Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-767-227/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2S-767-227/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05894-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
UAB „Eleksta“
Ieškovas
UAB „Veeko“

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-767-227/2011

Teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05894-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija (S) 110.1; 121.14;121.21; 122.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eleksta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6783-400/2011 pagal ieškovo UAB „Veeko“ ieškinį atsakovui UAB „Eleksta“ dėl 30521,03 Lt sumokėto avanso, 6 proc. metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Veeko“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Eleksta“ 30521,03 Lt sumokėtą avansą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, kitą kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, banko įstaigose, pas kitus asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-30 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, ieškovo reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 32037,03 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai - likusiai sumai areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu UAB „Veeko“ pagal teismui pateiktą ieškinį, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Nustatė, kad bendrai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma turi neviršyti 32037,03 Lt.

Nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-03-26 Elektros rangos sutartį Nr. 02, nors ieškovas sumokėjo atsakovui avansu už darbus. Taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškinio suma yra 30521,03 Lt, ir padarė išvadą, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas (Lietuvos Respublikos CPK 144 str., 145 str.). Parinkdamas taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, teismas atsižvelgė į ekonomiškumo principą, nurodė, kad piniginių lėšų areštavimas sutrikdytų atsakovo ūkinę veiklą ir tokią priemonę tikslinga taikyti tik tuo atveju, jeigu atsakovas neturėtų kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba turėtų jo nepakankamai. Apie prašymo sprendimą nepranešta siekiant užtikrinti nutarties vykdymą.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Eleksta“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Kai IĮ „Eleksta“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, atsakovas jokių kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, paskelbus apie tai spaudoje ieškovas jokių reikalavimų jam nekėlė. Mano, kad taip ieškovas pripažino, jog atsakovas nėra skolingas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai kreditoriui palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Taigi, reikšdamas tokį prašymą, ieškovas privalėjo ne tik paaiškinti, dėl ko yra reali grėsmė būsimo galimai jam palankaus sprendimo įvykdymui, bet ir turėjo pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Ieškovas prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovas neatsako į ieškovo pretenzijas, vengia susitikti su ieškovu, prašoma priteisti suma yra didelė, todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas paslėps turtą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o vien subjektyvus vertinimas nėra tinkamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad atsakovas galėtų slėpti turtą, neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kadangi ieškinys visiškai nepagrįstas ir bus atmestas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas. Teismas nenustatė, kokios aplinkybės kelia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kas sudaro pagrindą dvejoti, jog ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti, nesiaiškino, kokie šalių santykiai buvo nuo 2006 metų, kas paneigtų vengimą susitikti su ieškovu. Šalys bendradarbiavo, ieškovas yra skolingas atsakovui 16906,17 Lt. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant faktinių duomenų apie jų taikymo būtinybę, yra neteisėtas ir nepagrįstai varžo atsakovo teises bei teisėtus interesus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pranešimas atsakovui būtų sukėlęs realią grėsmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus atsakovui ir nesuteikus jam galimybės pasisakyti dėl jo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, nesant tam rimto ir pakankamo pagrindo, vertintinas kaip atsakovo procesinių teisių pažeidimas.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su juo nesutinka, prašo atskirojo skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškinio pareiškime akcentavo, jog atsakovas yra nesąžiningas, o jo nesąžiningumas įvardintas sutartinių prievolių nevykdymu, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuotas, yra nepagrįsti. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra skolingas ieškovui, neturi jokios reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, kadangi šiuo atveju nesvarstoma, ar ieškinys bus patenkintas, ar ne. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, turimą turtą, pinigines lėšas, kad ieškiniu prašoma priteisti suma jam nėra didelė ir kad tokios sumos priteisimas nesukeltų jam sunkumų šią sumą sumokėti ieškovui. UAB „Eleksta“ pateikti dokumentai apie įmonės perregistravimą iš individualios įmones į uždarą akcinę bendrovę, nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovas nepasinaudojo jam suteikta teise įmokėti ieškovo reikalaujamą sumą į teismo specialią sąskaitą, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str.2d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Civilinio proceso kodekso 144 str. numato, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria, ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė.

Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Eleksta“ 30521,03 Lt sumokėtą avansą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį ir neįrodė, jog prašoma priteisti suma jam nėra didelė.

Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas, ieškovas nurodė, kad atsakovas vengia vykdyti įsipareigojimus pagal 2007-03-26 Elektros rangos sutartį Nr. 02, nors ieškovas sumokėjo atsakovui avansą už darbus, todėl yra pagrindo manyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes konstatavo, jog reikalavimo suma yra 30521,03 Lt, todėl manytina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš ginčijamos nutarties matyti, kad ieškinio sumai teismas areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 32037,03 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai - likusiai sumai areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu UAB „Veeko“ pagal teismui pateiktą ieškinį, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Apeliantas teigia, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nemotyvuotas, tačiau UAB „Eleksta“ neginčija, kad vengė atlikti įsipareigojimus pagal sutartį, t.y. nenurodo, kad jis atliko darbus, todėl teismas turėjo pagrindą daryti prielaidą, jog patenkinus ieškinį, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nors apeliantas nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir bus atmestas, tai nesudaro pagrindo naikinti nutartį, nes spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas netikrina ieškinio ar prašymo pagrįstumo ir tik vadovaudamasis ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą. Dėl paminėtos aplinkybės, teismas netikrina, ar ieškinys atsakovui yra pagrįstai pareikštas ar ne, ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, nes ieškinio užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, jog jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą ir neteisėtumą apeliantas ginčija ir tuo, kad jam nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Tačiau, atskirais atvejais, dėl pranešimo apie ketinimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iškilti grėsmė. Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų. Tokiu atveju atsakovui suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, t. y. kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pripažintina, kad vien tik nepranešimas apeliantui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Kadangi atsakovas turi teisę vykdyti atsiskaitymus su darbuotojais, valstybės institucijomis bei ieškovu, teismas konstatuoja, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės minimaliai apriboja atsakovo turtines teises.

Išaiškinama, jog skolininkas turi teisę pasinaudoti CPK 146 ar 150 str. nuostatomis ir, esant pagrindui, prašyti pirmosios instancijos teismo vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, arba visai ją panaikinti įmokėjęs atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikęs laidavimo raštą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Naikinti ją atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Kadangi teismo nutarties rezoliucinės dalies pirmojoje dalyje neteisingai nurodyta atsakovo kaip juridinio asmens teisinė forma, o ketvirtojoje dalyje – neteisingas atsakovo pavadinimas, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip :

„Ieškovo UAB „Veeko“ į.k. 168428250, naudai areštuoti atsakovui UAB „Eleksta“, į.k. 147959874, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 32037,03 Lt sumai, o jo nesant arba esant nepakankamai - likusiai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, uždraudžiant disponuoti turtu, piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus atsiskaitymą su ieškovu UAB „Veeko“ pagal teismui pateiktą ieškinį, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Bendrai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma turi neviršyti 32037,03 Lt“.

Patikslinti nutarties rezoliucinės dalies ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip :

„Nustatytą ir areštuotą turtą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti saugoti atsakovui UAB „Eleksta“ išaiškinant, kad už nustatytų įpareigojimų pažeidimą, gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų bauda“.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeista.

Šios nutarties nuorašą nusiųsti Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Margarita Dzelzienė