. Kai kaimynė išlaužė tvorą, tvora griuvo į jų pusę. 2007 -2013 m. tvora stovėjo vietoje. Jie nenori, kad tvora gulėtų jų teritorijoje. Segmentai jiems trukdė ir juos išnešė. Pati P. 2013 m. sulaužė tvorą. Ji ją išardė ir norėjo į jų pusę perkelti 2 metrus. Dėl segmentų išnešimo į kaimynę kreipėsi jie tik žodžiu. Konfliktas įvyko jų sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Dabar ten yra tinklinė tvora. Segmentai buvo jų sode. Tvorą 2013 m. išmontavo P. su dviem samdytais vyrais. Segementai jų sklype buvo nuo 2013 m. lapkričio iki 2015 m. liepos 26 d. Kai segmentai buvo išnešti – atgal nebuvo parnešti. Kitų bylų dėl žemės sklypo ribų nėra. Savo sklypo ribas yra įregistravę. Kaimynė į jų sklypą bando persikelti savo tvorą. Ieškinio nepripažįsta. Jei būtų priteistas ieškinys – atlygintų iš pensijos ir darbo.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. V. savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2015 m. liepos 26 d. su motina atvyko į savo sodų sklypą tvarkyti sklypo. Jie nusprendė išnešti P. tvoros segmentus, paliktus jų sodo teritorijoje. Jie kaimynės prašė juos pačiai išnešti, tačiau ji nesiklausė. Nesusitarus su kaimyne, jie su motina išnešė tuos segmentus ir juos pastatė. Jie buvo supuvę, nes ilgą laiką gulėjo jų sodo teritorijoje. Jis, G. V., juos buvo pakėlęs vertikaliai ir pritvirtinęs, pririšęs prie kaimynės vidinės tvoros. Jie prašė išnešti tą tvorą, nes buvo neįmanoma tvarkyti savo sklypo. Išnešus tuos 4 segmentus atvyko nukentėjusiosios dukra J. ir nieko neaiškindama pradėjo filmuoti ir fotografuoti savo telefonu. Jis, G. V. paprašė, kad ji pasišalintų iš jų sklypo. Jie stovėjo šalia tvoros ir P. bandė pagaliu išmušti telefoną jam iš rankų, pataikyti į galvą. Kadangi ji jo nepasiekė pagaliu – metė pakankamai didelį akmenį. Visą konfliktą matė pašalinis žmogus, kuris dirbo sodo sklype. Nuėjo pas tą žmogų ir tuo metu išgirdo, kaip jo motina šaukia ir šaukiasi pagalbos, nes ją muša. Grįžęs pamatė P. ir jos dukrą, išbėgančias iš jų sodo sklypo. Matė pagalį P. rankoje. Motina pasakė, kad ją sumušė. Ji buvo šoko būsenoje ir susiėmusi už rankos. 09:02 val. atvyko policijos pareigūnai ir jie buvo išvežti į komisariatą. Kai nešė tvoros segmentus, buvo kelios minutės prieš devynias. Konfliktą matė nepažįstamas žmogus, kuris ten dirbo. Jo pavardės pasakyti negali, nes nežino. Jis asmeniškai dirbančios sode K. nematė. Jokių replių asmeniškai nematė. Jis mate, kaip motina prašė J., kad ji išeitų iš jų sklypo teritorijos. Jam atrodo, motina buvo susiėmusi atrodo už dešinės pusės rankos. Dėl panaudotų dujų pasakyti negali, nes nematė. Tuo metu kalbėjosi su įvykį mačiusiu asmeniu. Neturi informacijos apie ginčus dėl jų žemės sklypo ribų. Tvora iki 2013 m. lapkričio 16 d. stovėjo ant pamatų, o paskui ji buvo pernešta. Paskui segmentai buvo palikti likimo valiai. Iki įvykio dienos jokių veiksmų kaimynės tvoros atžvilgiu neatliko. Iki 2014 m. gegužės mėn. segmentai gulėjo numesti ant žemės ir puvo. Paskui ji juos pakėlė kažkur 45 laipsnių kampu ir atrėmė į savo vidinę tvorą. Jis segmentus pastatė vertikaliai ir tam, kad šuo neverstų į jų sklypo pusę – pririšo juos virve. Tvora maždaug 1-2 metrų aukščio. Ta tvora puse metų gulėjo, paskui metus laiko buvo atremta, paskui buvo pastatyta vertikaliai. Yra sodo sklypo bendrasavininkis kartu su motina. Sklype yra namo pamatai, bet ten negyvena. Kai sudavė motinai su pagaliu – kreipėsi į med. pagalbą, viskas yra užfiksuota. P. sklypas visą laiką buvo aptvertas tvora. Jų sklypas ribojasi su nukentėjusiosios sklypu, bet jų sklypas neaptvertas. Kaimynė neleidžia jo aptverti, grasina, kad viską išardys. Ji mano, kad tai jos žemė. Ji iškasė duobes jų sklype, buvo pernešti 4 tvoros segmentai ir taip bandė patekti į jų sklypą. Į jų sklypą kaimynė gali bet kada patekti. Jie į jos sklypą patekti negali, nes aptverta teritorija ir lauke laksto vilkinis šuo. Po šio konflikto buvo nuvežti į komisariatą ir apklausti. Policijoje kaimynė nesiskundė tuo, kad buvo sumušta. Ji tik sakė, kad jai pasidarė bloga. Atvažiavusi greitoji pagalba jokio sužalojimo P. nekonstatavo. Nuvyko su motina tą pačią dieną į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę. Turi išrašo kopiją. Ieškinio nepripažįsta. Jei būtų priteistas ieškinys – neturėtų iš ko atlyginti. Turi pusę buto ir pusę sodo sklypo.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji V. P. parodė, jog liepos 26 d. buvo namo viduje, o šuo buvo verandoje. Išgirdo urzgiantį šunį ir pamatė einančius kaimynus. Paskui išgirdo traškėjimą. Išėjo į lauką ir pamatė, kaip kaimynas V. neša nuo jos tvoros atplėštą gabalą. Tada paskambino dukrai ir policijai. Tvora stovėjo ant pamatų ir V. dažnai ją nuplėšdavo ir paguldydavo. Tą dieną išlėkė ir laukė policijos bei dukros. Matė, kaip kaimynai atplėšė antrą segmentą. Tada prilėkė V., ji išėjo į kiemą, bei jis liepė motinai plėšti iš kito galo, kad nespėtų apsiginti. Tada pamatė iš kitos pusės ateinančią savo dukrą . Matė, kaip M. V. lėkė su peiliu prie jos dukros ir jai liepė eiti iš jos sklypo. Taip pat atbėgo G. V., kuris rėkė, kad ji eitų iš sklypo. Jis iš kišenės išsiėmė dujų balionėlį ir liepė motinai juos pulti. Motina pasakė, kad turi peilį ir liepė jam pačiam purkšti. Tada jai beeinant prie tvoros, kaimynė tvorą plėšė su replėmis. Ji jai pasakė nelįsti ir su replėmis sudavė į dešinės rankos dilbį. Kaimynai lėkė link dukros, padavė balionėlį. Kaimynė pradėjo purkšti į dukrą balionėliu, kairėje rankoje laikė peilį. V. tada jos dukrą griebė už pečių ir pradėjo stumti iš sklypo. Kai ji, V. P., pribėgo prie dukros - atvažiavo policija. Ji dukrą išvedė, nes ji nieko nebematė, užtino akys. Be to jai kaimynė pripurškė iš balionėlio į gerklę ir jai ją nudegino. Policija iškvietė greitąją pagalbą ir išvežė dukrą, o ją išsivežė į policiją. Jai,V. P., pasidarė bloga nuo dujų, spaudė krūtinę ir vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba ir pamatuotas spaudimas, jai buvo duotos dvi tabletės. Nukritus spaudimui medikai išvažiavo ir neprisimena, kaip grįžo į namus. Po to visą savaitę labai blogai jautėsi.Visus keturis metus tą tvorą lauždavo bei plėšdavo. Ji su dukra ją pastatydavo ant pamatų, galų gale ištempė vielą iš savo pusės, pririšo viršus prie vielos ir stulpų, kad neatplėštų. Tai atplėšdavo apačią, o viršus taip ir likdavo pririštas, be to už tvoros buvo išpjauti jos vaismedžiai. Be to ji turėjo leidimą atitaisyti visus plotus bei ribas. Ji yra 133 sklypo vienintelė savininkė, (duomenys neskelbtini). Tvora buvo jos sklypo ribose. Ginčai dėl skypo ribų tęsiasi nuo 2013 m. Civilinis procesas dar nepasibaigęs, dalyvauja ji bei kaimynai V. Pamatai yra borteliai 1.10 m. ilgio ir 8 cm. storio. Jie yra cementiniai ir įbetonuoti. Skirti ribai atžymėti. Mano tų bortelių yra tikriausiai 13. Jie riboja jos ir kaimynų sklypus. Jie dabar stovi neteisingai, nes turi atstatyti tikrą ribą. Jos tvora buvo medinė, dviguba. Iki liepos 26 d. 9 val. pusė tvoros stovėjo ant bortelių prie pamatų, stulpų pritvirtinta varžtais. Likusi dalis buvo apvyniota viela ir pritvirtinta prie bortelių. Juos viela apvyniojo ji pati. Tą dieną abu kaimynai plėšė tvorą - kaimynė buvo su laužtuvu. Jos sūnus plėšė nuo sandėliukų pusės. G. buvo su laužtuvu ir kirviu. Nuplėštą tvorą nunešė už bendrijos ribų ir sumetė 6 jos gabalus pri pagrindinio kelio. Liko išplėšti varžtai. Ant pamatų liko vienas nenuplėštas tvoros gabalas. Iš šonų kaimynai taip pat plėšė ir nešė. Jie ėjo maždaug 5 kartus. Buvo nuplėšta daugiau, bet jie tiesiog nespėjo išnešti. Mano, kad atstumas, kur paguldė buvo apie 50 m. Ta vieta priklausė keliui, Žaliųjų ežerų gatvei. Ji išėjo tada, kai jau nešė segmentus. Laužtuvas, kuriuo kaimynė plėšė tvorą, buvo metalinis su dantimis, replės taip pat buvo metalinės. Kaimynė su replėmis jai kirto per ranką. Reples ji po to nusinešė į savo pusę. Buvo trečias jų bendrininkas, kurio vardo nei pavardės nežino. Duktė , kai jai buvo kirsta replėmis, nematė. Ji atvažiavo vėliau. Dujomis joms papurškė abiems, t.y. jai ir dukrai. Nežino, kodėl purškė. Ji pakėlė juostelę ir perspėjo, kad nebandytų daugiau laužti. Ji vistiek laužė ir stvėrė už jos ir matyt susižalojo. Prieš kaimynus nenaudojo smurto, nepuolė jų su lazda. Tvoros segmentai nebuvo supuvę. Tvora buvo gero stovio. Atvyko du policijos pareigūnai vyrai. Jie liepė joms būti savo sklype , o dukrai iškvietė greitąją pagalbą. Nematė, ar policijos pareigūnai apžiūrėjo jos tvorą ar pamatų dalį. Dukrai buvo iškviesta greitoji, nes ji buvo apipurkšta dujomis ir nieko nebematė. Kraujo spaudimo padidėjimas policijos nuovadoje mano susijęs su jai įpurkštomis dujomis. Prieš tai neturėjo jokių sveikatos sutrikdymų, bet turi žemą kraujo spaudimą, tačiau vaistų nevartoja. Ją išvežusi greitoji pagalba konstatavo sumušimą ir pakilusį kraujo spaudimą. Paskui ją paleido. Jai buvo sužalota ranka. Neturtinę žalą sudaro tvoros sulaužymas. Ji visa savaitę blogai jautėsi ir buvo didelė mėlynė. Ieškinys padidėjo , nes buvo atvykę ekspertai, kurie apžiūrėjo tvorą ir nustatė, kad tvora sulaužyta. Tvorą statytų naują. Tvora yra visa sulaužyta. Vielinė tvora yra laikina, kad nevestų šunų. Kaimynai V. privedė į jos kiemą šunų. Tvoros segmentai buvo sulaužyti. Jie yra pas ją, nes juos pasiėmė. 2013 m. bandė tvorą perkelti 2.5 m. į savo ribas. Segmentai nuo pamatų buvo gražiai nuardyti. Tą tvorą bandė perkelti 2 metrus, nes traktuoja, kad tai yra jos žemė. Jos buvo nuėmę nuo pamatų, bet kaimynai vėl sulaužė, ir jos vėl atstatė. Tai padarė todėl, kad turi per mažai žemės. Sklypo riba yra kaltinamųjų pusėje. Ta riba yra įregistruota buvusio savininko. Nori perkelti ribą į kitą vietą ir bylinėjasi civiline tvarka. Ji kėlė, nes jai priklauso, tačiau teismas to kol kas dar nenustatė. Civilinėje byloje kaimynai yra atsakovai. Teismo sprendimo dabar nėra pasiėmusi. D. V. dėl ginčijamos žemės ribos nepateikė. Yra bausta administracine tvarka G. V. atžvilgiu, tačiau neteisėtai. Pašalinių asmenų, mačiusių įvykį nežino.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. A. parodė, kad su asmenimis nėra susijęs jokiais santykiais. Įvykio neatsimena. Pagarsinus tarnybinį pranešimą b.l.-122, nurodė, kad nieko smulkiai papasakoti negali, tvirtina tarnybinio aplinkybes. Atvykę į įvykio vietą jie vaikščiojo ir fotografavo tvorą. Jie tvorą apžiūrėjo. Jam atrodo, ji lygtai buvo nukabinta. Atsimena, kad ten buvo daug emocijų ir visi buvo nepatenkinti. Mano, ginčas kilo jau iš seniau dėl sklypo ribų ar panaudojimo. Kiekviena pusė pateikė savo versiją, o jie nebuvo įvykio metu. Jie asmenis, siekdami išvengti tolesnio ginčo, pristatė į policijos komisariatą. Dar buvo įvykio liudininkas vyras su vaiku. Jis papasakojo, kad moteris iš namo reiškė pretenzijas ir po to atbėgo pulti ar daužyti kaimynus. Kita pusė jiems aiškino, kad jie gynėsi. Įvykio vietoje buvo rastas ir peilis, kuris buvo geranoriškai atiduotas. Jam atrodo, tvora buvo tik iš namo pusės. O iš kitos vietos, jam atrodo, nieko nebuvo, ar buvo metalinė. Jam atrodo, tvora buvo nukabinta ir galimai panešta į šoną. Ji tikrai nebuvo išlaužyta ar kitaip apgadinta. Šiaip tiksliai neatsimena. Jie tikrai tvorą fotografavo, bet galėjo būti, kad komisariate pamiršo atspausdinti. Juos kvietė dėl užpuolimo su dujomis ar su peiliu. Atvykus matė, kad namo savininkei yra papurkšta dujų, nes matėsi ašaros. Kaimynai buvo blaivūs ir nesielgė piktybiškai ir skundėsi, kad moteris jiems trukdo dirbti, pastoviai kažką tai mėto. Jie asmenis bandė sutaikyti, tačiau nepavyko. Kiek atsimena, namo šeimininkė nenorėjo niekur važiuoti ir iš pradžių užsirakino name, paskui konfliktavo su greitąja pagalba. Kažkuri iš ginče dalyvavusių pusių jiems atnešė popierius dėl žemės ribų. Jiems buvo svarbu, kad tie asmenys vėl nesimuštų todėl jie buvo pristatyti į komisariatą. Nukentėjusiajai buvo iškviesta greitoji pagalba. Vizualiai matėsi, kad ji ašaroja. Moteris aiškino, kad jai buvo papurkšta dujų. Atvykusi greitoji ją apžiūrėjo ir išsivežė. Šiaip skundėsi abi pusės dėl smurto, dėl apdraskytos rankos. Nieko neprisimena apie kairės rankos kraujosrūvą ant V. rankos, bet jei taip buvo parašyta tarnybiniame, vadinasi, taip buvo. Neprisimena, ką V. pasakojo dėl kraujosruvos. Peilis jiems buvo pateiktas kitos šalies. Jau iškvietimo metu jiems buvo pranešta apie peilį ir balionėlį. Buvo paimtas balionėlis ir nedidelis peiliukas. Asmenys jiems paaiškino, kad dirbo sode ir be abejo turi peilį, tačiau su juo nieko nedarė. Jis papasakojo, ką atsimena. Dėl tvoros nieko nesakė, nes neatsimena. Namo viduje užsidarė namo šeimininkė. Jam atrodo, nukentėjusioji skundėsi tik dėl dujų, bet dėl sužalojimų nieko pasakyti negali. Nukentėjusioji buvo piktybiškai nusiteikusi net jų, pareigūnų, atžvilgiu. Nukentėjusiosios namas buvo aptvertas. Ten buvo vartai. Konflikto sklypas aptvertas nebuvo.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. D. parodė, jog nukentėjusioji V. P. yra jos motina. Anų metų liepos 26 d. ryte ji atvyko pas motiną į sodą ir pamatė, kad jų tvoros 4 ar 5 sekcijos dalys sunešta prie kelio ir numesta. Ji iš karto nuėjo iš savo sklypo pusės pas kaimynus, bet jai nespėjus ateiti, kaimynai prie jos pripuolė. V. išsitraukė mobilųjį telefoną, norėjo filmuoti. Ji pasakė, kad nieko neturi, o jis V. liepė ar tai pulti, ar stumti. V. pasakė, kad ji bijo. Tada V. įsidėjo telefoną į kišenę ir puolė ją už rankos dešinės pusės, o V. tuo metu rankoje turėjo seną peilį. Jis ją, J. D., stvėrė ir pradėjo stumdyti. Ją ištiko šokas. Motinai pasakė, kad kviestų policiją. Jai motina sušuko, kad žiūrėtų ir būtų atsargi, nes V. jau turėjo ir balionėlį. Taigi jai besisukant, gavo pirmą dozę iš balionėlio į ausį, galvą, ranką. Tada atbėgo motina jos gelbėti ir jai sukantis į mamą, vėl buvo apipurkšta dujų balionėliu į veidą. Ši dujų dozė kliuvo ir jos motinai. Po to įvykio labai greitai atvažiavo policija. Kai tik atvažiavo ji į sodą, pamatė dalį tvoros segmentų, sumestų prie kelio, o motiną terasoje. Sumesti buvo gal 4 segmentai. Jie buvo išardyti, nuimti nuo stulpų. Ji nežiūrėjo ir nematė, ar jie buvo apgadinti, sunaikinti. Motina stovėjo terasoje. Kaimynai buvo sode. Daugiau žmonių tuo metu nematė. Per tą įvykį matė vyrą, kuris kažkur ėjo. Jis prie jos policininkams pasakė, kad paties konflikto nematė, o girdėjo tik triukšmą. Jo nei vardo, nei pavardės nežino. Tada ėjo kalbėtis pas kaimynus. Kairiau stovėjo V., o priešais V. Priėjus prie abiejų kaimynų iš savo pusės ir paklausus kodėl yra ardoma tvora, V. išsiėmė telefoną ir pardėjo ją filmuoti. Į tai ji tik skėstelėjo rankomis ir pasakė, kad nieko neturi ir nesupranta, ką čia reikia filmuoti. Tada V. liepė ar mane stumti, ar pulti, o V. atsakė, kad bijo. V. pasidėjo telefoną, abejomis rankomis ją stvėrė ir stūmė. Ji nuo stūmimo nenugriuvo. Neužilgo V. jai purškė dujomis, apipurškė visą dešinę pusę. Nematė, iš kur V. išsitraukė tą dujų balionėlį. Po pirmos dozės dar matė, bet jai pradėjo deginti apipurkštas vietas. Paskui atbėgo motina, jai pasakė, kad eitų. Tada motina ją perspėjo dėl balionėlio, ji atsigręžė ir gavo antrą dozę į veidą. Kai gavo antrą dozę į veidą, kairėje šalia jos stovėjo jos motina. Tada jai taip pat pateko dujos. Pirma dujų gavo ji, o paskui motina. Abu V. stumdė, stvėrė ją su motina pasikeisdami. Ji su motina tik gynėsi. Jai beišeinat pamatė, kad motina turi plaištelį, juostelę. Tą daiktą jai liepė išmesti ir nedaryti preteksto, nes V. ištisai lakstė su telefonu. Kai atvažiavo policija, ji buvo prie tvoros ant žolės. Kai atvažiavo policija jie išsiskirstė ir nieko tarp jų ir kaimynų daugiau nenutiko. Jai buvo du kartus dujomis papurkšta į veidą, buvo stverta už atlapų ir pastumta. Motinai taip pat buvo papurkšta dujomis ir ji abiejų kaimynų buvo stumdoma. Ji prieš kaimynus nesmurtavo. Mano, motina prieš juos taip pat nesmurtavo. Jie gynėsi. Nuo atvažiavimo į sodą visą konfliktą matė asmeniškai, ištisai. Kai buvo nešama tvora, ji nematė. Kai tik atvažiavo ir viskas prasidėjo – V. rankoje turėjo seną peilį. Peilis prieš ją panaudotas nebuvo. Nežino, kur tas peilis vėliau pasidėjo. Dujomis du kartus purškė V. Nežino, ar pirma balionėlį išsiėmė V. Žino tik tai, kad purškė V. G. V. jai perdavė tą balionėlį. Nematė, kaip V. jai beeinant plėšė tvorą replėmis. Nematė, kaip buvo replėmis suduota į motinos dešinės pusės dilbį. Policiją kvietė P. Policija atvažiavo greitai. Tuo metu nematė jokių aplinkui dirbančių asmenų. Prie jos buvo priėjęs tik vienas vyras, kuris ėjo pro šalį. Nežino, kiek laiko užtruko atvykę patruliai. Jie buvo prie jos iki tol, kol jai reikėjo varyti automobilį. Jie jai neleido sėstis už vairo, nes veidas buvo apipurkštas dujomis. Tai nutiko 2015-07-26, apie 09:00 val. Ji nėjo į svetimą sklypą, o stovėjo šalia tvoros. Motinos sklypas tuo metu buvo aptvertas tvora. Ji stovėjo iš kitos pusės savo tvoros. Ėjo kaimynų paklausti dėl tvoros išvertimo. Nežinojo, kad jau buvo iškviesta policija. Ji pas motiną konflikto dieną nesisvečiavo, o tik atvažiavo. Paties konflikto pradžios nematė ir nematė, kaip jos motinai buvo sumuštas dilbis. Įvykio metu nefilmavo.
Teisiamajme posėdyje liudytojas V. S. parodė, jog įvykio neatsimena, nes turi daug įvykių. Prašo remtis tarnybiniu pranešimu, jį tvirtina. Neatsimena kraujosruvos ant M. V. rankos. Jei taip nurodyta, vadinasi, taip ir buvo. Neatsimena liudytojo M. Z.. Jis tarnybiniame nurodė tai, kas įvyko, o ne ten, kur asmenys buvo. Jie įvykio nematė, surašė tik tai, ką paliudijo asmenys.
Teisiamajme posėdyje liudytojas M. Z. parodė, jog su dalyvaujančiais byloje asmenimis nėra susijęs jokiais santykiais. V. P. jam matyta , o su kaltinamaisiais yra susitikęs teisme. Ėjo tąkart jis į sustojimą ir išgirdo triukšmą. Pamatė, kaip iš sklypo išėjo V. P. su dukra, kurias žodžiais išvarinėjo kaltinamieji. Jie liepė išeiti iš jų teritorijos. Daugiau nieko nematė, buvo maždaug 30 m. atstumu. Už poros minučių atvažiavo policija ir tada priėjo jis pasižiūrėti, kas įvyko.Matė, kad P. dukra buvo apsiverkusi. M. V. pasakė, kad jai P. įkando į ranką, todėl ji papurškė dujomis. Paties smurto jis nematė ir nematė, kaip buvo purkšta balionėliu. Įkandimą ant M. V. rankos matė. Ten buvo aiškus įkandimas. V. jam pati parodė. Šiaip nematė daugiau jokių sužalojimų. M. V. buvo įkasta ranka, matėsi aiškios dantų žymės. Negali pasakyti, ar buvo kraujo, ar ne. Visi kiti dėl sužalojimų nesiskundė. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Kai buvau priėjęs, mate, kaip M. rodė policijai kažkokius dokumentus dėl tvoros. Į tvorą jis visiškai nekreipė dėmesio ir nieko nematė. Jis nematė V. P. sužalojimų, negirdėjo, kad ji skųstusi. Paties įkandimo fakto nematė. Jam M. parodė ranką ir pasakė, kad jai įkando P.
Teisiamajme posėdyje liudytoja D. K. parodė, jog 2015-07-26 atvažiavo M. su sūnumi ir norėjo išsinešti iš savo sklypo skydus, kurie ten stovėjo apie pora metų. Jie juos išnešė ir atrėmė prie tvoros. Vėliau V. per tvorą grasino su pagaliu V. Paskui atvažiavo P. dukra padėti savo motinai. Tolesnės eigos jau nematė. V. nešiojo skydus , o V. su pagaliu rodė mosikuojančius judesius. Mediniai segmentai buvo atremti į tvorą. Jie iš pradžių buvo atremti, paskui matomai juos vėjas suvertė ir ten jie pragulėjo daugiau kaip metus. Jie buvo numesti padrikai. Tvorą išardė V. P., nes ją norėjo perstatyti į kitą vietą. Nežino, ar tvoros segmentai buvo suveržti medvaržčiais. Išardyti tvoros segmentai buvo M. V. sklypo teritorijoje. 2015-07-26 buvo išnešinėjami skydai iš V. teritorijos. Tą dieną tvora jau buvo atremta, ji nebuvo ant pamatų. Mediniai skydai buvo gražiai atremti. Tvora buvo atremta, bet paskui ją nuvertė vėjas. Vėliau V. ją matyt vėl pasistatė. Konflikto dieną M. išnešinėjo tvoros skydus iš savo sklypo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog nustatyta, kad V. P. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, galimai tiriamosios nurodytu laiku, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 10-11).
Iš byloje esančio paciento 2015-07-26 apžiūros lapo matyti, jog nustatyta, kad M. V. yra kairio riešo patinimas, judesiai skausmingi (b.l. 55).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-26, apie 8.41 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) konfliktas tarp kaimynų. Nuvykus minėtu adresu į patrulius kreipėsi V. P. ir jos dukra J. D., kurios paaiškino, kad šalimais gyvenantys kaimynai neteisėtai ardo joms priklausančią tvorą. Bendravimo metu su pranešėjomis paaiškėjo, kad konflikto metu kaimynai panaudojo prieš J. D. ašarines dujas, taip pat peiliu grasino V. P.. Pabendravus su pranešėjomis patruliams buvo nurodyti kaimynai, G. V. ir M. V., kurie paaiškino, kad jiems dirbant lauke savo teritorijoje, be jokios priežasties įbėgo V. P. ir J. D., kurios pradėjo rėkauti, muštis, grasinti ir trukdyti atlikinėti savo darbus. Išsigandusi ir gindamasi M. V. panaudojo ašarines dujas prieš J. D.. Taip pat akivaizdžiai matėsi pas M. V. ant kairės rankos kraujosruva. Paklausus, kas grasino peiliu G. V., šis paaiškino, kad niekas peiliu negrasino, tiesiog iki konflikto peiliu atlikinėjo savo darbus. Paprašius, kad pateiktų peilį ir dujų balionėlį, geranoriškai jį pateikė. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP brigada, kuri apžiūrėjusi J. D. išsivežė į Lazdynų ligoninę suteikti medicininę pagalbą. Pabendravus su abiem konflikto pusėmis į patrulius kreipėsi M. Z., kuris teigė, kad matęs visą įvykusį konfliktą tarp kaimynų. Abi pusės pristatytos į PK (b.l. 122).
