Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2017-07-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-277-517/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-07-21
Bylos Nr.
A2.-277-517/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pažeidėjas
J. Š.
Nukentėjusysis
E. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-277-517/2017Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00138-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 3.1.1; 21.9.10 (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. liepos 21 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovams T. Z. ir V. Š.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Š.,nukentėjusiajai E. M., jos įstatyminei atstovei-motinai I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu esanti vaiko auginimo atostogose, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 72 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. 2017m. balandžio 14d., apie 16⁰⁰ val., dienos metu, namų valdoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), įvykus konfliktui dėl paskolintų drabužių, ne mažiau kaip keturis kartus su suknele sudavė nepilnametei-pil. E. M., gim. 2001m., per veidą, t.y. kairį žandą, kliudydama ir petį, ko pasekoje nepilnametei buvo sukeltas baimės ir nesaugumo jausmas bei sutrikdyta jos ramybė, ir tokiais savo veiksmais J. Š., pažeisdama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovai teisme patvirtino administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė J. Š. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. teisme parodė, kad 2017 m. balandžio 14 d. atvažiavo pas E. M. pasiimti rūbų, prieš tai susiskambinusi su mergaitės mama, kuri pasakė, kad atvažiuokit ir pasiimkit tuos rūbus. Mergaitės ėjo į gimtadienį, Emilija pasiskolino suknelę iš jos dukros Agnės, dar pasiskolino maudymosi kostiumėlį. Paskui Emilija pradėjo reikalauti iš Agnės pinigų, sakė, jei neatiduos pinigų, Emilija negrąžins rūbų. Emilija jai pasakė, kad Agnė skolinga 7 eurus, kuriuos grąžinus, atiduos suknelę. Jai dukra Agnė sakė, kad nieko nėra skolinga E. M.. Ji nuvažiavo pas Emilijos mamą, pašnekėjo su mama, sakė grąžins rūbus. Tačiau drabužių negrąžino. Emilijos mama pasakė, kad negrąžins rūbų, reikalavo atiduoti skolą. Ji paskambino 112, nurodė mergaitės mamos telefono numerį, pareigūnas perskambino ir pasakė, kad drabužiai bus grąžinti. Po šito skambučio pradėjo gauti labai negražias žinutes iš Emilijos mamos. Paskui parašė, kad gali atsiimti daiktus, o skolą dovanoja. Ji nuėjo atsiimti drabužių, duris atidarė Emilija, kuri laikė rankoje tuos rūbus, prasidėjo pokalbis, ji Emilijai pasakė, kad jei nenori atiduoti rūbų, ji apsisuka ir išeina, tuo momentu, Emilija jai šveitė laikytus rūbus į veidą. Pasijautė labai prastai ir pasimetė. Emilija iš karto uždarė duris, ji susirinko rūbus ir atsisėdo į mašiną. Mama vėl rašė žinutę, „o dabar aš parašysiu pareiškimą, kad mano namuose mano vaikui trenkėt, pokalbis įrašytas“. Atėjo vakaras, jos sugalvojo planą, Facebooke parašė įžeidžiantį straipsnį.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir J. Š. rašytiniame paaiškinime (b.l. 16).

Nukentėjusioji E. M. teisme parodė, kad su J. Š. dukra Agne buvo geros draugės, dažnai apsikeisdavo rūbais. Po vieno gimtadienio liko pas Agnę daug jos daiktų, taip pat Agnė buvo skolinga jai 10 eurų. Skolino pinigus, kad Agnė nupirktų savo mamai dovaną gimtadieniui. Agnės mama pareikalavo grąžinti rūbus. Iš pradžių neatidavė. Paskui apsigalvojo. J. Š. jai rašydavo, kad kreipsis į policiją. Tada nutarė rūbus grąžinti. Atvažiavo J. Š., ji atidarė duris, pokalbis vyko tarpduryje. J. Š. stovėjo prie jos lauko durų, ji rūbus laikė rankose. Jos kalbėjosi, draugės mama jai priekaištavo, kad vis dar negrąžina rūbų ir nekviečia mamos. Rūbus J. Š. lengvai mestelėjo, J. Š. pradėjo rėkti ant jos. J. Š. jai trenkė per veidą su suknelę į kairę pusę apie 4 kartus. Ji sakė, „ką jūs darot“, tačiau J. Š. nenustojo, o paskui apsisuko ir išėjo. Namuose buvo jos patėvis, jis buvo garaže. Garažas yra prie pat namo. Pats patėvis pasakė, kad girdėjo viską. Ji apsiverkusi nuėjo prie mamos. Vėliau apie tai parašė Facebooke.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. M. liudytojo apklausos protokole (b.l. 12-14).

