Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, kaltinamajam D. P., jo gynėjui advokatui Petrui Lileikai, kaltinamajam A. J., jo gynėjui advokatui Sauliui Majauskui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. Š., jo atstovui advokatui M. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. Kaišiadorių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, bedarbis, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Alytaus rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), susituokęs, pensininkas, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. kaltinamas tuo, kad jis 2019 liepos 1 d. apie 20:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., laiptinėje tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. Š. metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. J., tyčia suėmė nukentėjusiojo G. Š. rankas ir jas suspaudęs laikė, tuo metu A. J. tyčia sudavė 2 smūgius kaire ranka G. Š. į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis G. Š. nuo smūgių nukrito ant grindų. Po ko A. J. ir D. P. spyrė gulinčiam G. Š. ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį. Tuo bendrais veiksmais su A. J. padarė nukentėjusiajam G. Š. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies, nosies, smakro, kairio skruosto srityse, dešinėje rankoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam G. Š. sveikatą.

A. J. kaltinamas tuo, kad 2019 liepos 1 d. apie 20:00 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., laiptinėje tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. Š. metu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. P., D. P. suėmus G. Š. už rankų ir suspaudus laikant G. Š., A. J. tyčia sudavė G. Š. 2 smūgius kaire ranka G. Š. į galvos sritį, ko pasekoje nukentėjusysis G. Š. nuo smūgių nukrito ant grindų. Po ko A. J. ir D. P. spyrė gulinčiam G. Š. ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį. Tuo bendrais veiksmais su D. P. padarė nukentėjusiajam G. Š. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies, nosies, smakro, kairio skruosto srityse, dešinėje rankoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam G. Š. sveikatą.

Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu nustatoma, kad 2019 liepos 1 d. 20.58 val. G. Š., paskambinęs numeriu 112, pranešė, jog (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. jis buvo sumuštas nepažįstamo, jam sutrenkta galva, reikia medikų, kurių lauks lauke.(1 t. b.l. 111-112)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G2023/2019(02), nustatoma, kad G. Š. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) dešinės akies, nosies, smakro, kairio skruosto srityse, dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau keturių nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatytų taisyklių“ 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuotų sužalojimų G. Š. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu bei jo ir galimai jį žalojusio asmens tarpusavio padėties pagal turimus duomenis negalima. (1 t. b.l. 56).

Papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG2562/2019(02), nustatoma, kad G. Š. konstatuotų sužalojimų išsivystymas vieno (galimai griuviminio) trauminio kontakto su lygiu plokščiu neribotu paviršiumi pasėkoje tikėtinas minimaliai. Didžiausia daugybinių trauminių kontaktų su ribotą paviršių turinčiais kietais bukais daiktais tikimybė. Minėtais daiktais galėjo būti suduoti smūgiai; tiriamasis taip pat galėjo atsitrenkti į minėtus daiktus. Konkretaus traumos mechanizmo pagal turimus duomenis patikslinti negalima. (1 t. b.l. 82).

Medicinos dokumentų išrašu nustatoma, kad 2019 liepos 1 d. 22.20 val. G. Š., apžiūrėtam Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, neblaivumas nenustatytas. Pažymėta, kad G. Š. yra turėjęs galvos traumą, po kurios lėčiau kalba. (1 t. b.l. 68-69)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. apžiūrėta įvykio vieta –namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinė. Laiptų turėklai padaryti iš metalinių juostų ir atraminių stulpelių. Tarp turėklų vertikalių juostų yra 12-15 cm tarpas, porankis 92-102 cm aukštyje, porankis 4 cm pločio metalinė juosta Apžiūros metu fotografuota (3 t.b. l. 30-41).

Schemomis prie įvykio vietos apžiūros protokolo nustatoma, kad Liudytoja Ž. J., kaltinamieji D. P., A. J., nukentėjusysis G. Š. pažymėjo vietas kur buvo įvykio dalyviai (3 t. b.l. 49-52)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.

Kaltinamieji savo kaltę neigia, tvirtindami, kad tarp jų ir nukentėjusiojo įvyko tik žodinis konfliktas ir jie nukentėjusiajam fizinio skausmo nesukėlė, fizinio kontakto tarp jų nebuvo. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, apklausus liudytojus, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.

Kaltinamieji kaltės nepripažįsta. Nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtinta specialisto išvada Nr. Nr. G 2023/2019(02) (1 t. b. l. 56), papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 2562/2019(02) (1 t. b.l. 82) bei teisme apklaustas ekspertas D. T. Neabejotinai tarp kaltinamųjų veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys, jis įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojos A. P. parodymai teismui nekelia abejonių. Į laiptinę buvo išėję kaltinamieji ir nukentėjusysis ir netrukus ji pro langą matė kruviną nukentėjusįjį ir atvykusius pareigūnus ir GMP. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti tretieji asmenys ar jis galėjo susižaloti pats. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusysis turėtų kokių tai motyvų apkalbėti kaltinamuosius, o ekspertai duoti klaidinančią išvadą ar neteisingus parodymus teisme.

Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Policijos pareigūnai išsyk nesiėmė visų priemonių, kad būtų greitai ir kokybiškai ištirta nusikalstama veika. Neapžiūrėta įvykio vieta, neužfiksuoti nusikalstamos veikos pėdsakai, kas apsunkino tolimesnį bylos tyrimą.

Nukentėjusysis nuosekliai nurodė, kad jį sumušė laiptinėje, jis nurodė, kad išsikvietė pagalbą. Visiems žinoma aplinkybė, kad kviečiant medikus informuojami ir Policijos pareigūnai, todėl atvyko ir jie. Pareigūnai nuėjo ieškoti kaltų asmenų ne kur kitur, o į A. P. butą, kur ir rado kaltinamuosius, tačiau jų parodymų nefiksavo ir aplinkybių netyrė. Buvo apsunkintas bendravimas su nukentėjusiu asmeniu. Bylos nagrinėjimo teisme metu, nustatyta, kad bendravimas su nukentėjusiu G. Š. apsunkintas dėl objektyvių priežasčių – anksčiau patirta galvos trauma. Policijos pareigūnų teiginys, kad neva jis buvo neblaivus – niekuo nepagrįstas. Tai paneigia medicinos darbuotojai, suteikę pirmąją pagalbą ir ilgą laiką betarpiškai su juo bendravę, bei informacija medicininiuose dokumentuose, kad 2019 liepos 1 d. 22.20 val. G. Š., apžiūrėtam Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje, neblaivumas nenustatytas. Pažymėta, kad G. Š. yra turėjęs galvos traumą, po kurios lėčiau kalba. (1 t. b.l. 68-69). Šiais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai kad liudytoja Ž. J. bylos nagrinėjimo metu duoda nenuoseklius parodymus. Duoti parodymai nesutampa su parodymais schemoje. Tai sietina su tuo, kad ji yra kaltinamojo D. P. dukterėčia, o nuo 2019 gruodžio 10 d. dirba A. J. ūkyje, todėl manytina, kad ji suinteresuota šios bylos baigtimi.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Teismų praktikoje vertinama, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Bylos teisme nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad važiuodami pas A. P. norėjo tik jai padėti ir neketino nieko mušti. Vienok liudytoja neigia kreipusis pagalbos, nei kaltinamieji, nei liudytoja Ž. J. logiškai paaiškinti negalėjo kodėl nebuvo kreiptasi į Policijos pareigūnus dėl smurto artimoje aplinkoje A. P. atžvilgiu. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji veikė vieninga netiesiogine tyčia ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais nustatyta, kad abu kaltinamieji siekė vieno tikslo – sužaloti nukentėjusįjį. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad D. P. ir A. J. veikė bendrininkų grupe.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad D. P. ir A. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jie tarpusavio konflikto su G. Š. metu, veikdami bendrininkų grupėje D. P. suėmus nukentėjusiajam už rankų, o A. J. tyčia sudavus G. Š. 2 smūgius kaire ranka į galvos sritį, ko pasėkoje nukentėjusysis G. Š. nuo smūgių nukrito ant grindų. Po ko A. J. ir D. P. spyrė gulinčiam G. Š. ne mažiau kaip 4 kartus į galvos sritį. Tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. Š. ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies, nosies, smakro, kairio skruosto srityse, dešinėje rankoje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam G. Š. sveikatą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamųjų kaltė įrodyta ir jie baustini.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 807,91 eurų už nukentėjusio G. Š. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis (1 t. b.l. 148-150), todėl visiškai tenkintinas. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė807,91Eur, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamųjų D. P. ir A. J. solidariai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. Š. pareiškė 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktiką. LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. D. P. ir A. J. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. Š. patyrė 2650 Eur išlaidų advokato M. Š. teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas turi teisę iš kaltinamųjų išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusios teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamųjų yra teisėta ir pagrįsta. Išlaidos yra pagrįstos, kadangi advokatas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, visa tai įrodyta rašytiniais įrodymais.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei.

D. P. neteistas (2 t. b. l. 26). Administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 27). Kaišiadorių PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 30). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Už šį nusikaltimą teismas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Nors kaltinamasis ir pritarė viešųjų darbų bausmės paskyrimui, tačiau šios valios aiškiai neišreiškė, kaltės nepripažino, todėl teismas mano, kad jo sutikimas būti nubaustam viešųjų darbų bausme aiškiai neišreikštas. Taip pat manoma, kad jam neskirtina arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

A. J. neteistas (2 t.b.l. 62-63). Administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2019 gruodžio 7 d. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, paskirta bauda - 10 Eur. (2 t. b.l. 64-74). Kaišiadorių PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (2 t. b. l. 77). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Už šį nusikaltimą teismas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Viešųjų darbų bausmė jam neskirtina dėl akivaizdžios fizinės negalios. Taip pat manoma, kad jam neskirtina arešto ar laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi CD laikmenos ir vokas su nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Įpareigoti D. P. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – jos nebetaikyti.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Įpareigoti A. J. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius.

Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nekeisti, o pradėjus bausmės vykdymą – jos nebetaikyti.

Išaiškinti D. P. ir A. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai civilinių ieškinių tenkinimui:

Kauno teritorinei ligonių kasai - 807,91 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus 91 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

G. Š. - 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 2650 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Daiktinį įrodymą – dvi CD laikmenas ir voką su nuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.