- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- I-939-609/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00141-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Aušrelės Mažrimienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- ir Klaipėdos VGTPT) 2015-02-12 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-30-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, Klaipėdos VGTPT įpareigoti išnagrinėti jo 2015-01-29 prašymą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos VGTPT, 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde, kurį patikslino (b.l. 3-13, 47-58) pareiškėjas nurodė, jog 2015-01-29 jis kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-02 sprendimu Nr. (1.7.)-SD-277-15 pareiškėjo 2015-01-30 prašymas buvo persiųstas Klaipėdos VGTPT. Klaipėdos VGTPG 2015-02-12 sprendimu Nr. (1.31)TPB-30-15 jam suteikti antrinę teisinę pagalbą atsisakyta. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo jis patyrė 100 eurų turtinę ir 50 eurų neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Klaipėdos VGTPT atsiliepime į skundą (b.l. 64-68) nurodyta, kad atsakovė su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, kad 2015-02-10 Klaipėdos VGTPT buvo persiųstas pareiškėjo 2015-01-29 prašymas, reg. Nr. ATP-289, jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013. 2015-02-12 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-30-15 buvo nuspręsta atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nustačius, kad nėra atlygintos antrinės teisinės pagalbos pagal Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-80-14 išlaidos. Toks Klaipėdos VGTPT sprendimas buvo apskųstas teismui, tačiau per teismo nustatytą terminą pareikėjui nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu, o Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-80-14 yra galiojantis. Argumentuojama, kad Klaipėdos VGTPT 2012-02-12 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-30-15 priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto nuostatomis, nes nurodyto sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atlygino antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Teigiama, kad aplinkybės, nulėmusios sprendimą atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepasikeitusios. Skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais, todėl mano, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.
Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą proceso dalyviai informuoti šaukimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).
Dėl Klaipėdos VGTPT 2015-02-12 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-30-15 teisėtumo ir pagrįstumo
Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- ir VGTPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Tai reiškia, jog net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-2130/2012, 2011-03-31 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822–1082/2011, 2010-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756–1390/2010 ir kt.).
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, kada pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šioje teisės normoje yra įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga atsisakyti besikreipiančiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbą, esant minėtoje teisės normoje nurodytiems pagrindams, todėl atsakovė, nustačiusi, jog pareiškėjas nėra sumokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2015-01-30 pareiškėjas V. S. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė prašymą jam suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-16793-566/2013 (b.l. 71-76). Siekiant išvengti galimo interesų konflikto priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, pareiškėjo 2015-01-30 prašymas buvo persiųstas Klaipėdos VGTPT (b.l. 69-70). Vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto bei 18 straipsnio nuostatomis 2015-02-12 sprendimu Nr. (1.31)TPB-30-15 Klaipėdos VGTPT (b.l. 113-114) nusprendė atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, nes nustatyta, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs 1755,50 Lt (798,05 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14.
Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-80-14 (b.l. 116-125) antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas ir pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis Klaipėdos apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1002-609/2015, kurioje Klaipėdos VGTPT reikalavimas iš V. S. priteisti 798,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, buvo patenkintas visiškai.
VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.
Kadangi nustatyta, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Klaipėdos VGTPT 2014-09-16 sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-80-14, Klaipėdos VGTPT 2015-02-12 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-30-15, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisnę pagalbą pareiškėjui, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Konstatavus, jog Klaipėdos VGTPT 2015-02-12 sprendimas Nr. (1.31)-TPB-30-15 yra teisėtas ir pagrįstas, skundas dalyje dėl Klaipėdos VGTPT 2015-02-12 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-30-15 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Klaipėdos VGTPT 2015-02-12 sprendimą Nr. (1.31)-TPB-30-15 pripažinus teisėtu ir pagrįstu, reikalavimas Klaipėdos VGTPT įpareigoti išnagrinėti 2015-01-29 prašymą ir priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui teikimo netenkintinas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Nurodyto straipsnio taikymo prasme „neteisėto akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kadangi nėra konstatuotas Klaipėdos VGTPT pareigūnų veiksmų neteisėtumas, nesant vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovės civilinei atsakomybei kilti, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.