Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. 2016-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-07-08 22.00 val. kelio A13 Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta, dešinė pusė), 18,00 kilometre, Klaipėdos r., vairavo automobilį „T. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 123 kilometrų per valandą greičiu (paklaida 2 km/h), taip viršydamas leistiną greitį 53 kilometrais per valandą, kai kelio ženklo leistinas greitis 70 kilometrų per valandą, stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, toliau tęsė judėjimą didindamas važiavimo greitį, vėliau sustabdytas degalinėje, esančioje Vėlimiškės k., Kretingos r. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 127 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. neprisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, argumentuodamas tuo, jog jis nevairavo transporto priemonės, pareigūnai tiesiog jam surašė administracinį teisės pažeidimų protokolą. Paaiškino, jog automobilį vairavo kitas asmuo, kuris neturėjo teisės vairuoti, o jis pats sėdėjo keleivio pusėje. Sustojus degalinėje prisipūsti padangas, privažiavo policijos pareigūnai, vienas iš jų motociklu, o kitas nežymėtu automobiliu „Audi A6“. Pareigūnai pareikalavo dokumentų, aprodyti automobilį, kadangi žinojo, kad jo draugas Artūras neturi vairuotojo pažymėjimo ir jį dėl to nubaus, pats padavė savo dokumentus ir aiškinosi policijai. Buvo stresinės būklės, nes einant su draugu į degalinę, pareigūnai juos apsupo iš kelių pusių bandydami sulaikyti. Vairavęs draugas Artūras, jau buvo įėjęs į degalinę. Degalinė „Lukoil“, važiuojant link Palangos, dešinėje pusėje prieš tiltą.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, jog kartu su draugais iš Vilniaus važiavo į Palangą J. S. darbovietės automobiliu. Iki Kauno vairavo Jaroslovas, nuo Kauno iki Kretingos vairavo jis. Sustojo degalinėje, nes reikėjo pripūsti padangas, tuo tarpu, jis nuėjo į degalinės tualetą, grįždamas pamatė stovinčius prie automobilio pareigūnus. Išsigandęs, arčiau pareigūnų nėjo. Pamena, jog buvo pareigūnai atvažiavę ir su motociklu, ir su pažymėta žalia juosta baltu automobiliu, sirena įjungta, bet be garso, mirgėjo tik flakonas. Tik po valandos paskambino Jaroslovui, kuris nuramino ir pasiūlė grįžti. Jaroslovas papasakojo, jog jis, Artūr, vairuodamas automobilį viršijo greitį ir nesustojo. Tačiau jis nepamena, kad policijos pareigūnai būtų važiavę iš paskos, signalo, kad stabdo taip pat nebuvo. Pripažįsta, kad galbūt ir viršijo šiek tiek greitį, žino, jog tame ruože leistinas greitis 70 kilometrų per valandą. Jaroslavą pažįsta apie 2-3 metus, tačiau jam nebuvo pasakęs, kad neturi teisės vairuoti automobilio. Kaip atrodė pareigūnai negali apibūdinti, nes nepamena. Tą dieną lyg ir lijo, nelijo, tiksliai pasakyti negali. Buvo labai išsigandęs, todėl nepriėjo prie pareigūnų ir automobilio. Kurioje degalinėje buvo sustoję negali pasakyti, nes nepamena, mano, jog važiuojant Palangos plentu per Kretingą, Kretingos pusėje.

Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kartu su draugais vyko į Palangą. Automobilį vairavo pusę kelio Jaroslavas, kitą dalį Artūras. Paminėjo, jog sėdėjo automobilio gale, o priekyje Jaroslavas su Artūru. Paaiškino, jog kažkuriam kilo mintis degalinėje prisipūsti padangas. Nuvažiavus į degalinę, Artūras nuėjo į degalinę, o jie nuvažiavo prisipūsti padangų. Artūrui nesugrįžus, sugalvojo ir jie įeiti į degalinę, tačiau privažiavo policininkai – vienas su motociklu, kitas su nežymėtu automobiliu „Audi“. Pareikalavus parodyti, ar nieko draudžiamo neveža, jie parodė krepšius, pareikalavus dokumentus, Jaroslavas pateikė dokumentus, policininkai įtarė jį vairavus automobilį. Pažymėjo, jog policijos važiuojant iš paskos nematė, sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje. Artūr negrįžo policininkams pildant dokumentus, tik po valandos Artūr sugrįžus, jis suprato, kad Artūr neturi teisės vairuoti transporto priemonės.