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė I. K. teisme paliudijo, jog žinojo, kad jos dukrai draugė yra skolinga. Buvo J. Š. gimtadienis vasario mėnesį ir Emilija sakė, kad paskolino Agnei 10 eurų. Dėl rūbų skolinimosi jau vyko ne vienas konfliktas. Keisdavosi ne kartą. Ji prieštaraudavo, tačiau dukra neklausė. Jos ėjo į savo klasiokės gimtadienį, dar Agnė paprašė paskolinti 3 eurus. Agnė pasiskolino suknelę, kada pasiskolino maudymosi kostiumėlį, nematė. Emilijos buvo sugalvota, sako seniai neatgaunu skolos, be to ir pas ją yra mano drabužiai. J. Š. skambino 112, prieš tai buvo atvažiavusi į jų namus, pasakė, kad dukros skolos negrąžins. J. Š. parašė žinutę, kad skolą užjausdami dovanoja. Kai J. Š. vėl atvyko, duris atidarė jos dukra Emilija, ji pati buvo rūsyje, išgirdo, kai Emilija pradėjo klykti „ką jūs darot“. Tai įvyko žaibiškai. Vyras buvo garaže, taip pat išgirdo tą klyksmą. Pamatė moterį išeinančią, rankoje turėjo suknelę, dar išvadino debilų šeima. Dukra sakė, kad jai J. Š. trenkė su rūbais per veidą, sudavė tris keturis kartus. Suknelė buvo be papuošimų, trikotažinė ilga. Facebooke Emilija apie tai parašė, nes norėjo apsaugoti kitas merginas. Jos dukra tikrai nemelavo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir I. K. pareiškime bei liudytojo apklausos protokole (b.l. 6-10).

Liudytoja S. L. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad dirbo budinčioje dalyje, atėjo mama su dukra ir pranešė, jog draugė negrąžino drabužių, mama užsipuolė. Žino, kad konfliktas dėl rūbų ir negrąžintos skolos. Tekstą apie pranešimą ji suvedė ir nukreipė pas pareigūną K. Š..

Liudytoja D. N. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnė teisme paliudijo, kad gavo užduotį surašyti protokolą, buvo pridėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Išsikvietė protokolo surašymui J. Š., ji nurodė kad jos dukra keitėsi su drauge rūbais, paskui draugė nenorėjo atiduoti rūbų. Gražiuoju bandė spręsti situaciją, bet tai nepavyko. Buvo nuvykusi į namus, tuo metu nepilnametė šveitė jai į veidą rūbus. J. Š. neigė, kad sudavė nepilnametei į veidą, ji sakė, kad jokių veiksmų prieš nepilnametę neatliko.

Liudytoja A. U. teisme paliudijo, kad su E. M. jos yra klasiokės, viena iš kitos skolinosi rūbus. Ėjo į gimtadienį ir Emilija buvo pasiskolinusi suknelę ir sportbačius, nesitarė, kada drabužius grąžins. Jos mama ėmėsi priemonių atsiimti rūbus. Emilija sakė neatiduos rūbų, kol ji negrąžins Emilijai skolos. Dėl skolos neatsimena, gal ir galėjo skolintis iš Emilijos pinigų. Jos mama ėjo viena atsiimti drabužių ir grįžo susinervinusi. Sakė, kad Emilija vožė tuos drabužius jos mamai į veidą. Daugiau mama nieko jai nepasakojo.

