Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Irena Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–30-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.7; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m.sausio15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Plungės vaikų globos namų direktorės G. Ū. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžio, kuriuo D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį mokytis.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš D. D. nukentėjusiesiems M. B. ir R. A. po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

D. D. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą nuspręsta išieškoti iš D. D. rūpybos institucijos – Plungės vaikų globos namų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. vasario 29 d., apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, turėdamas tikslą pažeisti viešąją tvarką, įžūliais veiksmais, pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius M. B. ir R. A. bei išvadinęs necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąsias J. Z. ir M. N., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra jis viešoje vietoje – Plungės vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpose, ranka suėmė nukentėjusiajam M. B. už smakro ir stipriai suspaudė bei neišlaikęs pusiausvyros griuvo ant M. B., dėl to M. B. galva trenkėsi į sieną, taip patirdamas fizinį skausmą. Nukentėjusiajam R. A. ranka vieną kartą trenkė per kairę ranką, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Jis auklėtojai J. Z. ir naktinei auklei M. N. paliepus nutraukti chuliganiškus veiksmus nukentėjusiąsias išvadino necenzūriniais žodžiais.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas netinkamai paskyrė D. D. bausmę, nes atsižvelgiant į jo polinkį alkoholiui, jam turėjo būti paskirti įpareigojimai nuo 21 val. iki 7 val. būti gyvenamojoje vietoje bei gydytis nuo alkoholizmo. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog D. D. nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos jo neblaivumas, ir tai teismas pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, apeliantė prašo atkreipti dėmesį, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. Nl-212-404/2008 D. D. taip pat nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, konstatuojant, kad jis nusikalstamą veiką padarė 2008-05-01, apie 22.40 val., apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Minėtos faktinės aplinkybės rodo, kad D. D. nusikalstamas veikas padaro vėlyvuoju paros laikotarpiu, tai yra po 20 val., bei jo nusikalstamam elgesiui turi įtakos alkoholio vartojimas. Todėl apeliantė įsitikinusi, kad skundžiamu nuosprendžiu paskyrus D. D. laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojus jį vienerius metus tęsti mokslą, remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies l punktu, 4 punktu, būtina D. D. skirti dar šiuos įpareigojimus – nuo 21 val. iki 7 val. būti jo gyvenamojoje vietoje – Klaipėdos statybininkų mokyklos bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur jis mokosi, bei įpareigoti D. D. gydytis nuo alkoholizmo, nes bylos nagrinėjimo teisme metu, anot apeliantės, jis dėl to sutiko (b. l. 141).

Civilinio atsakovo Plungės vaikų globos namų atstovė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas palieka šį klausimą spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Civilinio atsakovo Plungės vaikų globos namų apeliaciniame skunde prašoma remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti nuteistąjį D. D. nuo 21 val. iki 7 val. būti jo gyvenamojoje vietoje - Klaipėdos statybininkų mokyklos, kurioje jis mokosi, bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir remiantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, įpareigoti D. D. gydytis nuo alkoholizmo. Tačiau šis apeliantės prašymas negali būti apeliacijos nagrinėjimo dalykas. BPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad civilinis atsakovas turi BK 110 straipsnio 2 dalyje nustatytas civilinio ieškovo teises, tai yra civilinis atsakovas turi teisę: 1) duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės; 2) teikti įrodymus; 3) pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; 4) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, nustatyta tvarka pasidaryti dokumentų išrašus ar nuorašus; 5) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 6) skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu. Civilinis atsakovas savo teisėmis naudojasi tik tiek, kiek tai susiję su baudžiamojoje byloje nagrinėjamu civiliniu ieškiniu. Jo duodami paaiškinimai, teikiami įrodymai, skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, teisėjo ar teismo veiksmų ar sprendimų ribojami civilinio ieškinio. Todėl civilinis atsakovas ar jo atstovas negali apskųsti teismo nuosprendžio dėl paskirtos bausmės rūšies, dydžio ar panašiai. Nagrinėjamoje byloje civilinio atsakovo Plungės vaikų globos namų paduotas apeliacinis skundas dalyje dėl BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 4 punktuose numatytų įpareigojimų nuteistajam D. D. paskyrimo yra susijęs su D. D. paskirta bausme, todėl negali būti apeliacijos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliantės prašymo nepasisako.

Plungės vaikų globos namų apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šioje byloje teismas teisingai konstatavo, jog konfliktas kilo dėl tyčinių D. D. nusikalstamų veiksmų, kuriems įtakos padarė nuteistojo neblaivumas, tačiau priėjo prie neteisingos išvados, kad dėl D. D. padaryto nusikaltimo kalti Plungės vaikų globos namai, nes byloje nėra duomenų, kad konfliktas būtų išprovokuotas Plungės vaikų globos namų darbuotojų. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog Plungės vaikų globos namai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas todėl, kad jo nepatvirtina nei bylos medžiaga, nei ginčijamus santykius reguliuojančių normų turinys. BPK 113 straipsnio 2 dalies norma civilinio ieškinio klausimų sprendimo tvarką tokio pobūdžio bylose nukreipia į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK). Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau CK 6.276 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. D. D. nusikaltimo padarymo momentu buvo rūpybos institucijos prižiūrimas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė minėtą teisės normą, pagrįstai nustatė, jog Plungės vaikų globos namai neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės ir kad nusikaltimo padarymo metu buvo tinkamai užtikrinta juose gyvenančių vaikų, iš jų tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų priežiūra, ir padarė tinkamą išvadą dėl D. D. rūpybos institucijos subsidiariosios prievolės pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad Plungės vaikų globos namų darbuotojai privalėjo imtis visų būtinų priemonių galimai žalai užkirsti, tai yra vykdyti savo pareigas taip, kad konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų asmenų iš viso nebūtų kilę. Vėlesni rūpybos įstaigos darbuotojų teisingi ir teisėti veiksmai negali būti pagrindu atleisti šią įstaigą nuo subsidiariosios prievolės pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nuosprendis turi būti pakeistas ir todėl, kad galbūt šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dieną D. D. bus sulaukęs pilnametystės. Šiuo atveju neaiškumas atsiranda todėl, kad priteisiant subsidiariai iš rūpybos įstaigos nėra visiškai atskleistos subsidiaraus priteisimo sąlygos, jog rūpybos įstaigos ar kitų asmenų prievolė yra laikina, iki nepilnamečiui sukaks aštuoniolika metų ar jis prieš pilnametystę įgis turto ar uždarbį, kurių pakaks žalai atlyginti. Apylinkės teismas D. D. rūpybos institucijos Plungės vaikų globos namų subsidiariosios prievolės kaip laikinos nesuformulavo. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis D. D. jau buvo sulaukęs pilnametystės. 2008-11-15 jam sukako aštuoniolika metų, todėl siekiant užtikrinti teismo procesinio sprendimo aiškumą ir sklandų jo vykdymą, apeliacinės instancijos teismui yra pagrindas savo iniciatyva taikyti CK 6.276 straipsnio 3 dalį ir pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą dėl rūpybos įstaigos Plungės vaikų globos namų subsidiariosios prievolės.

Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Plungės vaikų globos namų direktorės G. Ū. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nuorodą dėl Plungės vaikų globos namų subsidiariosios prievolės pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.