Liudytojas A. R. paaiškino, jog yra pareigūnas ir vykdant kontrolę A13 kelyje 18 kilometre stabdė automobilį „T. P.“, stabdant automobilis pristojo, pasižiūrėjo, ar vejasi, ar ne. Teko vytis važiuojant 200 kilometrų per valandą greičiu, prie degalinės juos sulaikė pareigūnas važiavęs motociklu. Jis vairavo nežymėtą tarnybinį automobilį. Pažymėjo, jog aiškiai matė vairuotoją, nes pats stabdė, be to, vairuotojas buvo atsisukęs ir turėjo įsimintiną požymį –surištą plaukų kasytę, besivejant stabdomas automobilis iš akiračio nebuvo dingęs. Automobilis įvažiavo į degalinę, esančią sukant link Kretingos, todėl pareigūnas motociklu įvažiavo pro vieną įvažiavimą, o jis nežymėtu automobiliu pro kitą įvažiavimą.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu patvirtino liudytojo A. R. parodymus. Papasakojo, kad stabdomas automobilis nesustojo, todėl esantis priekyje pareigūnas su motociklu vijosi, vijosi ir jie apie 5 kilometrus iki degalinės, iš akiračio automobilis nebuvo dingęs, garsiniai signalai buvo įjungti. Degalinėje išlipo du asmenys iš automobilio, vairuotojas neginčijo, kad viršijo greitį. Besivejant automobilis didino greitį, vairuotojas aiškiai matė kaip stabdė jį, dar buvo šviesus metas.

Liudytojas S. R. paaiškino, jog buvo vykdoma greičio kontrolė. Motociklas buvo pastatytas priekyje nežymėto automobilio „Audi“. Pareigūnas A. R. stabdė gan dideliu greičiu važiuojantį automobilį, kuris sulėtino greitį, pasižiūrėjo automobilyje sėdintys asmenys ir nuvažiavo, todėl jis puolė vytis motociklu, įjungęs garsinį signalą ir švyturėlius. Greitis buvo apie 200 kilometrų per valandą. Priartėjus prie automobilio, jis įsuko į degalinę, sustojus išlipo du asmenys, vienas, kuris vairavo, įsidėmėtina buvo tai, kad plaukai surišti kasele ir atėjo link jo. Paklausus, kodėl nesustojo, tik gūžtelėjo pečiais. Paėmė vairuotojo dokumentus ir perdavė pareigūnui užpildyti protokolą. Pažymėjo, jog matė, kas sėdėjo už vairo ir tai buvo J. S.. Matė, jog buvo tik du asmenys, kitų asmenų jokių nebuvo ir išlipti niekas daugiau negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą įrodo byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. 2016-07-08 administracinio teisės pažeidimo ROIK:16059467270, protokolas Nr. 39P-65716394-16, greičio matuoklio „TruCAM Nr. TC000049“ parodymai užfiksuoti protokole (b. l. 3-4), greičio matavimo prietaiso patikros sertifikatas, patvirtinantis, jog patikros sertifikatas galioja iki 2017-04-14 (b. l. 24), Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas (b. l. 21), CD diskas (b. l. 47) ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Iš Lietuvos Kelių policijos tarnybos pateikto vaizdo ir garso įrašo iš tarnybinio automobilio, matyti, kaip uniformuotas policijos pareigūnas, vilkintis šviesą atspindinčią liemenę, stabdo transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, transporto priemonei nestojant, policijos pareigūnas pribėga prie kitų kelkraštyje stovinčių policijos pareigūnų, vienas iš policijos pareigūnų sėda ant policijos skiriamaisiais ženklais žymėto motociklo ir pirmas nuvažiuoja paskui nestojusį automobilį, iš paskos pajuda policijos automobilis, policijos motociklas važiuoja su įjungtas švyturėliais, policijos automobilyje taip pat įjungtas švyturėlis, policijos motociklas įvažiuoja į degalinę „Orlean‘, taip pat į degalinę įvažiuoja ir policijos automobilis, už pastato, esančio degalinėje, randamas stovintis automobilis „T. P.“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas J. S. ir kitas asmuo, kuris teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas A. Č., jokių kitų asmenų degalinėje nesimato. Policijos pareigūnams, pildant protokolą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prieina prie policijos automobilio ir pasiteirauja, kiek laiko užtruks dokumentų pildymas bei į kokį teismą reiks atvykti. Vienas iš policijos pareigūnų teiraujasi, kodėl nesustojo, kai buvo stabdomas, J. S. nurodo, jog policijos pareigūnų automobilis buvo nežymėtas, nematė, kad jį policijos pareigūnas būtų stabdęs, todėl ir nestojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paprašo policijos pareigūnų, jog parodytų kur užfiksuotas jo automobilis bei greičio viršijimas. Policijos pareigūnas parodo greičio matuoklyje užfiksuotą traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens automobilį ir jo greitį. Parodžius greičio matuoklyje užfiksuotą automobilio nuotrauką ir viršytą greitį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užpildo paaiškinimus protokole ir pasirašo protokolą. Iš vaizdo įrašo matyti, jog oro sąlygos geros, šviečia saulė, lietus nelyja. Taip pat matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo plaukus susirišęs į kasytę viršugalvyje (b. l. 47).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, teismas pažymi, jog nenustatytas motyvas policijos pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu J. S. – jie J. S. iki įvykio nepažinojo, pykčio neturi, jie nėra asmeniškai pažįstami su juo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, su J. S. susidūrė tik tarnybos reikalais, jokių asmeninių santykių nepalaiko, todėl pareigūnai neturėjo pagrindo ir tikslo apkalbėti bei nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Pareigūnų paaiškinimai yra logiški ir nuoseklūs, nekito viso bylos nagrinėjimo metu, atitinkantys loginę įvykių seką bei vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, todėl netikėti ir nesiremti jais nėra jokio pagrindo.