Liudytojas D. K. teisme paliudijo, kad E. M. yra jo podukra. Jis girdėjo, kad Emilija su drauge buvo apsikeitusios rūbais. Tą dieną jis buvo garaže, išgirdo podukros ir moters ginčą, kalbėjo apie drabužius, paskui Emilija pradėjo verkti. Moteris, kuri maždaug prieš savaitę iki įvykio taip pat buvo atvažiavusi aiškintis dėl rūbų, kažką nešėsi rankoje, pasakė, kad jų šeima yra debilų šeima. Jis nuėjo Emilijos pasiklausti, kas įvyko, Emilija jam pasakė, kad J. Š. trenkė su rūbais jai per veidą, podukra buvo apsiverkusi, ant veido buvo žymė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Byloje iš liudytojų parodymų bei surinktos medžiagos matyti, kad tarp nepilnamečių E. M. ir A. U. kilo nesutarimas dėl viena kitai paskolintų drabužių ir pinigų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. neginčija, kad 2017 m. balandžio 14 d. nuvyko pas E. M. atsiimti savo dukros A. U. drabužių, tačiau neigia nepilnametei sudavusi suknele, ir nurodo, kad būtent pati E. M. drabužius šveitė jai į veidą. E. M. teisme patvirtino, kad drabužius draugės mamai ne gražiai padavė, o kaip pati nurodo, mestelėjo, po ko draugės mama J. Š. su suknele trenkė per veido kairę pusę apie keturis kartus. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuri nuo pat pradžių nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, be to, jos parodymus iš dalies patvirtina ir kiti įrodymai. Nors tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų nėra, tačiau nukentėjusiosios iš karto po įvykio J. Š. išsakytus žodžius „ką jūs darot“ girdėjo nukentėjusiosios mama I. K. bei patėvis D. K.. Tiek nukentėjusiosios mama I. K., tiek patėvis D. K. teisme patvirtino, kad po įvykio nukentėjusioji E. M. verkė, iš karto tėvams papasakojo, jog būtent draugės mama sudavė rūbais jai per veidą. Tą pačią dieną dėl šio įvykio nepilnametė E. M. kartu su mama kreipėsi į Ukmergės rajono policijos komisariatą (b.l. 3, 4).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. Š. neigia sudavusi suknele nepilnametei E. M. per veidą, šie jos parodymai laikytini pasirinkta gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visuma, teismui leidžia daryti išvadą, jog J. Š. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio jai surašytas protokolas. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad J. Š. sąmoningai ne mažiau kaip keturis kartus su grąžinta suknele sudavė nepilnametei E. M. per veidą, t.y. kairį žandą, kliudydama ir petį, ko pasekoje nepilnametei buvo sukeltas baimės ir nesaugumo jausmas bei sutrikdyta jos ramybė. Tai, kad J. Š. veiksmus galėjo išprovokuoti pati nepilnametė, numesdama J. Š. skolintus iš jos dukros drabužius, neleidžia nepaisyti vaiko teisių ir interesų apsaugos.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Nagrinėjamu atveju J. Š. tyčia suduodama suknele nepilnametei per veidą, akivaizdžiai smurtavo prieš vaiką. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs liudytojų parodymus, susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp moters ir nepilnametės priežastys. Pažymėtina ir tai, kad tokie J. Š. veiksmai, kaip matyti iš tolesnės įvykių eigos, sukėlė neigiamas nepilnametės emocijas, dėl kurių nepilnametė verkė.

Visų formų smurto prieš vaiką draudimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnį. Šį straipsnį sudaro dvi dalys. Atitinkamai teismas patikslina atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatančio teisės akto dalį (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. Š. atsakomybę lengvinančių ar jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, J. Š. skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti J. Š. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis