Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-773-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
2A-773-345/2011
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00734-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
UAB „SEB investicijų valdymas“
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 2.1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-773-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00734-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.28; 42.11.3; 121.15; 121.18; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės,

sekretoriaujant Ilonai Petrovskaidalyvaujant ieškovei V. Š., ieškovės atstovui advokatui G. R.,atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ atstovui advokatui K. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui UAB „SEB investicijų valdymas“ dėl pensijų kaupimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. Š. kreipėsi su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00413338, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“. Nurodė, kad pensijų kaupimo sutarties nesudarinėjo. Manė, jog sutartis jai buvo pateikta, kai tvarkė paskolos dokumentus, taigi ją pasirašydama ieškovė laikė, kad pasirašo su paskola, o ne su pensijų kaupimu susijusius dokumentus. Dėl to sandoris neatitinka tikrosios šalių valios ir pripažintinas negaliojančiu pagal CK 1.91 str. Ginčijamos sutarties egzemplioriuje, kurį turi ieškovė, nėra nurodyta sutarties sudarymo data ir vieta, sutarties individualus kodas, todėl sandoris taip pat yra niekinis ir negaliojantis kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pensijų kaupimo sutartis imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja. Ieškovė esmines sutarties aplinkybes suprato, įvertino ir su jomis sutiko. Be to, 2008 m. gegužės mėn. ieškovė buvo paštu informuota apie sutarties įregistravimą registre, tačiau į atsakovą nesikreipė, pretenzijų nereiškė.

Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės V. Š. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai ir 27,15 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog sutartyje neįrašyta data, sudarymo vieta ir individualus kodas, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja, nes Pensijų kaupimo įstatyme nenurodyta, kad pensijų kaupimo sutartyse turi būti nurodyti sutarties sudarymo vieta ir data, individualus kodas, kad jų nenurodžius sutartis neturės galios. Reikalavimas sutartyje nurodyti sutarties sudarymo datą ir vietą numatytas poįstatyminiame akte, o tai nėra pagrindas pripažinti, kad šios sąlygos nesilaikymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Institucijų norminiai aktai negali įstatymo numatytų imperatyvių normų papildyti ar keisti. Teismas padarė išvadą, kad nėra įrodyta, jog atsakovas tyčia nuslėpė nuo ieškovės sutarties sudarymo faktą, tyčia suklaidino ją dėl esminių sutarties sąlygų, naudojosi ieškovės suklydimu. Atsakovas įrodė, kad ieškovei buvo išsiųstas pranešimas apie pensijų sutarties įregistravimą Sodroje, vadinasi, atsakovas nesiekė nuslėpti nuo ieškovės sutarties sudarymo fakto. Teismas laikė, kad apgaulės sudarant pensijų kaupimo sutartį nebuvimą pagrindžia tai, kad ieškovė prašyme atsakovui anuliuoti neįsigaliojusią sutartį nenurodė ieškinyje minimų aplinkybių dėl suklydimo, o išdėstė visai kitą pagrindą – neaiškią jos tolimesnę finansinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė sutartį pasirašė, savo ranka įrašė savo vardą ir pavardę abiejose sutarties pusėse, ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, todėl turėjo būti atidi ir rūpestinga, turėjo žiūrėti, ką pasirašo, o kadangi vieną sutarties egzempliorių ieškovė turėjo nuo sutarties pasirašymo dienos, tai turėjo susipažinti su sutartimi net ir po jos pasirašymo. Teismas laikė, kad liudytojų A. M. ir L. L. parodymai nepaneigia teismui pateiktais dokumentais patvirtinto sutarties sudarymo fakto.

