- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- e2YT-452-894/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18414-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- L. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K. D., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Evelina Dobrovolska
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos L. D. ir suinteresuoto asmens E. K. D. atstovei advokato padėjėjai Evelinai Dobrovolskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K. D., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija, dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 14 d. teisme gautas pareiškėjos L. D. patikslintas pareiškimas, kuriuo prašoma Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. spalio 14 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia ir panaikinti; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjai pavardę į „D.“ per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (1 t., b. l. 81–86).
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad 2018 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) grafystėje Jungtinėje Karalystėje pareiškėja sudarė santuoką su E. K. D. (Jungtinės Karalystės piliečiu). 2019 m. santuoka buvo įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikoje. 2019 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Kauno CMS) pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria siūlė netenkinti pareiškėjos prašymo pakeisti jos pavardę į „D.“ su „w“.
Pareiškėja nurodo, kad skundžiama išvada pažeidžia pareiškėjos ir jos šeimos teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (Lietuvos Respublikos piliečių), kurių pavardėse yra raidė „w“. Tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atsisakymas pareiškėjai įregistruoti pavardę su „w“ yra neproporcinga valstybės priemonė, nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris registruojant pavardę su „w“ niekaip nebūtų pažeistas). Nurodo, kad Kauno CMS atsisakymas pakeisti pareiškėjai pavardę į „D.“ prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 daliai, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsniui, 26-27 straipsniams. Pareiškėja kartu nurodo, jog „D.“ ir „D.“ nėra tapačios pavardės, todėl Kauno CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos privatų šeimos gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra neproporcingi valstybės siekiamiems tikslams. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima nuolat patiria daug nepatogumų. Pareiškėjos šeima nuolat keliauja tarp Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, po kitas valstybes, todėl nuolat tenka įrodinėti visų šeimos narių tapatybes. Turint dokumentus su skirtingomis pavardėmis, pareiškėjos šeimos nariams yra sukuriamos dvi skirtingos tapatybės. 2020 m. sausio 7 d. teisme gauti pareiškėjos atstovės papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog pareiškėja dėl tos priežasties, kad jos pavardė yra kita nei jos sutuoktinio, nuolat patiria nepatogumų tiek viešame, tiek privačiame gyvenime. Pristatant pašto siuntas, įteikiant sąskaitas neretai pareiškėjos prašoma pateikti santuokos liudijimą, nepatogumų patiriama ir banke. Kreipusis dėl sėslumo statuso Jungtinėje Karalystėje, pareiškėjai teko aiškinti, kodėl jos pavardė skiriasi nuo sutuoktinio. Pareiškėjos pavardė įrašyta su „v“, o ne „w“ būtų tariama visiškai kitaip nei sutuoktinio pavardė. Nurodoma, kad suinteresuotam asmeniui E. K. D. ir jo šeimai yra labai svarbus pavardės paveldimumas. Kartu nurodo, kad šeima dėl administracinių sunkumų, kuriuos jau patiria, atidėlioja nekilnojamojo turto įsigijimą. Nurodo, kad šeimai susilaukus vaikų, šeimos nariai turėtų skirtingas pavardes, kas nėra įprasta praktika Jungtinėje Karalystėje (DOK-2300). 2020 m. sausio 30 d. teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis, kol neišspęstas klausimas dėl jų kaip sutuoktinių pavardžių suvienodinimo, vengia susilaukti vaikų, kadangi laiko, kad ir vaikų pavardės jas sulietuvinus skirtųsi nuo tėvų pavardžių (2020 m. sausio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 3 min. 23 sek.).
Atsiliepimas
2020 m. sausio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad nesutinka su patikslintu pareiškimu, kadangi Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, ji keičiama raide „v“. Kartu nurodė, kad pareiškėjai, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, negali būti daromos išimtys, kurias taikant ji galėtų nesilaikyti valstybės siekiamo tikslo puoselėti ir saugoti valstybinę kalbą (1 t., b. l. 95–96).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2020 m. sausio 24 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nėra tinkamas suinteresuotas asmuo šioje byloje ir neturi galimybės pasisakyti dėl skundo motyvų, nes nenagrinėjo pareiškėjos prašymo (DOK-11530).
2019 m. lapkričio 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad prašymas rašyti pavardę D. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, ji keičiama raide „v“. Kartu nurodė, jog Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą (DOK-141005).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.19 straipsnyje numatyta, kad civilinės būklės aktai, išskyrus partnerystę, registruojami civilinės būklės aktų registravimą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1R-334 dėl Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo 23 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.
Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais (CPK 3 straipsnio 6 dalis).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. B. von Wolffersdorff, Nr. C-438/14).
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su pareiškėjos bei jos atstovės teiginiais, kad pareiškėjai neleidžiant pasikeisti pavardę į D. tiek ji, tiek jos šeima patiria esminių realių nepatogumų tiek privačiame gyvenime, tiek ir sprendžiant administracinius klausimus, t. y. nepatogumai keliaujant tarp valstybių, gaunant pašto siuntas, tvarkant administracinius dokumentus. Pareiškėja yra priversta įrodinėti savo tapatybę bei šeiminį statusą kaip ir pateikiamų dokumentų autentiškumą.
Teismas vertina, jog dėl draudimo įrašyti pareiškėjos po santuokos pasirinktą sutuoktinio pavardę su „W“ patiriami nepatogumai yra neproporcingai dideli vertinant juos tokiu draudimu siekiamų tikslų kontekste. Kartu teismas sprendžia, jog tokiu draudimu yra pažeista pareiškėjos teisė į vardą, o taip pat ir pareiškėjos privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas.
2020 m. sausio 17 d. pareiškėjos atstovė pateikė į bylą Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 16 d. pažymą Dėl vardų ir pavardžių dokumentuose. Šioje pažymoje nurodyta, jog Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis yra 157 Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems išduotuose ir galiojančiuose Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose (pase ar asmens tapatybės kortelėje) įrašytos pavardės su raide „W“ (DOK-7943). Šis įrodymas patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose (pase ar asmens tapatybės kortelėje) įrašytų pavardžių su raide „W“ nuolat daugėja. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tai, jog Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose įrašytų pavardžių su raide „W“ nuolat daugėja sukelia neigiamas pasekmes valstybinei kalbai.
Minėta, kad išvadą teikianti institucija savo išvadoje, be kita ko, nurodė, kad pateikė Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653 (2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796, kuriose nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Apibendrinant aukščiau nurodytus motyvus bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia esant pagrindui nukrypti nuo šiuo metu galiojančio nacionalinio teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis aukščiau nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
2019 m. spalio 14 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia ir panaikinti.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti pareiškėjos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „D.“ į „D.“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.