Būtina atkreipti dėmesį, kad visus J. S. kviestus į bylą liudytojus sieja artimos draugystės ryšiai. Jų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl pripažintini, kaip neobjektyvūs, kurių pagalba buvo siekiama išvengti teisinės atsakomybės. Be to, vertinant liudytojų parodymų visumą nustatyta, jog parodymai visiškai nelogiški, o nurodytos aplinkybės akivaizdžiai neatitinka ir viena kitai prieštarauja. J. S. nurodo, jog jis nevairavo automobilio, vairavo A. K., kuris sustojus degalinėje, nuėjo į degalinę ir vėliau pamatęs pareigūnus bijojo pas draugus grįžti, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. J. S. paaiškino, jog sėdėjo automobilio keleivio pusėje, A. Č. teismo posėdžio metu iš pradžių aiškino, jog sėdėjo automobilio gale, vėliau nuomonę pakeitė, jog sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje. A. K. negalėjo apibūdinti pareigūnų, minėjo, jog pareigūnų automobilis buvo kaip ir visi policijos automobiliai su skiriamaisiais ženklais, be garsinio signalo, tačiau akivaizdu, jog tiek J. S., tiek liudytojas A. Č., tiek pareigūnai patvirtino, jog tarnybinis automobilis buvo nežymėtas. Kurioje degalinėje pareigūnai sulaikė automobilį bei J. S. tiksliai negalėjo atsakyti, o J. S. ir A. Č. tiksliai nurodė, kad degalinė buvo prieš Palangos viaduką, ką patvirtino ir pareigūnai. A. K. nurodė, jog tą dieną lijo, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo matyti, jog buvo geras oras, švietė saulė. Tokie akivaizdūs prieštaravimai, suponuoja išvadą, jog įvykio vietoje buvo tik J. S. ir A. Č.. Tokią gynybinę versiją paneigia ir tai, jog pareigūnai A. R. ir S. R. tiksliai apibūdina pažeidėją, kuris išsiskyrė savo išvaizda, plaukai buvo surišti į kasytę, tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Liudytojas policijos pareigūnas S. R., kuris vairavo motociklą, nurodė, jog transporto priemonė visuomet buvo jo akiratyje, kai įsuko į degalinę, jis irgi į ją įsuko, iš automobilio išlipo tik du asmenys, matė, jog už automobilio vairo sėdėjo J. S., kitų asmenų nebuvo ir išlipti niekas negalėjo. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, jog policijos motociklas ir automobilis persekioja asmens vairuojamą automobilį ir sulaiko degalinėje, degalinėje matyti tik du asmenys: J. S. ir A. Č., juos teismo posėdžio metu atpažino ir policijos pareigūnas, kuris pirmas įvažiavo motociklu į degalinę ir patvirtino, jog būtent jie išlipo iš automobilio ir priėjo prie jo, kitų asmenų nebuvo. Be to, J. S. savo ranka, ant administracinio teisės pažeidimo protokolo parašė paaiškinimą ir pasirašė, duomenų, jog buvo verčiamas nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog policijos pareigūnai nesileido į kalbas, todėl jis ir nepasakė kas vairavo, tačiau pateiktas vaizdo įrašas paneigia tokias nurodytas aplinkybes. Iš vaizdo įrašo matyti, jog vienas iš policijos pareigūnų teiraujasi, kodėl asmuo nesustojo, kai buvo stabdomas, J. S. nurodo, jog policijos pareigūnų automobilis buvo nežymėtas, nematė, kad jį policijos pareigūnas būtų stabdęs, todėl ir nestojo, paprašo policijos pareigūnų, parodyti kur užfiksuotas jo automobilis bei greičio viršijimas. Policijos pareigūnui parodžius greičio matuoklyje užfiksuotą automobilio nuotrauką ir viršytą greitį, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užpildo paaiškinimus protokole ir pasirašo protokolą. Be to pažymėtina, jog policijos pareigūnai dokumentus būtent paėmė iš automobilio vairuotojo, kuriuos jis pats ir padavė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvadą, jog transporto priemonę „T. P.“ 2016-07-08, 22.00 val. vairavo būtent J. S. ir būtent jo vairuojamas automobilis viršijo leistiną greitį.