Šalies argumentai

Ieškovė V. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 4 d. įtvirtina pareigą pensijų kaupimo sutartyje nurodyti sutarties sudarymo vietą ir datą bei suteikti unikalų numerį vadovaujantis LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 5 p. kaip susijusiu su Pensijų įstatymu. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta pensijų kaupimo sutartis Nr. VB00413338 įstatymo imperatyvioms normoms neprieštarauja. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovei buvo įteiktas pranešimas apie sutarties sudarymą ir kad ieškovė galėjo tinkamai pasinaudoti savo teise nutraukti sutartį. Atsakovo pateiktas įrodymas, kad AB „Lietuvos paštas“ pristatymui paprastu paštu buvo perduotas pranešimas apie pensijų kaupimo sutarties įregistravimą Sodroje, nepatvirtina fakto, kad ieškovė jį gavo. Teismas nepagrįstai nevertino liudytojų A. M. ir L. L. parodymų, patvirtinančių, kad ieškovė niekada neketino sudarinėti jokių pensijų kaupimo sutarčių. Šie parodymai, 2008 m. balandžio 4 d. vartojimo kredito sutartis, kurią pasirašant su kitais dokumentais ieškovei nežinant buvo pateikta pasirašyti ir pensijų kaupimo sutartis, A. M., dalyvavusio pasirašant vartojimo kredito sutartį ir tvarkant su jos pasirašymu susijusius dokumentus, paaiškinimai patvirtina, kad pensijų kaupimo sutartis ieškovės atžvilgiu buvo sudaryta panaudojant apgaulę, t.y. nuslepiant paties sandorio sudarymo faktą, neišsiaiškinus sutarties sąlygų ir pasekmių, pažeidus sutarties laisvės principą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuostata, susijusi su pareiga pensijų kaupimo sutartyje nurodyti jos sudarymo vietą, datą ir individualų kodą, negali būti vertinama kaip imperatyvi CK 1.80 str. prasme, kadangi yra įtvirtinta poįstatyminiame akte ir nustato tik formalius reikalavimus sutarties turiniui, tačiau neturi jokios reikšmės principiniam šalių susitarimui dėl sutarties sudarymo fakto. Ieškovė neįrodė apgaulės fakto sudarant pensijų kaupimo sutartį. Pasirašydama sutartį ieškovė patvirtino, kad sutarties sudarymas atitinka jos interesus. Ieškovė negali remdamasi savo nerūpestingumo ginčyti sandorio galiojimo. Teismas neprivalėjo vertinti liudytojų parodymų kaip tariamos apgaulės įrodymo, nes jie nepaneigia teismui pateiktais dokumentais įrodyto sutarties sudarymo fakto. Apgaulės panaudojimą paneigia ir pačios ieškovės veiksmai, kuriais ji pripažįsta pensijų kaupimo sutarties sudarymo faktą, t.y. ieškovė nereiškė pretenzijų ir neginčijo pensijų kaupimo sutarties sudarymo fakto. Nors ieškovė neigia gavusi pranešimą apie sutarties įregistravimą pensijų kaupimo dalyvių ir pensijų kaupimo sutarčių registre, tačiau savo adreso pasikeitimo fakto neįrodė. Pabrėžia, kad 2008 m. gruodžio 24 d. prašyme nutraukti pensijų kaupimo sutartį ieškovė nurodė norinti ją nutraukti dėl pablogėjusios savo finansinės padėties, neneigdama paties sandorio sudarymo fakto ir jo sudarymo pasekmių suvokimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad apeliantė V. Š. ir atsakovas UAB „SEB investicijų valdymas“ sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00413338. Sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo vieta, data, dalyvį pritraukusio asmens individualus kodas. Apeliantė kreipėsi į teismą prašydama minėtą pensijų kaupimo sutartį pripažinti negaliojančia dviem pagrindais, t.y. kaip prieštaraujančią CK 1.91 str., nes apeliantė pensijų kaupimo sutarties sudaryti nesiekė, ir pažeidžiančią imperatyvius įstatymų reikalavimus - LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 5 p. (CK 1.80 str.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, dėl to, jog pensijų kaupimo sutartis Nr. VB00413338 imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja ir ieškovė neįrodė apgaulės fakto sudarant ginčo sutartį. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai aiškino Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 4 d. Spręsdama apeliacinio skundo pagrįstumą teisėjų kolegija vadovaujasi byloje surinktais įrodymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo bei taikymo praktika.

Dėl pensijų kaupimo sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymų nuostatoms

Apeliantė V. Š. pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00413338 laiko prieštaraujančia Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 4 d., bei šią įstatymo nuostatą detalizuojančio LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 5 p. Tokio vertinimo pagrindą sudaro faktas, jog pensijų kaupimo sutartyje nėra nurodyta jos sudarymo vieta, data, individualus sutarties kodas.

CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinta, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Teisėjų kolegija pažymi, kad imperatyviomis teisės normos gali būti laikomos tik tuo atveju, jeigu tai išplaukia iš jų turinio, funkcinės paskirties, reglamentavimo srities. Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 4 d. nustatyta privaloma pensijų kaupimo sutarties rašytinė forma bei reikalavimas, jog pensijų kaupimo sutartyje būtų pensijų kaupimo bendrovės vadovo ar kito bendrovei atstovaujančio asmens parašas ir bendrovės antspaudas arba jų faksimilės. Šiame įstatymo straipsnyje taip pat įtvirtina, jog pensijų kaupimo sutarčių nuostatos, prieštaraujačios Pensijų kaupimo įstatymo ar su juo susijusių teisės aktų reikalavimams, yra negaliojančios. Vienas iš teisės aktų, skirtų įgyvendinti Pensijų kaupimo įstatymo nustatytą reglamentavimą yra būtent Pensijų LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimas „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“. Šio nutarimo 5 p. įtvirtinta, jog pensijų kaupimo bendrovė kiekvienai sudaromai pensijų kaupimo sutarčiai privalo suteikti unikalų numerį ir pensijų kaupimo sutartyje nurodyti sutarties sudarymo vietą ir datą. Pažymėtina, jog šiuo nutarimu buvo nustatytos standartinės pensijų kaupimo sutarčių sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog minėti teisės aktai nustato reikalavimus specifinėje socialiai reikšmingoje sferoje sudaromoms sutartims – pensijų kaupimo, tuo labiau, jog pensijų kaupimo sutartys sudaromos prisijungimo būdu LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 5 p. vertintinas kaip nustatantis imperatyvius reikalavimus tokio pobūdžio sutarčių sąlygoms bei skirtas užtikrinti asmens, pasirinkusio kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėje, teisių apsaugą. Vis dėlto reikalavimo pensijų kaupimo sutartyje nurodyti sutarties sudarymo vietą ir laiką negalima aiškinti atsietai nuo visos teisės normų, reglamentuojančių pensijų kaupimą privačiuose fonduose, sistemos.

Remiantis LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 8.1 p. ir Pensijų kaupimo įstatymo 6 str. 8 d. datos ir laiko nurodymas pensijų kaupimo sutartyje yra būtinas, siekiant sutartį įregistruoti sutarčių registre. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantės pasirašyti pensijų kaupimo sutartis VSDFV valdybos buvo įregistruota, ir pranešimas apie tai apeliantei buvo išsiųstas paštu. Iš minėto matyti, jog esant pensijų kaupimo sutarčiai Nr. VB00413338 pasirašytai apeliantės, aplinkybė, jog apeliantės V. Š. turėtame sutarties egzemplioriuje nebuvo įrašyta sutarties sudarymo data ir vieta, negali daryti sutarties savaime negaliojančios kaip neatitinkančios imperatyvių įstatymo normų keliamų reikalavimų, kadangi kitas ginčo sutarties egzempliorius turėjo nurodytus visus būtinus rekvizitus, t.y. sutarties sudarymo vieta įrašyta – Tauragė, o data - 2008 m. balandžio 23 d. To užteko ir VSDFV valdybai registruojant sutartį registre, t.y. kartu buvo patikrintas ir pensijų kaupimo sutarties formos atitikimas įstatymų reikalavimams.

Pensijų kaupimo sutarties egzemplioriuose nurodytos informacijos neatitikimai turėtų būti vertintini sutarties sudarymo esant apgaulei kontekste, bet ne kaip sutarties negaliojimo sąlyga CK 1.80 str. 1 d. prasme. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su pensijų kaupimo sutarties Nr. VB00413338 pripažinimo kaip prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl pensijų kaupimo sutarties sudarymo esant apgaulei

Apeliantė teigia, jog ginčo pensijų kaupimo sutartis buvo sudaryta esant apgaulei, o tą patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino klaidingai.

CK 1.91 str. 1 d. prasme apgaule pripažįstami tik tokie suinteresuotos šalies veiksmai, kurie turi lemiamos įtakos kitos šalies valiai susiformuoti. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėjant reikalavimą dėl apgaule sudaryto sandorio, turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius, nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kurio norėjo ir siekė, taip pat tiriamas ir vertinamas paties ieškovo elgesys iki sandorio sudarymo, jo sudarymo metu bei po sutarties sudarymo. Taigi, sprendžiant, ar sandoris sudarytas dėl apgaulės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, turi būti aiškinamos sutarties sudarymo aplinkybės, jos tarpusavio sąlygų ir su ginčijama sutartimi susijusių kitų šalių sudarytų sutarčių, jeigu tokios buvo, ryšys ir reikšmė, aiškinami visi sutarties šalių veiksmai, jų tikrieji ketinimai sudarant sandorį (CK 6.193 str.) ir vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma ,,InSpe“ v. UAB ,,Folis“, bylos Nr. 3K-3-640.2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB ,,Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007).

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju apgaulės sudarant pensijų kaupimo sutartį faktą privalo įrodyti apeliantė V. Š.. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliantė apgaulės, sudarant ginčo pensijų kaupimo sutartį, faktą grindžia tuo, jog niekada neketino pensijų kaupimo sutarties sudaryti, o šias aplinkybes, anot jos, patvirtina liudytojų A. M. ir L. L. parodymai.

Liudytoja L. L. nurodė, jog apeliantė pati pensijų kaupimo sutarties sudaryti negalėjo, nes niekada nereiškė valios tokio pobūdžio sutartį sudaryti, buvo prieš jas nusistačiusi (b.l. 102-105). L. M. teismo posėdžio metu teigė, kad vartojimo kredito pasirašymo metu, apeliantė pensijų kaupimo sutarties nesudarinėjo, tačiau negalėjo patvirtinti, ar tokia sutartis nebuvo sudaryta vėliau (b.l. 77-82). Taigi nei vienas iš liudytojų nenurodė aiškių ir neabejotinų aplinkybių apie pensijų kaupimo sutarties sudarymą. Jų subjektyvi nuomonė apie apeliantės nusistatymą dėl pensijų kaupimo sutarčių nepagrindžia fakto, jog apeliantės nuomonė ginčo pensijų kaupimo sutarties pasirašymo metu galėjo būti pasikeitusi. Tuo labiau pažymėtina, kad liudytojų parodymai vertintini kaip subjektyvūs, atsižvelgiant į liudytojų ir apeliantės ilgamečius draugiškus santykius.

