- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- I1-12441-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02781-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- P. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3, 15-22), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, Klaipėdos AVPK) 25 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. rugsėjo 24 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) žeminančiomis sąlygomis. 2022 m. rugpjūčio 24 d. skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į Klaipėdos AVPK viršininką. Gautame atsakyme nurodytos melagingos aplinkybės. Rugsėjo 12 d. pastebėjo, kad jam duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso. Po pateikto skundo pradėjo gauti pilną jam priklausančią porciją. Nuo vasario 26 d. pasivaikščiojimo kiemelis buvo be stogo, buvo tik nuo lietaus stogelis. Vėliau buvo įrengtas stogas, kuris trukdo grožėtis gamta ir kvėpuoti grynu oru, nėra oro cirkuliacijos, vasaros metu pasivaikščiojimo kiemelyje oro temperatūra būna iki 35 laipsnių šilumos ir daugiau. Kamerose vienam asmeniui nebuvo 5 kv. m. Nuo 2000 m. serga tuberkulioze, o kamerose trūko oro, neveikė ventiliacijos. Pažymi, kad jam pagrindinė problema yra oro nebuvimas, nes tai labai pavojinga sergant tuberkulioze. Kamerų langai neatsidaro, iš lauko pritvirtinti nepermatomi stiklai, todėl trūksta dienos šviesos. Netinkamai įrengti tualetai, jie nepilnai izoliuoti nuo kameros patalpos. Budintis jį stebi vaizdo kamera, kai jis būna tualete. Kamerose šviesa „kerta per akis“ nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro. Teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į areštinės administraciją, tačiau niekas nepasikeitė. Netinkamos laikymo sąlygos kenkia jo sveikatai, „pažeidžia nervus“, kyla depresinės nuotaikos.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas Klaipėdos AVPK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 32-35).
Nurodo, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nepažeidžiant nustatyto minimalaus 5 kv. m gyvenamojo ploto tenkančio vienam laikomam asmeniui dydžio. Areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis, metaliniai unitazai ir sanitarinio mazgo oro ventiliacijos sistema. Šias aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimai. Pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais Lietuvos policijos generaliniam komisarui išdavus leidimą areštinės eksploatavimui. Areštinės kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus. Apie tai, kad vėdinimo sistema tinkamai veikia, patvirtina NVSC patikrinimai. Areštinėje laikomiems asmenims maistą teikia UAB „Neringos logistika“. Esant būtinumui, valgiaraštyje numatytas maistas pakeičiamas vegetarišku, dietiniu arba sausu daviniu. Klaipėdos AVPK vaizdo kamerų pagalba leista stebėti asmenis, laikomus areštinės kamerose, siekiant apsaugoti nuo kitų asmenų galimo sveikatos sužalojimo padarymo ar paties laikomo asmens bandymo nusižudyti ar susižaloti. Vaizdo stebėjimo kameros areštinėje įrengtos taip, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. Areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą (sanitarinio mazgo patalpa). Pažymi, kad ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK raštų ar kitokių pranešimų iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) apie pažeidimus negavo, o pareiškėjas Inspekcijai skundų taip pat nepateikė. Areštinės kamerų dirbtinė apšvieta yra ne mažesnė kaip 200 lx, tai patvirtina NVSC patikrinimai. Atskirai natūralios apšvietos dydžiui teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų. Nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar, kad pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).
Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Pareiškėjas dėl galimai neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kad kamerose jam nebuvo užtikrintas 5 kv. m plotas, trūko oro, neveikė ventiliacija, langai neatsidarė, trūko dienos šviesos, nuo 6 val. iki 22 val. kameroje buvo įjungiama dirbtinė šviesa; tualetai nepilnai izoliuoti nuo kameros patalpos, būnant tualete, jis buvo filmuojamas ir stebimas pareigūnų; duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso; buvo įrengtas pasivaikščiojimo kiemelio stogas, kuris trukdė.
Bylos medžiaga (b. l. 44-47, 48-49) nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje.
Dėl gyvenamojo ploto
Pagal Vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. 1V-247 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais) 58 punktą policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas laikotarpiais: nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. kovo 4 d., nuo 2022 m. birželio 8 d. iki 2022 m. birželio 10 d.; nuo 2022 m. birželio 20 d. iki 2022 m. birželio 22 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 19 d.; nuo 2022 m. rugpjūčio 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d.; nuo 2022 m. rugsėjo 5 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d.. Nurodytais laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 5,0 iki 5,9 kv. m ploto.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinta nustatyta minimali areštinės kameros ploto norma.
Dėl oro trūkumo ir apšvietos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. V-908 dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (aktuali redakcija) (toliau – ir HN 134:2015) 14 punktu gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Natūralios apšvietos dydžiui teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų.
Tarnybiniu pranešimu (b. l. 44-47) atsakovės atstovas nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išvėdinti patalpas per langus. Kamerų langų stiklai yra skaidrūs, užtikrinantys natūralų kamerų apšvietimą. Saugumui užtikrinti ant kamerų išorinių grotų sumontuotos skaidraus plastiko apsauginės uždangos.
Į bylą pateikti 2017 m. gegužės 24 d., 2018 m. rugsėjo 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. patikrinimo aktai dėl dalies gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Aktais konstatuota, kad HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Nors ginčo laikotarpis patenka į 2022 m., tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad ginčo laikotarpiu areštinės kameros neatitiko HN 134:2015 14 ir 17 punktų reikalavimų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis.
Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė konkrečios datos ir kurioje konkrečioje areštinės kameroje tariamai buvo oro trūkumas ir netinkama apšvieta. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nurodyti ir sukeltą žalą bei priežastinį ryšį, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė kokias pasekmes patyrė dėl tariamo oro trūkumo ir tariamos netinkamos apšvietos. Nors pareiškėjas ir teigia, kad jam sergant tuberkulioze pavojingas oro trūkumas, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl nurodytų sveikatos sutrikimų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl kamerų oro trūkumo ir netinkamos apšvietos atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 5-V-783 patvirtintų Policijos areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.5 papunktyje numatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara. Esant galimybei, sanitarinis mazgas gali būti ir visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, pertvaras įrengiant iki lubų.
Atsakovės atstovas nurodė, jog areštinės kamerose įrengtos 170 cm sanitarinio mazgo atskiriamosios pertvaros su 120 cm varstomomis durimis.
Įvertinus šią aplinkybę, spręstina, kad atsakovės atstovas neužtikrino nustatytą reikalavimą sanitarinio mazgo patalpą atitverti nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,8 m aukščio pertvara.
Dėl vaizdo kameros
Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT savo praktikoje nenurodo, jog asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigose, stebėjimas vaizdo kameromis yra visais atvejais draudžiamas, tačiau toks stebėjimas turi turėti aiškų tikslą ir turi būti numatytas teisės aktuose (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 1 d. sprendimą byloje V.G. v. prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 8704/03; 2019 m. liepos 2 d. sprendimą byloje G. ir kt. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 27057/06). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, ir dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70)).
Taisyklių 19.4 papunktyje numatyta, kad kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (vaizdo stebėjimo kameros (įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona), telefonspynės, aliarminio iškvietimo mygtukai).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) (akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.) 3.3 papunktyje nurodyta, kad nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Instrukcijos 39 punkte numatyta, kad policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma tame tarpe periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas).
Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina galimybę suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų vaizdo stebėjimą, tačiau vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo zona.
Atsakovės atstovas nepateikė į bylą duomenų (pvz. kamerų fotonuotraukų ir kt.) paneigiančių pareiškėjo teiginius, kad sanitariniame mazge jis buvo filmuojamas ir stebimas pareigūnų. Įvertinus atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas atskirtas 1,7 m sienele su 1,2 m durimis, teismas vertina, kad pareiškėjas, būdamas sanitariniame mazge, galėjo patekti į vaizdo kameros stebėjimo lauką, tuo pažeidžiant jo teisę į privatumą.
Dėl netinkamo maitinimo
Pareiškėjas teigia, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. pastebėjo, kad jam duodamas perpus mažesnis maisto kiekis nei priklauso, tačiau po pateikto skundo situacija pagerėjo.
Iš pareiškėjo pateiktos 2022 m. rugpjūčio 23 d. registracijos kortelės Nr. 281 (b. l. 24) nustatyta, kad jis į atsakovės atstovą kreipėsi dėl priklausančio pietų davinio vykstant į teismą.
Atsakovės atstovas nurodė, kad maistą Klaipėdos AVPK areštinei teikia UAB „Neringos logistika“. Pareiškėjui pripažįstant, kad po pateikto atstovės atstovui skundo situacija dėl teikiamo maisto kiekio pagerėjo, teismas vertina, kad šioje dalyje netinkamų laikymo sąlygų dėl atstovės atstovo kaltės nenustatyta.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelio
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 26 d. pasivaikščiojimo kiemelis buvo be stogo, buvo tik nuo lietaus stogelis, tačiau vėliau buvo įrengtas stogas, kuris trukdo grožėtis gamta ir kvėpuoti grynu oru, nėra oro cirkuliacijos, vasaros metu ten oro temperatūra būna daugiau nei 35 laipsniai šilumos.
Klaipėdos AVPK pasivaikščiojimo kiemeliai buvo pripažinti tinkamais Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2015 m. gruodžio 22 d. išdavus leidimą areštinės eksploatavimui (b. l. 36-37).
Pareiškėjas nenurodė konkrečių tariamų pažeidimų datų, todėl jo teiginiai dėl nurodytų pažeidimų vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini.
Teismas pažymi, jog Klaipėdos AVPK 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakyme pareiškėjui į jo skundus dėl laikymo sąlygų areštinėje (b. l. 4-6) jam išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka ir terminas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais teiktų skundą dėl minėto rašto.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. 23 paras pareiškėjo teisė į privatumą sanitariniame mazge buvo pažeista.
Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017). Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.
Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (žr. pvz. LVAT 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1553-822/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo materialioji teisė buvo pažeista, teismas sprendžia, jog atsakovės atstovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl jis patyrė neturtinę žalą. Nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, todėl pareiškėjui neturtinė žala turi būti priteista pinigais.
Teismas, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, trukmę, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda, nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta 25 000,00 Eur suma. Konstatuojama, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300,00 Eur, todėl skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P. A. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. A. 300,00 Eur (tris šimtus eurų ir 00 centų) neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.