Kaltinamieji kaltės nepripažino. Iš surinktų ir įvertintų įrodymų matyti, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios yra konfliktiniai santykiai dėl žemės sklypų ribų. Tą patvirtino abejos proceso šalys. Be to, nukentėjusioji V. P. nurodė, jog vyksta civiliniai ginčai dėl žemės sklypų ribų nustatymo civiliniame teisme, atsakovai kaimynai G. V. ir M. V.. Įvykio dieną kaltinamieji tvarkė atremtas į vielinė tvorą V. P. medinės tvoros dalis. Šiuos veiksmus tiek nukentėjusioji įvertino kaip tvoros griovimą,, dėl to siūlo kaltinamuosius patraukti atsakomybėn pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Kaltinamieji tvirtino, jog tvoros fragmentai buvo jų žemėje, dėl to juos tiesiog išnešė. Kažkokių kitų liudytojų, kurie patvirtintų, jog tvora buvo specialiai niokojama ar gadinama, byloje nėra. Kaip minėta, konfliktas kilęs ir tęsiasi dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Dėl to kilo konfliktas tarp kaimynų ir įvykio rytą. Liudytojas G. A. patvirtino, jog atvykus jiems, patruliams, buvo pateiktas ir sklypo planas, rodoma tvora, pretenzijas vieni kitiems pareiškė abi konfliktuojančios pusės dėl sveikatos sužalojimų. Tiek kaltinamajai M. V., tiek nukentėjusiajai V. P. nustatyti rankų mėlynės, patinimai. Šias aplinkybes patvirtina tarnybinio pranešimo duomenys, paciento apžiūros lapas, specialisto išvada, pačių kaltinamųjų M. V., G. V., nukentėjusiosios V. P., liudytojos J. D. parodymai. Taigi, tiek viena, tiek kita pusė konflikto metu vartojo nežymaus smurto veiksmus, gynėsi viena nuo kitos. Konfliktą tarp kaimynų patvirtino ir liudytojai M. Z., D. K.. M. Z. nurodė, jog M. V. skundėsi, jog kaimynė V. P. jai įkando į ranką. Kaip matyti, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-16 nuosprendžio M. V. išteisinta dėl ašarinių dujų panaudojimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prieš J. D.. Įvertintina, jog abi kaimynės senyvo amžiaus, pats ginčas, kaip minėta, yra dėl sklypų ribų – civilinio pobūdžio.
Teismas pažymi, kad baudžiamosios bei baudžiamojo proceso teisės priemonės yra taikomos tik tuo atveju, kai pažeistų teisių ir interesų negalima apginti kitų teisės šakų priemonėmis. Tai reiškia, kad negalima bet kokį tarp asmenų kilusį ginčą spręsti baudžiamosios teisės pagalba, kadangi baudžiamoji atsakomybė yra traktuojama kaip griežčiausia, paskutinė priemonė (ultima ratio). Šiuo konkrečiu atveju tarp asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra išaiškinti nusikalstamą veiką ir ją padariusiam asmeniui pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytą sankciją. Taigi pasinaudojus baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis tarp minėtų asmenų kilęs ginčas bet kuriuo atveju nebūtų išspręstas. Teismo vertinimu, tą galima būtų padaryti tik civilinio proceso metu. Taigi, teismo nuomone, abiejų kaltinamųjų veiksmuose nėra subjektyviosios pusės – tyčios sugadinti svetimą turtą bei padaryti sveikatos sutrikdymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamoji M. V. išteisintina pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, kaltinamasis G. V. išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji V. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1436 EUR turtinę žalą (b.l. 4-5, 12-14, 50-52). Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtinas. Taip pat prašo priteisti atlyginti advokato išlaidas 300 EUR (b.l. 6). Prideda kvitus. Prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo atmestinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti atstovavimo išlaidas už atstovavimą kaltinamojo G. V. interesams – 185,28 EUR (b.l. 146). Atsižvelgiama, kad nukentėjusioji pensininkė, kaltinamieji išteisintini, todėl prašymas priteisti advokato išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
išteisinti M. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.
Išteisinti G. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.
Nukentėjusiosios V. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti G. V. advokato išlaidas atmesti.
Nukentėjusiosios V. P. prašymą priteisti advokato išlaidas atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.