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigia, jog nematė policijos pareigūno, tačiau įvertinus teismui pateiktą vaizdo įrašą matyti, jog policijos pareigūnas vilki šviesą atspindinčią liemenę, stabdo transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu, kelkraštyje stovi žymėtas policijos motociklas. Taigi akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pamatęs policijos automobilį ir žinodamas, jog viršija greitį, tyčia nestojo stabdomas policijos pareigūnų bei padidinęs greitį siekė pabėgti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės. Svarbu ir tai, jog policijos pareigūnai, vairuotojui nesustojus, iš kart pradėjo vytis asmens vairuojamą automobilį, teisme apklausti policijos pareigūnai patvirtina, jog asmens automobilis visuomet buvo jų akiratyje, tiek policijos automobilyje, tiek motocikle buvo įjungti garso ir šviesos signalai, kuriuos vairuotojas neabejotinai girdėjo, tačiau nepaisant to, jis nestojo, o toliau didindamas greitį siekė pabėgti nuo policijos pareigūnų.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 16 ir 127 punktų reikalavimus ir jo padarytos veikos atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje sudėtį – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą ir Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėtį – nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui už padarytus pažeidimus skirtinos nuobaudos.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, jų kiekį (ATPK 30 str.). J. S. padarė du tyčinius pavojingus administracinius teisės pažeidimus kelių eismo srityje – vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, važiavo 123 km/h, kai leistinas 70 km/h, taigi leistiną greitį viršijo 53 km/h, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepakluso uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, priešingai, didindamas greitį tęsė judėjimą, tokiais savo veiksmais kėlė pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui, todėl toks jo elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Įvertintina ir tai, jog J. S. anksčiau baustas administracine tvarka, ne kartą baustas už greičio viršijimą, o tai rodo, jog asmuo yra linkęs daryti pažeidimus ir šie padaryti pažeidimai nebuvo atsitiktiniai, o jo ankstesnio elgesio pasekmė. J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti atsakomybę aplinkybė, jo per vienerius metus baustas administracine tvarka už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 5 p.).

Įvertinęs visas reikšmingas nuobaudos skyrimui aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. S. už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje padarytą pažeidimą paskyrus artimą sankcijos vidurkiui nuobaudą, o už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą artimą sankcijos vidurkiui baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 30² str.). Baudos skirtinos už kiekvieną pažeidimą ir, subendrinus apėmimo būdu, skirtina galutinė subendrinta bauda, neviršijanti sankcijoje už sunkesnį pažeidimą numatytą griežčiausią baudą (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str.2 d.). Teismo vertimu paskirta nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, dera su teisingumo principo reikalavimais ir yra pakankama, norint pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams.

J. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiem metams.

Administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą J. S. paskirti 900 Eur (devynių šimtų Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Informuoti J. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.6.-676-1025/2016, pažeidimo identifikacinį kodą ROIK:16059467270, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.