Apeliantė V. Š. teigia, jog pensijų kaupimo sutartis jai galėjo būti pateikta pasirašyti kartu su paskolos dokumentais. Hipotetiškai laikant apeliantės argumentus, jog jai pensijų kaupimo sutartis buvo pakišta tuo metu, kai vyko vartojimo kredito sutarties pasirašymas, teisingais, negalima tokios situacijos traktuoti kaip apgaulės, kadangi tai iš esmės prieštarautų protingumo standartams. Apeliantė, atsižvelgiant į jos išsilavinimą, amžių, vertintina kaip protingas, atidus ir rūpestingas asmuo, kuris prieš priimdamas sprendimus įvertina jų pasekmes bei reikšmę. Todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantė, pasirašydama ant pensijų kaupimo sutarties iš abiejų pusių, buvo apgauta, ar atsakovo darbuotojai turėjo tikslą apeliantę suklaidinti ir pakišti jai pasirašyti ne tuos dokumentus. Juolab, kad pati apeliantė pripažįsta, jog sutartinių santykių su finansų įstaigomis yra turėjusi dar iki pasirašant pensijų kaupimo sutartį, t.y. ėmė vartojimo kreditus. Taigi pasirašydama dokumentus, ji privalėjo suprasti, ką daro. Faktą, jog apeliantė, pasirašydama pensijų kaupimo sutartį Nr. VB00413338, turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes bei turėjo valią tokią sutartį sudaryti, patvirtinta, tai, jog 2008 m. gruodžio 24 d. prašyme, adresuotame atsakovui UAB „SEB investicijų valdymas“, apeliantė prašė ginčo pensijų kaupimo sutartį nutraukti dėl jos neaiškios būsimos finansinės padėties (b.l. 6). Atsakovui pranešus, kad sutarties negalima nutraukti (b.l. 7), apeliantė vėlesniuose prašymuose nutraukti sutartį, poziciją pakeitė, teigdama, jog sutartis yra negaliojanti dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (b.l. 12). Tokie apeliantės pozicijos keitimai negali būti laikomi sąžiningais.

Be to, apeliantė turėjo pareigą pateikti atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ nesąžiningumą patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis), tačiau šios pareigos tinkamai neįvykdė. Aplinkybė, jog pensijų kaupimo sutartis pasirašyti ne Tauragės atsakovo filialo darbuotojo, o atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ vadovo, vertintina tik kaip standartinis pensijų kaupimo sutarties įforminimas, kai atsakovas, dar iki pasirašant sutartį kitai šaliai, jau yra išreiškęs savo aiškią valią sudaryti pensijų kaupimo sutartį prie jos prisijungiant klientui. Sutarties sudarymo datos ir vietos nurodymas tik viename pensijų kaupimo sutarties Nr. VB00413338 egzemplioriuje vertintinas tik kaip formalus sutarties sudarymo trūkumas, kaip jau minėta, nedarantis sutarties savaime negaliojančios, tuo labiau negalintis pagrįsti fakto, jog sutartis buvo sudaryta esant apgaulei. Tuo labiau, jog iš 2008 m. gruodžio 24 d. apeliantės prašymo aišku, kad jai turėjo būti žinoma, kada sutartis sudaryta, jeigu ji reiškė prašymą nutraukti dar neįsigaliojusią sutartį (LR draudimo priežiūros komisijos ir LR vertybinių popierių komisijos nutarimo „Dėl standartinių pensijų kaupimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 8.1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą, teisingai įvertino įrodymus (šalių bei liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus) tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 177, 178, 183, 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad pensijų kaupimo sutartis Nr. VB00413338 buvo sudaryta nesant apgaulei, t.y. to sąžiningai siekiant abiem sutarties šalims. Vertinti šių faktinių aplinkybių kitaip, nėra pagrindo. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinti ar pakeisti, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11. p. už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą rekomenduojamas taikyti koeficientas – 1.5, 8.18 p. rekomenduojama už vieną atstovavimo valandą teisme taikyti 0.15 dydžio koeficientą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato (advokato padėjėjo) teisinę pagalbą maksimalius dydžius, taip pat į tas aplinkybes, jog apeliacinės instancijos teisme nauji teisės klausimai nebuvo nagrinėjami, bei vadovaudamasi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma (2 428,23 Lt) mažintina iki 1 000 Lt. Ši suma priteistina iš apeliantės V. Š. (CPK 93 str., 98 str.).

Apeliacinis teismas turėjo 8,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme. Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, ši suma valstybei priteistina iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. Š. 1 000 Lt advokato pagalbos išlaidoms apmokėti atsakovo UAB „SEB investicijų valdymas“ naudai.

Priteisti iš ieškovės V. Š. 8,60 Lt valstybei pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Henrichas JaglinskisNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė