Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.7.2.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 1.2.6.1.2.1; 1.2.23.1.1

2023 m. kovo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. E. S. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą šiomis aplinkybėmis:

jis tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine E. R. metu tyčia rankomis bei kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į E. R. kūną, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas nukentėjusiosios dešiniame skruoste ir žande, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiame petyje, kairiame žaste ir dilbyje, dešiniame petyje ir žaste, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, kairiame klube ir šlaunyje,

po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 22 d., apie 08.20 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su savo sugyventine E. R. metu tyčia kumščiais bei kojomis sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir dilbyje, dešiniame kelyje ir blauzdoje, kairiame kelyje ir blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame antakyje ir tokiu būdu mušdamas nežymiai sutrikdė E. R. sveikatą.

Be to, H. E. S. panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė žmogui laisvę šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo maždaug 12 val. iki maždaug 13 val., bute (duomenys neskelbtini), tyčia neleido E. R. išeiti iš buto: kai ši pasakė, kad dėl jos atžvilgiu vartoto smurto kreipsis į policiją, H. E. S. užrakino bei užstojo išėjimo į laiptinę duris bei rankose laikytu folijos ritiniu sudavė vieną stiprų smūgį jai į koją (kairės kojos šlaunį), dėl ko ji griūdama atsitrenkė į sieną, šie jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, po to jis, sugriebęs nukentėjusiąją už rankų žastų, nustūmė ją į kambarį. Tokiu būdu, panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė nukentėjusiajai E. R. laisvę.

Be to, H. E. S. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti šiomis aplinkybėmis:

jis nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), įgijęs nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 9,332 g, kuriose ?9- tetrahidrokanabinolio kiekis 22,0 %, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2022 m. gegužės 22 d., apie 08.20 val., kai policijos pareigūnai paėmė nurodytą narkotinę medžiagą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis H. E. S. kaltę pripažino ir parodė, kad tuo metu tarp jų su E. buvo pykčių ir jie išsivystė į tokį dalyką. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. Pripažįsta, kad E. sudavė, tačiau nenorėjo jai sukelti fizinio skausmo. Sutinka su visomis kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir labai apgailestauja dėl to, kas įvyko. Neginčija kaltinime nurodytų smūgių ir sužalojimų skaičiaus. Jokios specifinės priežasties mušti E. nebuvo, taip įvyko tiesiog dėl tarpusavio pykčių. Praėjo daug laiko nuo tų įvykių, jis tikrai nebepamena, kaip ir dėl ko tie pykčiai prasidėjo, jie ginčydavosi ir konfliktuodavo dėl skirtingų dalykų. Kartais jis pats nukentėdavo nuo E. Vienas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jos atžvilgiu. Jiedu susitaikė tame ikiteisminiame tyrime. Savo elgesį vertina blogai, daugiau tai nepasikartos. Gailisi, kad nesuvaldė savo temperamento ir blogos nuotaikos. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Tvirtai sau pažadėjo, kad nebevartos smurto nei prieš E., nei prieš ką nors kitą. Tėvai žino apie įvykį, jie irgi reagavo labai neigiamai, buvo juo nepatenkinti. Barė jį dėl to įvykio, sakė, kad toks elgesys visiškai nepriimtinas bet kurio asmens atžvilgiu, liepė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jo šalyje taip pat numatyta atsakomybė už tokius veiksmus, smurtas prieš moteris nėra normalu. Sutiktų su viešaisiais darbais, su įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sutiktų su bet kuo, kas pagerintų šią situaciją.

Neturėjo tikslo laikyti E. prieš jos valią, tiesiog dėl jos pergyveno. Buvo labai vėlu ir nenorėjo jos taip vėlai išleisti iš namų. Gailisi dėl to. Neneigia, kad sudavė jai tuščiu folijos ritinėliu. Taip ji atsitrenkė į sieną ir nukrito. Taip, pastūmė ją į kambarį. Supranta, kad tokiu būdu apribojo jos laisvę, ir gailisi dėl to.

Su E. kartu yra nuo 2021 m. birželio. Birželį susipažino, o rugsėjį pradėjo gyventi kartu. Ji padeda jam darbe, siekti karjeros ir kitų tikslų gyvenime, skatina jį ir motyvuoja. Visada pasiūlo minčių, idėjų, kaip tobulėti darbe. Veda su ja bendrą ūkį. Lietuvoje jis gyvena nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. Yra (duomenys neskelbtini) specialistas, aptarnauja 24 valstybes. Įmonėje dirba nuo 2021 m. liepos 7 d.

Rastos kanapės buvo jo. Bet jis nežinojo tiksliai, kur namuose jos buvo. Gavo jas iš vieno žmogaus, kurio kontaktų neturi. Tai buvo kelios dienos iki incidento. Nusipirko jų už keletą eurų asmeniniam naudojimui. Kiek mokėjo, neatsimena. Nėra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Iki atvykimo į Lietuvą apskritai jų nerūkė. Neneigia, kad prieš įvykį kanapių buvo vartojęs. Bet jo metu apsvaigęs nebuvo. Kanapės buvo rastos skalbimo mašinoje, bet jis nežinojo, kad jos ten. E. jas padavė pareigūnams, tačiau jos buvo jo (kaltinamojo). Blogai vertina savo poelgį, labai gailisi, gavo pamoką visam gyvenimui ir tiki, kad daugiau jos nereikės kartoti. Po šio įvykio nebevartoja jokių narkotinių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. H. E. S. nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis H. E. S. parodė, kad savo kaltę nusikalstamų veikų padarymu, kurių padarymu yra įtariamas, pripažįsta iš dalies. Pranešimas apie įtarimą jam paskelbtas, jo esmę supranta. Jis yra psichiškai sveikas. Narkologo ir psichologo įskaitoje įrašytas nėra, priklausomybių narkotinėms ar psichiką veikiančioms medžiagoms neturi. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas. Šaunamųjų ginklų namuose nėra. Parodymus dėl įvykio sutinka duoti jam suprantama anglų kalba. Jis gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute gyvena nuo 2022 m. balandžio. Nuo nurodyto laiko anksčiau nurodytame bute gyvena vienas. Prieš tai, nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. kovo, gyveno kartu su E. R. adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau jų santykiai nutrūko dėl to, kad E. R. pradėjo įžeidinėti jį, skundėsi jo tėvams, kaltindama jį įvairiais nebūtais dalykais, ir galų gale ji pasiūlė išsiskirti. Yra girdėjęs, kad jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Yra girdėjęs iš savo pažįstamų, kad E. R. galimai turi psichikos sutrikimų. Jam pradėjus gyventi nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), jo buvusi draugė E. R. vis dažniau pradėjo prašyti jo pernakvoti jo nuomojamame bute, po ko ji kartais atvyksta pas jį nakvoti. E. R. nuolat jį provokuoja įvairiais žodiniais konfliktais, bando įžeidinėti jo tėvus, tačiau dėl kokios priežasties, jis nežino. 2022 m. gegužės 22 d. E. R. naktį miegojo jo bute (duomenys neskelbtini). Apie 08.00 val. (laikas gali būti netikslus), tarp jo ir E. R. prasidėjo žodinis konfliktas, nes ji be jokios priežasties pradėjo jam nurodinėti, ką jam daryti savo bute, ji psichologiškai tyčia jį provokavo. Konflikto metu E. R., jam besiruošiant eiti į buto antrą aukštą ir tokiu būdu bandyti išvengti konflikto, jam užkirto kelią. Nurodytu metu matė, kaip E. R. suko suktinę (kartais su ja vartoja narkotines medžiagas – rūko „žolę“). Buvo įsigijęs narkotinių medžiagų – kanapių (10 gramų) iki 2022 m gegužės 19 d., kada tiksliai, neatsimena. Asmenį ir vietą, kur buvo įsigijęs narkotines medžiagas, galės nurodyti vėliau, ikiteisminio tyrimo eigoje, kuomet prisimins visas įvykio aplinkybes. Jis E. atstūmė. Ji pradėjo jį įžeidinėti, įsikabino jam rankų nagais į kaklą ir tokiu būdu jį apdraskė, rankos delnu sudavė į veido sritį. Jis, gindamasis nuo E. R., sugriebė ją abiem rankomis, bandė nuraminti ją, E. R. jam sugriebė už tarpukojo. Dėl šių E. R. veiksmų pajuto fizinį skausmą. E. R. pradėjo šaukti pagalbos, jis bandė ją nuraminti. Ji pradėjo jam grasinti, kad iškvies policijos pareigūnus, kad ji išvarys jį į „jo“ (duomenys neskelbtini) šalis, anot jos, ji yra lietuvė, o jis niekas. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (nežino, kas galėjo iškviesti policijos pareigūnus). Policijos pareigūnai jo klausė, ar jis smurtavo prieš E. R. Jis papasakojo įvykio aplinkybes. E. R. policijos pareigūnams parodė, kur yra laikomos narkotinės medžiagos. Prieš vieną dieną jis norėjo atsikratyti nurodytomis narkotinėmis medžiagomis, bet tą dieną jų nebuvo radęs, įtaria, kad jas galėjo paslėpti bute buvusi E. R. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 114-116).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis H. E. S. parodė, kad pranešimo apie įtarimą turinys jam išverstas, pranešime apie įtarimą nurodytų nusikaltimų padarymu prisipažįsta visiškai, detalius parodymus apie visas nusikaltimų padarymo aplinkybes duos bylą nagrinėjant teisme. Esant galimybei, prašo taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Su buvusia drauge E. R. viską išsiaiškino, jis jos atsiprašė, jie susitaikė (1 t., b. l. 124-126).

2022 m. gegužės 22 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškė, kad 2022 m. gegužės 22 d. apie 08.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, (duomenys neskelbtini) pilietis H. E. S. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. delnu bei keliu sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir į kairę koją bei sukėlė jai fizinį skausmą.

E. R. paliudijo, kad su sugyventiniu (duomenys neskelbtini) piliečiu H. E. S. ji kartu gyvena apie metus laiko. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 1 d. jie gyvena jo nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausį, kai jie dar gyveno senu adresu, H. E. S. pradėjo prieš ją smurtauti. Sausio mėnesį, tikslios datos neprisimena, tarp jų vyko konfliktas, kurio metu jis rankomis mušė ją per veidą, buvo didelis triukšmas, kaimynai iškvietė policiją, bet ji atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad smurto nebuvo, kad įvyko tik žodinis konfliktas, nes nenorėjo, kad jos sugyventiniui būtų problemų. 2022 m. gegužės 22 d., apie 08.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), tarp jų vėl įvyko konfliktas, kurio metu jis rankos delnu trenkė jai per veidą ir kojos keliu sudavė jai į kairės kojos šlaunį. Tuomet ji pradėjo šauktis pagalbos ir tai išgirdę kaimynai iškvietė policiją. Ji pati taip pat norėjo kviesti policiją, tačiau negalėjo to padaryti, nes H. E. S. iš jos rankų atimdavo telefoną ir neleido jai paskambinti. 2022 m. gegužės 21 d. apie 20.00 val. H. E. S. bandė įsukti varžtą vonios kambario spynoje, krapštė jį su peiliu. Ji priėjusi padavė jam atsuktuvą, sakė, kad nekrapštytų peiliu. Tuomet jis supykęs peiliuku perbraukė jai per kairės rankos pirštus ir nežymiai įpjovė jai du pirštus, rodomąjį ir vidurinį, bei sukėlė fizinį skausmą. Tuomet jai pradėjo kraujuoti, bet žaizdos buvo nežymios, į medikus ji nesikreipė, kreiptis neplanuoja. H. E. S. vartoja narkotines medžiagas, vartoja „žolę“. Kada jis būna ilgesnį laiką nevartojęs „žolės“, jis darosi agresyvus, tuomet kyla konfliktai. 2022 m. gegužės 22 d. policijos pareigūnams atvykus pagal pranešimą dėl smurto, ji jiems pasakė, kad H. E. S. turi narkotinių medžiagų ir laiko jas vonios kambaryje. Pati ji narkotinių medžiagų nevartoja. Jie gyvena dviese, veda bendrą ūkį, vaikų neturi (1 t., b. l. 13-25).

2022 m. gegužės 24 - 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G1641/2022(01) nurodoma, kad E. R. nustatytos dauginės poodinės kraujosruvos veide, kakle, nugaroje, krūtinės ląstoje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, padarytos paveikus kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiajame dilbyje, dešiniame žaste ir dilbyje, dešiniame kelyje ir blauzdoje, kairiajame kelyje ir blauzdoje (makroskopiškai aprašytos melsvai violetinės žalsvais kraštais) ir odos nubrozdinimas dešiniame antakyje, padarytos labiausiai tikėtina 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros 2022 m. gegužės 24 d. Poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir žande, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiajam petyje, kairiajame žaste ir dilbyje, dešiniame petyje ir žaste, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, kairiame klube ir šlaunyje (makroskopiškai aprašytos gelsvos) padarytos, labiausiai tikėtina, 4-7 parų laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai, nustatyti E. R., kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymo mastu. E. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. E. R. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 48 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad E. R. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. R. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Poodinės kraujosruvos kryžmens srityje, klubuose, keliuose galėjo būti padaryti griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir galimai paviršius. Įvertinus sužalojimų visumą ir lokalizaciją, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. E. R. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. E. R. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Poodinės kraujosruvos kryžmens srityje, klubuose, keliuose galėjo būti padaryti griuvimo metu atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir galimai paviršius (1 t., b. l. 39-40).

Nukentėjusioji E. R. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolas) parodė, kad su H. E. S. yra pažįstama nuo 2021 m. birželio. Apytiksliai nuo 2021 rugsėjo pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį jos nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu smurto atvejų buvo gal 8 kartai. Apytiksliai 3-4 kartai gyvenant (duomenys neskelbtini) g., po to taip pat 3-4 kartai gyvenant (duomenys neskelbtini). Policijos dėl smurto nekvietė, nes H. ją įtikindavo, kad tai ji yra konfliktų iniciatorė, kad „kelti ranką“ prieš ją yra vienintelė jam liekanti išeitis. Be to, jai buvo gėda skųstis, buvo tokios emocinės būsenos, kad atrodė, kad galbūt H. ir teisus, nors viduje ir suprato, kad tai nėra normalu, kad taip būti negali. Jų gyvenimo kartu metu H. epizodiškai vartojo lengvus narkotikus – kanapes. Ji klausdavo, ar čia jis seniai vartoja narkotines medžiagas, tačiau jis jai atsakydavo, kad tai legalus „CBD“ ir nieko jai per daug neaiškindavo. H. kanapes vartodavo kas savaitę. Iš kur jis įsigydavo kanapių, ji nežino, bet žino, kad tai buvo jo kanapės, nes jis jas rūkydavo tiek jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) g., tiek (duomenys neskelbtini) g. Tai negalėjo būti jo draugų netyčia palikti narkotikai. Ji pati narkotinių medžiagų nevartojo. 2022 balandį jos draugas H. išsikraustė iš jos nuomojamo buto, nes po eilinio smurto protrūkio tiek ji, tiek jos patėvis paprašė H. išsikelti. Jam išsikrausčius, apytiksliai po savaitės jie susitaikė, nes jis prisiekinėjo, kad smurtas nesikartos ir kad gyvens ramiai. Kadangi puoselėjo H. jausmus, ji juo patikėjo ir persikėlė gyventi kartu su juo adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. gegužės 22 d., apie 08.20 val. namuose (duomenys neskelbtini), tarp jų vėl įvyko konfliktas, nes H. paprašė ją išjungti šviesą, o ji pasakė jam, kad jis gali tai padaryti pats, nes jungtukas netoli. Tuomet jis supyko ir atsikėlęs išrovė šviestuvą iš rozetės, tuomet agresyviai priėjo prie jos bei savo kairiu kumščiu sudavė jai į dešinės pusės skruostą. Nuo smūgio ji susvirduliavo. Tuomet jis, sugriebęs jai už pečių, nubloškė ją ant sofos ir rankų kumščiais sudavė labai daug smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, šonus, kojas, visur, kur tik galėjo pataikyti. Tuo metu ją ištiko šokas ir ji nesugebėjo jam pasipriešinti, tiesiog gulėjo ant sofos ir dengėsi galvą, kol jis ją daužė. To išpuolio metu jis jai taip pat kelis kartus spyrė, pataikė į dešinį šoną bei kairę koją. Tuo metu, kai ją mušė, ji daugiau nieko negalėjo padaryti, tik kvietėsi pagalbą, šaukė, kad kas nors iškviestų policiją. Tuo metu, matyt, išgirdę triukšmo garsus ar jos pagalbos šauksmą, kaimynai iškvietė policiją. Po to atvyko policijos pareigūnai, paskambino į duris. Ji atidarė duris, policijos pareigūnams papasakojo, kas atsitiko. Policijos pareigūnai užuodė kanapių kvapą ir paklausė, ar namuose yra laikomi narkotikai. Ji atsakė, kad H. turi narkotinių medžiagų, ir žinojo, kad jas slepia skalbimo mašinos būgne. Ji policijos pareigūnams parodė, kur yra narkotinės medžiagos. Po to policijos pareigūnai sulaikė H. ir išsivedė jį iš namų. Po to, kai H. buvo sulaikytas, policijos pareigūnai supildė dokumentus, kuriuos ji pasirašė. Pirmosios apklausos metu ji papasakojo, kad dieną prieš, t. y. 2022 m. gegužės 21 d., H. jai peiliuku įbrėžė kairės rankos pirštus, tačiau įbrėžimas nebuvo žymus, fizinio skausmo jai nesukėlė, tai ji papasakojo tiesiog norėdama papasakoti kontekstą ir paaiškinti, kad H. charakteris gali būti neprognozuojamas. Dėl 2022 m. gegužės 21 d. įbrėžtų pirštų ji H. pretenzijų neturi, fizinio skausmo jis jai nesukėlė. Dėl įvykio 2022 m. gegužės 22 d. nori pasakyti, kad teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio H. dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereikš. Po 2022 m. gegužės 22 d. įvykio greitoji med. pagalba atvykusi nebuvo, tačiau ji pati kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas 3 savaitėms, nes visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Susitaikyti su H. nesutinka. Yra informuota apie galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų su tokiu prokuroro sprendimu (1 t., b. l. 43-45).

Nukentėjusioji E. R. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. lapkričio 16 d. protokolas) parodė, kad visas įvykio aplinkybes yra papasakojusi ankstesnių apklausų metu, tačiau norėtų papildyti, kad nepaisant visų anksčiau paminėtų smurto atvejų, 2022 m. gegužės 15 d. namuose (duomenys neskelbtini), tiksliai laiko neprisimena, apytiksliai 12.00-13.00 val., žodinio konflikto metu jos sugyventinis H. E. S. keliu spyrė jai į jos kairės kojos šlaunį. Šis smūgis buvo toks stiprus, kad po jo ji nebegalėjo paeiti. Tą sekmadienį (2022 m. gegužės 15 d.) H. daugiau jos nemušė, bet vyko žodiniai konfliktai. Dėl skausmo kojoje ji nebegalėjo paeiti, todėl net nesistengė niekur išeiti. Kadangi jie su H. dirba nuotoliniu būdu, tai jiems iš namų išeiti nebūtina. 2022 m. gegužės 16 d. darbe jos niekas nepasigedo, tačiau 2022 m. gegužės 17 dieną ji norėjo išeiti iš namų ir nuvykti pas gydytoją bei parašyti pareiškimą policijai. H. užrakino duris, fiziškai jas užstojo ir jos neišleido. Nors ji turėjo raktus ir telefoną, tačiau H. tiesiog fiziškai jos neišleido ir tuomet jis rankoje laikytu folijos ritiniu stipriai sudavė jai į kairės kojos šlaunį, po ko ji susvirduliavo ir atsitrenkė į sieną, jautė labai didelį fizinį skausmą ir vėl nebegalėjo paeiti. Tuomet H. sugriebė ją už rankų riešų bei bandė pastumti kambario link, ji nebegalėjo paeiti, tuomet jis sugriebė už rankų žastų ir pastūmė ją link kambario. Ji nenugriuvo, tačiau remdamasi į sieną nušlubavo atgal į kambarį. Ji H. buvo sakiusi, kad parašys pareiškimą policijai, todėl H. tai žinodamas tyčia jos neišleido iš namų ir sudavė tuo ritiniu, kad negalėtų niekur išeiti. Po to H. bandė atsiprašinėti, užglaistyti situaciją, bandė įtikinti, kad ji pati dėl visko kalta. Jos emocinė būklė buvo tokia, kad ji buvo sutrikusi, nežinojo, kaip elgtis, todėl nors ir turėjo galimybę išsikviesti policiją, tačiau to nedarė. Nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 21 d. H. prieš ją nesmurtavo. Minėtu laikotarpiu iš namų niekur nėjo dėl skaudančios kojos ir dėl to, kad jai atrodė, jog H. vis tiek jos neišleis. Fizinis smurtas jos gyvenime buvo tapęs norma, todėl kiekvieno sužalojimo atsiradimo mechanizmo ji paaiškinti nebegali, nes jau ir nebeatsimena, ir grubus H. elgesys, stumdymai, sugriebimai už rankų buvo tapę kasdieniais. Dėl 2022 m. gegužės 21 d. bei 2022 m. gegužės 22 d. įvykių yra viską papasakojusi ankstesnių apklausų metu, papildyti tų parodymų nepageidauja (1 t., b. l. 47-49).

Liudytojas T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena nuomojamame bute, daugiau nei vienerius metus. Kadangi gyvena sąlyginai neseniai, namo gyventojų gerai nepažįsta. Gyventojų iš (duomenys neskelbtini) buto nepažįsta. Gal yra prasilenkęs, bet tiksliai nurodyti, kas tame bute gyvena, negali. 2022 m. gegužės 22 d. liudytojui būnant namuose nurodytu adresu, ryte, apytiksliai 8-9 val., jis išgirdo, kaip kažkuriame bute klykė mergina, kuri prašė padėti, gelbėti. Visa tai vyko kokias 20 minučių, su pertraukomis. Smūgių ar vyriškio balsų nesigirdėjo, girdėjosi tik šaukianti mergina. Sunerimęs, kad neatsitiktų ko nors bloga, jis paskambino 112, pranešė apie įvykį. Kartu su atvykusiais pareigūnais liudytojas pakilo į trečią aukštą, tačiau tiksliai negalėjo pasakyti, iš kurio buto buvo šaukiama. Kaip tik tuo metu išgirdo klyksmus iš (duomenys neskelbtini) buto. Tada policijos pareigūnai nuėjo prie to buto durų, o jis grįžo į savo butą. Pačios merginos, kuri šaukė, nematė. Su tais asmenimis jis nebendrauja (1 t., b. l. 51-53).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2022 m. gegužės 26 - 30 d. išvadoje Nr. IBPS-V-1380620-22 nurodoma, kad: 1. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš permatomo, plastikinio vakuuminio paketo su juodos spalvos užrašu „10“ (Vokas, kurio barkodas yra „IBPS-V-1299589- 22(1)“), rasto ir paimto adresu T(duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,332 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 22,0 %. 2. Rudos spalvos, sausos, dalinai susmulkintos augalinės kilmės medžiagos iš baltos spalvos suktinės su baltos spalvos filtru (Vokas, kurio barkodas yra „IBPS-V-1299589-22(2)“), rastos ir paimtos adresu (duomenys neskelbtini), ekstrakto sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta. 3. Tirti pateiktose H. E. S. rankų nuoplovose (Vokas, kurio barkodas yra „IBPS-V-1300083- 22(1)“) narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta (1 t., b. l. 72-74).

2022 m. gruodžio 5 d. Objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš policijos pareigūnų mobilių vaizdo kamerų (bodykamerų), tvirtinamų prie taktinės liemenės. Apžiūrimą vaizdo įrašą sudaro 11 vaizdo įrašų, (MP4) rinkmenų. Vaizdo įrašai apžiūrimi tarnybiniame kompiuteryje įdiegta programa „Windows media player“. Visi minėti vaizdo įrašai yra vieno ir to paties minėta bodykamera užfiksuoto vaizdo įrašo tęsinys. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 2022_0512_214407_013, kairiajame apatiniame kampe matomas užrašas „VLN_PR__5FE95A 2022/05/22“. 08:24 Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio, juos pasitinka pranešėjas. Pranešėjas paaiškina: „aš ten tiksliai nežinau, kuris butas, bet šalimais mano kažkur, nes aiškiai girdėjosi, kaip šūkavo. Kiek pabandžiau nueit klausyt, tai aprimo biški“. Pranešėjas palydi policijos pareigūnus į įvykio vietą, daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, koridorių. Policijos pareigūnams užlipus laiptais, priėjus prie durų girdimas moteriškas klyksmas – „padėkit“. Policijos pareigūnai pradeda belsti į duris. Duris atidaro vyriškis (įtariamasis H. E. S.). Policijos pareigūnams užėjus į butą, matoma verkianti nukentėjusioji, stovinti vonioje. Įtariamasis anglų kalba paaiškina, kad nieko neatsitiko, kad nenori turėti problemų, nenori padaryti problemų. Policijos pareigūnai paklausia, kas atsitiko? E. R. paaiškina: Mes su juo gyvename, jau buvo pareiškimas parašytas ant mūsų dėl smurto, dėl visko. Rašė kaimynai, kitoj vietoj (neįmanoma suprasti, kurį mėnesį nurodo, nes tuo momentu bodykamera supypsi) mėnesį, kaip ir susitaikėm, bet jis yra jaunesnis, kaip matot, aš esu vyresnė, aš nežinau kodėl, vakar netgi su peiliu (parodo ranka judesį). Policijos pareigūnas patikslina – įpjauti ? o šiandien kas nutiko? Tiesiog aš ėjau į tualetą ir... Policijos pareigūnas: nu ir ? kas nutiko šiandien? E. R.: aš nenoriu jokių problemų, aš tikrai nieko nerašysiu prieš jį, jūs matot, ką ten šneka, smulkina viską, aš neišeinu iš šitos vietos, nes aš esu visa žymėta. Policijos pareigūnas: iš kokios vietos? Iš čia? E. R.: taip. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įrašo trukmė 0:05:01.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_084830_002“. Policijos pareigūnas teiraujasi, kodėl nukentėjusioji nesiima priemonių, jei prieš ją smurtaujama. E. R. verkdama pasakoja: net pareiškimą aš prisiėmiau, nenoriu sugadinti žmogui gyvenimo, nes jis ir taip susigadins, kad kaltintų mane. Policijos pareigūnas ragina papasakoti, kas atsitiko. E. R.: bandė sulaikyti ir bandė išvaryti. Butas yra nuomojamas, jis yra nuomininkas. Aš sakiau, taip, aš išeisiu. Tiesiog aš laukiau. Aš netgi prieš savaitę, aš negalėjau paeiti iš tiesų. Dėl to aš ir likau, aš norėjau išgyti, kad niekas nematytų manęs, jeigu aš net į darbą neinu, tai va ir tiek. Policijos pareigūnas tikslina: tai jums trenkė, spyrė? E. R.: nespyrė, tiesiog (parodo judesį, tačiau įraše nesimato nes kamera filmuoja į šoną). Policijos pareigūnas: su ranka? Fizinį skausmą jautėt? O ant rankos mėlynės iš kur? Girdima, kaip nukentėjusioji pasikūkčiodama verkia bei paaiškina: čia iš užvakar. Policijos pareigūnas paklausia: jis narkotines medžiagas vartoja? E. R.: jis taip. Policijos pareigūnas: yra namie? E. R.: taip yra. Policijos pareigūnas: aš jaučiu kvapą, kad yra, tai arba galit pati pasakyt, arba aš šuniuką išsikviesiu ir surasiu, tik kad jums čia pripėduos šuo. E. R.: aš tikrai nenoriu pati problemų. Aš paslėpiau. Policijos pareigūnas klausia: kur? E. R.: čia (parodo pirštu į kampą tarp boilerio ir skalbimo mašinos). Policijos pareigūnas: tik čia yra? E. R.: kažkur yra kažkas jo. Policijos pareigūnas: daug? E. R.: aš nežinau, kažkur jisai maišiuką, kai aš net gi pradėjau sakyti, kad aš iškviesiu policiją, pradėjau slėpti ir viską. Policijos pareigūnas: tai čia yra ir dar kažkur? E. R.: yra netgi vaikinas, kuris negi, netgi, kuris gina, netgi jums reikia adreso. Policijos pareigūnas: tai dėl šito vėliau pakalbėsim, dabar išsprendžiam Jūsų problemą. E. R.: tai ne iš keršto, o aš manau, kad vien tik dėl šitų nesąmonių jam susi... taip? Policijos pareigūnas: taip. Normalūs žmonės gi taip nesielgia. Tai žiūrėkit dabar, mes pradėsim tyrimą, mes jį sulaikysim pradžioj, dėl smurto artimoj aplinkoj, čia nieko baisaus, jis per tą laiką išsiblaivys. E. R.: aš nenoriu nieko jam padaryti, nu kodėl žmogus negali ramiai elgtis. Policijos pareigūnas nueina prie įtariamojo ir anglų kalba paklausia, ar namuose yra narkotikų? Įtariamasis neigia. Policijos pareigūnas paaiškina, kad bus iškviestas policijos šuo ir įtariamasis gali būti sulaikytas. Įtariamasis neigia, sako neturįs narkotinių medžiagų.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_085329_003“. Policijos pareigūnas paaiškina, kad vyras bus sulaikomas už tai, kad mušė savo draugę. Įtariamasis neigia mušęs merginą, prašo leisti pasikalbėti su mergina. Policijos pareigūnas reikalauja parodyti, kur yra narkotinės medžiagos. Įtariamasis neigia turintis narkotinių medžiagų. Policijos pareigūnas pasiima radijo stotį, įtariamasis prašo nekviesti šuns, sako, tiksliai nežinantis, kur yra, pasistengs surasti. Matoma, kaip įtariamasis vaikšto po butą, po ko vėl pasako, kad neturi narkotikų. Policijos pareigūnas nueina kartu su E. R. į vonios kambarį bei paprašo parodyti, kur ji paslėpė narkotines medžiagas. E. R. paieško kampe tarp skalbimo mašinos ir boilerio, po to grįžta į kambarį, kur įtariamasis aiškina kitam policijos pareigūnui, kad nieko nebuvo ir nemušė draugės, po ko E. R. grįžta į vonios kambarį bei iš kampo po boileriu tarp skalbimo mašinos ir sienos pakelia skalbinių krepšį bei paaiškina: o tas kitas žmogus net augina (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po to iš minėto kampo tarp skalbimo mašinos ir sienos paima permatomą plastikinį užspaudžiamą maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga (kaip vėliau paaiškėjo – kanapėmis) ir paduoda jį policijos pareigūnui. Policijos pareigūnas grįžta į kambarį ir paklausia įtariamojo, ar jam ieškoti daugiau. Įtariamasis nieko neatsako. Policijos pareigūnas nurodo įtariamajam atsisėsti kambaryje ant sofos, po ko klausia, ar namuose yra daugiau narkotinių medžiagų. Įtariamasis paaiškina, kad daugiau neturi, kad policijos pareigūnas gali ieškoti, jei pageidauja.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_085828_004“. Policijos pareigūnas nurodo įtariamajam sėdėti ant sofos. Įtariamasis pradeda verkti, girdisi, kaip prašo, maldauja pareigūno, E. R., tačiau ko prašo ir maldauja, neišsako, dažnai vartoja žodžius „E. please, I beg you“. Po to policijos pareigūnas išeina į koridorių ir skambina dėl NVRS iškvietimo į įvykio vietą. Fone girdima, kaip E. R. kalbasi su įtariamuoju apie narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, bet pokalbis fragmentiškas, visuma neaiški.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_090327_005“. Vaizdo įraše girdima, kaip policijos pareigūnai su įtariamuoju bei nukentėjusiąja diskutuoja apie narkotikų žalą, įkalbinėja įtariamąjį papasakoti įsigijimo aplinkybes. Kol laukiama atvykstant NVRS pareigūnų, policijos pareigūnai teiraujasi, kur dar yra narkotikų. Įtariamasis tikina, kad tai viskas, ką jis turėjo, policijos pareigūnai gali ieškoti, jei nori.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_090826_006“. Girdima, kaip policijos pareigūnai kalba su įtariamuoju, įkalbinėja jį pasakyti, kur įsigijo narkotines medžiagas. Toliau girdima, kaip policijos pareigūnas kalba telefonu dėl įvykio įforminimo bei įtariamojo sulaikymo. Vaizdo įrašas atliekamam ikiteisminiam tyrimui reikšmės neturi.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_091325_007“. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas bendrauja su įtariamuoju dėl narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybių, paprašo surašyti duomenis, iš ko įtariamasis įsigijo narkotines medžiagas. Taip pat matoma, kaip atvažiuoja dar vienas policijos ekipažas.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_091824_008“. Vaizdo įraše matoma, kaip įtariamasis ant languoto popieriaus rašo surašo adresus bei asmenų, iš kurių perka narkotines medžiagas, vardus. Policijos pareigūnai bendrauja tarpusavyje, įkalbinėja papasakoti visas narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_092323_009“. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nukentėjusioji papasakoja apie platinimo taškus. E. R.: „davė teisingus duomenis, šitas va, kuris net augina, su kažkokiais, kaip sakė, ten daug kainuoja dalykai. (Duomenys neskelbtini), jeigu iš to iš autoserviso pusės įėjus, į trečią aukštą po kaire durys“. Policijos pareigūnai tikslina, ar ten yra laboratorija, kur auginamos kanapės. Įtariamasis aiškina, kad augalų nematė, tik užeina, nusiperka ir išeina, nėra tikras, ar ten tikrai auginama. Policijos pareigūnai pasitikslina, kada paskutinį kartą buvo rūkyta, įtariamasis paaiškina, kad prieš dvi dienas. Policijos pareigūnai tikslinasi, ar jis matė, kokiais kiekiais parduodama. Įtariamasis aiškina, kad nėra tikras, tačiau yra matęs, kad parduodantis asmuo disponuoja dideliais kiekiais. Policijos pareigūnai domisi, kaip užeiti į pastatą, įtariamasis aiškina, kad užeiti galima laisvai, butas trečiame aukšte.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_092822_010“. Vaizdo įraše matoma, kaip įtariamasis aiškina, kad į minėtą pastatą galima užeiti laisvai, tiesiog pasibelsti į duris. Nukentėjusioji paaiškina tikslesnes namo, kuriame pardavinėjami narkotikai, koordinates. Įsijungia kompiuterį, parodo, kuris namas, paaiškina patekimo į namą būdus.

Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0522_093321_011“. Vaizdo įraše matoma, kaip įtariamasis su nukentėjusiąja aiškina, kur perka narkotines medžiagas. Įtariamasis paaiškina, kad anksčiau ten gyveno trejus metus, dėl to ir žino, kur parduodami narkotikai. Tolimesnis vaizdo įrašas atliekamam tyrimui reikšmės neturi (1 t., b. l. 28-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto 2022 m. gegužės 25 – 2022 m. birželio 30 d. išvadoje nurodoma, jog po atlikto tyrimo H. E. S. šlapime rasta tretrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 95).

Dėl nežymaus šeimos nario sveikatos sutrikdymo smurtaujant

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog H. E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

H. E. S. pirminiame ikiteisminio tyrimo etape savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo pripažino tik iš dalies, nurodydamas, kad 2022 m. gegužės 22 d. tarp jo ir E. įvyko žodinis konfliktas, kurį išprovokavo pati E., nurodinėdama, ką jam daryti jo paties bute, vėliau ji nedavė jam praeiti, užstodama kelią, atlikdama smurtinio pobūdžio veiksmus prieš jį patį, o jis tik gindamasis nuo jos buvo E. sugriebęs abiem rankomis, mėgindamas ją nuraminti. Vėlesniame ikiteisminio tyrimo etape kaltinamasis pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad visiškai pripažįsta jam inkriminuotus kaltinimus, detalius parodymus apie savo padarytas veikas duos teisme. Teisminio nagrinėjimo metu jo parodymai buvo itin abstraktūs, jis daug kalbėjo apie tai, kad gailisi dėl savo smurtinių veiksmų, pripažįsta visus kaltinime išvardintus savo veiksmus ir jų pasekmes nukentėjusiajai, tačiau iš esmės jų nekonkretino ir nedetalizavo.

Tuo tarpu nukentėjusioji 2022 m. gegužės 22 d. į policiją kreipėsi su pareiškimu, nurodydama, kad 2022 m. gegužės 22 d. jos sugyventinis H. sudavė ne mažiau dviejų smūgių: delnu į veidą ir keliu į kairę koją (šlaunį), po ko ji ėmė šauktis pagalbos, sureagavo kaimynai, kurie iškvietė policiją. Analogiškos pozicijos ji laikėsi ir duodama pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau teismo medicinos specialistui 2022 m. gegužės 24 d. atlikus nukentėjusiosios kūno apžiūrą buvo konstatuota, jog ant jos kūno matyti sužalojimai, padaryti mažiausiai 48 trauminiais poveikiais. Be to, tik dalis jų galėjo būti padaryti 1-3 dienos iki apžiūros. Tik poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nugaroje, kairiajame dilbyje, dešiniame žaste ir dilbyje, dešiniame kelyje ir blauzdoje, kairiajame kelyje ir blauzdoje (makroskopiškai aprašytos melsvai violetinės žalsvais kraštais) ir odos nubrozdinimas dešiniame antakyje padarytos labiausiai tikėtina 1-3 parų laikotarpiu iki apžiūros. Tokiu būdu objektyvi nukentėjusiosios kūno apžiūra patvirtino, kad žymės ant jos kūno liudija apie žymiai intensyvesnį smurtą, nei nurodo kaltinamasis ir nukentėjusioji savo pirminiuose parodymuose. Sudavimas delnu į veidą ir spyris į kairę šlaunį nepaaiškino kraujosruvų nukentėjusiosios nugaroje, dilbiuose, žastuose ir blauzdose. Papildomai apklausta nukentėjusioji E. R. pripažino, kad 2022 m. gegužės 22 d. konfliktas neapsiribojo jos nurodytais dviem smūgiais. Kai ji pasiūlė H. pačiam išjungti šviesą kambaryje, šis kairės rankos kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą, po to sugriebęs už pečių nubloškė ant sofos ir rankų kumščiais sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas – veidą, rankas, šonus ir kojas, t. y. visur, kur galėjo pataikyti. Be to, kelis kartus jai spyrė, pataikydamas į dešinį šoną ir kairę koją. Tuo metu ji garsiai šaukėsi pagalbos. Teismo manymu, būtent šie nukentėjusiosios parodymai atitinka objektyvią tiesą. Juos patvirtina ne tik nukentėjusiosios kūno tyrimas ir jo metu konstatuotų sužalojimų gausa, bet ir liudytojo T. L. parodymai, kad moters klyksmai iš buto sklido iki 20 minučių su pertraukomis, kas netiesiogiai liudija apie intensyvų smurtą jos atžvilgiu. Kad liudytojas nehiperbolizuoja situacijos, rodo Bendrojo pagalbos centro registruojami duomenys ir kiti duomenys, laikytini įrodymais. Apie moters pagalbos šauksmą pranešta 08.23 val., pareigūnai į vietą atvyko 08.40 val. Iš pareigūnų Bodykamerų įrašo matyti, kad nukentėjusioji tebesišaukė pagalbos, pareigūnams užėjus į laiptinę, pagal jos šauksmą identifikuotas butas. Abejotina, kad ji taip ilgai būtų šaukusis pagalbos tik dėl dviejų smūgių.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad didelė dalis nukentėjusiosios kūno sužalojimų buvo padaryti žymiai anksčiau nei 2022 m. gegužės 22 d., t. y. 4-7 laikotarpiu iki apžiūros, vykusios 2022 m. gegužės 24 d. Specialisto išvadoje išvardinta, kad tokiu laikotarpiu galėjo būti padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste ir žande, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, kairiajame petyje, kairiajame žaste ir dilbyje, dešiniame petyje ir žaste, dešiniame klube, dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, kairiame klube ir šlaunyje. Tik po teismo medicinos specialisto išvados nukentėjusioji pripažino, kad smurtavimo epizodų buvo ir daugiau (per bendro gyvenimo laiką iki aštuonių, kokie trys-keturi vien gyvenant (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame bute). Tačiau klausiama apie ankstesnius smurto atvejus tenurodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. H. jai stipriai spyrė į kairės kojos šlaunį, po ko ji nebegalėjo paeiti, bet daugiau jos nemušė. Kitas smurto epizodas buvo tik 2022 m. gegužės 17 d., kai ji mėgino išeiti iš namų pas gydytoją ir parašyti pareiškimą policijai, jos neišleisdamas H. stipriai sudavė į kairės pusės šlaunį folijos ritiniu, po ko ji atsitrenkė į sieną, tuomet sugriebęs už rankų riešų, o po to ir už žastų, stūmė kambario link. Daugiau prieš ją tomis dienomis smurtauta nebuvo. Tačiau ir šiuo atveju, teismo vertinimu, nukentėjusioji nėra nuoširdi kalbėdama apie patirto smurto mastą, nes tik nuo spyrio ir smūgio į kairę šlaunį bei griuvimo atsiremiant į sieną nebūtų likę tiek įvairių senų sužalojimų skirtinguose kūno paviršiuose – skruoste, kakle, krūtinės ląstoje, nugaroje, abiejų kūno pusių klubuose, abiejose šlaunyse ir pan. Krisdama nukentėjusioji galėjo atsiremti į sieną tik viena kūno puse, o sužalojimai konstatuoti visose įmanomose kūno pusėse (krūtinė, nugara, abiejų kūno pusių klubai, abu žastai ir pan.). Kad 2022 m. gegužės 15-20 dienomis patirto smurto intensyvumas buvo žymiai didesnis, nei nurodo nukentėjusioji, liudija ir jos pačios pokalbis 2022 m. gegužės 22 d. su policijos pareigūnu, užfiksuotas pareigūnų Body kameros įraše, kuriam ji pasakodama apie sugyventinio smurtą verkdama skundžiasi, kad ji negali išeiti iš namų, nes ji visa „žymėta“. Prieš savaitę ji negalėjo paeiti, norėjo išgyti, kad niekas jos tokios nematytų, neina net į darbą. Iš šių jos paaiškinimų išeina, kad prieš savaitę ji buvo sumušta, ant jos kūno liko daug mėlynių, kurių ji gėdijasi, todėl nenori eiti į darbą, išeiti iš namų. Pareigūnas atkreipia dėmesį į aiškiai matomas nukentėjusiosios mėlynes ant rankos. Klausiama, iš kur jos, nukentėjusioji atsako, kad iš užvakar.

Byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartojamas ne tik tą vieną 2022 m. gegužės 22 d., kai kaimynas iškvietė policiją, bet ir laikotarpiais nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 20 d. bei nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. Nors nukentėjusioji sakė, kad mėlynes gavo užvakar, bet nusiraminusi duodama parodymus patvirtino, kad su sugyventiniu konfliktavo ir 2022 m. gegužės 21 d. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo nesivadovauta tik nukentėjusiosios parodymais apie smurto datas, smūgių skaičių ir lokalizaciją, bei konstatuota, kad tiek laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 15 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., tiek laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 21 d. iki 2022 m. gegužės 22 d. nukentėjusiajai E. R. suduotas nenustatytas smūgių skaičius į įvairias kūno vietas. Tačiau teismas pirmajame smurto epizode tikslina aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai kumščiais, tokios aplinkybės ji kalbėdama apie 2022 m. gegužės 15 d., 2022 m. gegužės 17 d. patirtą smurtą nenurodė. Kalbėjo tik apie spyrį ir sudavimą folijos ritiniu. Nors mušimo pėdsakų iš šio laikotarpio ant nukentėjusios yra daug, logiška manyti, kad smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis, bet tikslesnis jų mechanizmas, išskyrus vieną neabejotiną spyrį koja į kairę šlaunį, nežinomas. Todėl teismas konstatuoja, kad buvo suduotas nenustatytas smūgių skaičius rankomis ir kojomis, bet ne kumščiais.

Nors teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, kad nenorėjo E. sukelti fizinio skausmo, teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis, suduodamas smūgius, rankomis, kojomis ir net kumščiais (2022 m. gegužės 22 d.), suvokė, jog tokie jo veiksmai sugyventinei kelia realų skausmą, be to, ji žalojama, nes jau po 2022 m. gegužės 15 d. mušimo ant jos kūno liko aiškiai matomos žymės, kurios tebebuvo išlikusios 2022 m. gegužės 24 d., nuo smūgių ji nebegalėjo paeiti, tačiau tai kaltinamojo nesulaikė nuo pakartotinio smurtavimo. Tęstiniai smurtiniai veiksmai rodo, kad kaltinamasis tikslingai siekė sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir net sužalojimus. Jo nestabdė nei jos ašaros, nei maldavimai, nei pagalbos šauksmai, t. y. savo nusikalstamus veiksmus jis atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad jiedu gyveno kartu kaltinamojo nuomojamame bute, vedė bendrą ūkį, tad smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, namų aplinkoje, dėl jo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – buvo padaryti nežymūs kūno sužalojimai, todėl H. E. S. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl neteisėto laisvės atėmimo

Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas.

Objektyviai neteisėtas laisvės atėmimas – neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas jį sulaikant, uždarant arba laikant apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Tai gali būti padaryta naudojant grasinimus, fizinę jėgą. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai žmogų perkeliant į kitą vietą arba sulaikant esamoje vietoje prieš jo valią, nukentėjusiajam tai suvokiant. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad žmogų prieš jo valią perkelia į kitą vietą arba laiko jį esamoje, ir to nori. Šio nusikaltimo tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. Vienas iš nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančių objektyviųjų požymių – smurto panaudojimas, kuris reiškia, kad neteisėtai atimant laisvę ar laikant nelaisvėje prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas, t. y. grasinta tuoj pat panaudoti fizinį smurtą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog H. E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusioji E. R. parodė, kad ji po 2022 m. gegužės 15 d. jos atžvilgio pavartoto smurto 2022 m. gegužės 17 d. ketino apsilankyti pas gydytoją, nes nebegalėjo paeiti, o tuo pačiu ir parašyti policijoje pareiškimą, bet kaltinamasis jos neišleido iš namų. Užrakino duris, užstojo jas fiziškai, vėl stipriai smogė su laikytu folijos ritiniu į skaudamą koją, Nuo smūgio ji trenkėsi į sieną, tad šis turėjo būti stiprus ir skausmingas. Po to sugriebęs už riešų stūmė kambario link, o jai negalint paeiti, sugriebęs tempė kambario link už žastų. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje aiškino, kad jis neturėjo jokio tikslo apriboti E. laisvės, jo veiksmai buvo dėl rūpesčio jos saugumu, nes buvo per vėlu eiti iš namų. Tačiau šie veiksmai buvo atlikti apie 12.00-13.00 val., t. y. vidurdienį, kai jokios grėsmės E. R. būti negalėjo. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmų motyvas buvo neleisti nukentėjusiajai patekti pas gydytoją, kuriam tektų aiškinti sužalojimo aplinkybes, ir juolab į policiją. Neišleisdamas nukentėjusiosios iš namų, jis bandė ją įtikinti, kad dėl smurto kalta ji pati, glaistyti situaciją, kad ji atsisakytų minties kreiptis į atitinkamas institucijas ir nepaaiškėtų jo paties neteisėti veiksmai. Smurtas buvo naudojamas siekiant palaužti nukentėjusiosios valią ieškoti pagalbos išorėje, nes ji nurodė turėjusi buto raktus, tad vien jų užrakinimas moters sustabdęs nebūtų. Nors laisvės apribojimo laikotarpis nebuvo ilgas, tačiau bute E. R. buvo sulaikyta prieš jos valią, o tuo metu panaudotas smurtas prieš nukentėjusiąją lemia, kad H. E. S. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog H. E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vietos – buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu vonios kambaryje ant skalbimo mašinos rastas permatomas maišelis su augalinės kilmės medžiaga, o virtuvėje ant stalo prie kriauklės – popieriaus suktinukas su augalinės kilmės medžiaga.

H. E. S. kaltę dėl narkotinių medžiagų laikymo visiškai pripažino ir nurodė, jog kanapes, kurios buvo rastos bute jo sulaikymo dieną, jis pirko iš vieno žmogaus, kurio kontaktų dabar neturi, kelios dienos iki incidento, bet tikslaus įgijimo laiko neatsimena. Įsigijo jas išimtinai savo reikmėms. Ikiteisminio tyrimo metu kartu gyvenanti nukentėjusioji E. R., kuri „žolės“ kvapą bute pajutusiems pareigūnams ir nurodė narkotinių medžiagų laikymo vietą, patvirtino, kad jos sugyventinis H. „žolę“ rūko nuo jų pažinties pradžios, praktiškai kas savaitę, įsigyja jos kažkokiame bute, kuriame, jos manymu, ji ir auginama, atvykusiems į iškvietimą pareigūnams, kiek galėdama, nupasakojo buto lokaciją.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada konstatuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš permatomo, plastikinio vakuuminio paketo su juodos spalvos užrašu „10“ (Vokas, kurio barkodas yra „IBPS-V-1299589- 22(1)“), rasto ir paimto adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 9,332 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 22,0 %. Tuo tarpu suktinėje buvusioje augalinės kilmės medžiagoje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nuostatas, H. E. S. namuose rastų kanapių kiekis (9,332 g) viršija šios narkotinės medžiagos nedidelio kiekio viršutinę ribą (5 g), bet nesiekia didelio kiekio žemutinės ribos (500 g), tad užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Rastų kanapių kiekis, nukentėjusiosios parodymai, kad kanapes kaltinamasis rūkė dažnai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, patvirtinanti, kad kaltinamojo organizme rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, leidžia teismui tikėti kaltinamojo parodymais, jog tai kanapės, buvo įgytos išimtinai asmeniniam vartojimui. Šioje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad H. E. S. būtų turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas, kuriomis disponavo. Jis praeityje už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą neteistas. Faktas, kad kaltinamasis iki narkotinės medžiagos suradimo kategoriškai pareigūnams neigė apie jų egzistavimą bute, kad maišelis su narkotine medžiaga buvo slepiamas skalbyklėje (narkotikus vėliau perslėpė pati nukentėjusioji, galvodama apie kreipimąsi į policiją ir nenorėdama daugiau problemų savo draugui), rodo, jog kaltinamasis suvokė, kad disponuoja civilinėje apyvartoje draudžiama medžiaga, tačiau norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika atitinka subjektyviuosius ir objektyviuosius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo gauti kaltinamojo H. E. S. ir nukentėjusiosios E. R. prašymai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti H. E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sužadėtinės E. R. atsakomybei. H. E. S. prašyme nurodoma, jog jis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis anksčiau nėra teistas nei baustas, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veikų viso proceso metu, supranta, kad pasielgė neatsakingai, neteisėtai ir neteisingai. Jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš karto ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Šis nuklydimas yra vienkartinis ir jam nebūdingas, jis visą gyvenimą gyveno atsakingai ir socialiai orientuotai. Nuo 2021 m. liepos 7 d. dirba operacijų palaikymo specialisto pareigose, jis teigiamai vertinamas darbdavio kaip jokių drausminių nuobaudų neturintis, visuomet pasiruošęs padėti kolegoms darbuotojas, ir kaip ramus bei draugiškas žmogus. Jis puikiai prisitaikė prie gyvenimo Lietuvoje, dirba, planuoja 2023 m. rugsėjo 23 d. su E. R. sukurti šeimą. Pagrindo manyti, kad jis yra linkęs nusikalsti ir ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, nėra. Mano, kad egzistuoja įstatymo numatytų sąlygų visetas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutinka sužadėtinė E. R., kuri taip pat yra neteista, bausta tik už nežymų administracinį nusižengimą, turi (duomenys neskelbtini) profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio taip pat yra teigiamai charakterizuojama. Su E. daug laiko leidžia kartu, juos sieja glaudus emocinis ryšys, todėl mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką (1 t., b. l. 188-189). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos laiduotojos E. R. prašyme (1 t., b. l. 186-187).

Nukentėjusioji E. R., pasisakydama teisme kaip galima laiduotoja, paaiškino, kad H. padarė nusikalstamą veiką, tačiau ji pastebėjo, kad po tų įvykių jis suprato savo klaidas, ir ji tikisi, kad jis daugiau taip nebesielgs. Mano, kad galima juo pasitikėti. Daugiau prieš ją jis nesmurtavo. Jokių reikalų su narkotikais taip pat daugiau nebuvo. Kai buvo tas smurtas, ji prašė jo liautis, bet jis neklausė. Tuo metu jis nesuprato, kokios gali būti pasekmės. Baudžiamasis procesas suveikė ir jis suprato, kad taip elgtis negalima, ir daugiau taip nedarys. Pretenzijų kaltinamajam ji neturi. Civilinio ieškinio nereiškė. Šiuo metu su H. galvoja apie santuokos sudarymą. Šis sprendimas tikras, yra jausmai ir pasitikėjimas, jiedu nori ir toliau būti kartu, registruoti santuoką. Ji mano, kad pati tuomet kažką padarė blogai, kad taip išvedė žmogų iš pusiausvyros. Konfliktas buvo tarp jų abiejų. Jiedu jau pusę metų kartu, ji yra tikra jų jausmais. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji skatina H. siekti karjeros, tobulėti profesine prasme. Padeda adaptuotis prie šalies kultūros. Jis augęs kitoje aplinkoje, kai kurie dalykai jam atrodo nauji. Jis studijavo šalyje ketverius metus, niekada nebuvo baustas. Ji pati stengsis įtakoti jo elgesį, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnis numato, kad asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas nustačius šių sąlygų visumą: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo ir jo gynėjo bei nukentėjusiosios prašymai atleisti H. E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti tenkinami vien dėl to, kad kaltinamasis neatitinka formaliosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo sąlygos, susijusios su pirmą kartą padaryta nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo formuluotė suponuoja išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas esant tik pavienei nusikalstamai veikai, kadangi BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodoma nusikalstamos veikos padarymo formuluotė yra apibrėžiama vienaskaitos forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama sąlygą „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“, nurodė, kad asmuo laikomas pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje). Ši praktika nuosekliai atkartojama ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse. BK 40 straipsnio taikyti už dvi ar daugiau nusikalstamas veikas, sudarančias realią nusikalstamų veikų sutaptį, negalima, nes kiekviena iš nusikalstamų veikų yra savarankiška viena kitos atžvilgiu. Esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, antrą ir visas kitas nusikalstamas veikas asmuo atlieka pakartotinai pirmosios atžvilgiu, todėl jis negali būti laikomas nusikalstamą veiką padaręs pirmą kartą.

Kaltinamasis H. E. S. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų padarymu ir tik dvi iš jų (BK 140 straipsnio 2 dalis ir 146 straipsnio 2 dalis) gali būti vertinamos kaip sudarančios idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nes jos padarytos tuo pačiu laiku, įgyvendinant vieningą kaltinamojo sumanymą bausti savo draugę dėl kaltinamajam nepriimtino jos elgesio, palenkti ją savo valiai. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra visiškai savarankiška kaltinamojo padaryta veika, niekuo nesusijusi su pirmomis dviem, šias veikas skiria ne tik padarymo laikas, bet ir visiškai skirtingas pobūdis.

Teismas taip pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jei visos trys veikos sudarytų idealiąją sutaptį, abejotina, kad nuo nusikaltimų nukentėjęs asmuo galėtų būti pripažintas tinkamu laiduotoju. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86-895/2015).

Teismas neabejoja teigiamomis nukentėjusiosios charakteristikomis, jos nepriekaištinga reputacija, kad ji pati yra atsakinga, gerbianti įstatymus bei galiojančius gero elgesio standartus, taip pat tuo, kad ją ir kaltinamąjį sieja socialinis ir emocinis ryšys, tačiau nenustatyta pagrindo manyti, kad ji kaltinamajam yra pakankamai stiprus autoritetas, gebėsiantis ateityje kontroliuoti jo veiksmus ir reikalauti iš kaltinamojo tinkamo elgesio, nes priešingu atveju apskritai nebūtų buvę prieita iki teisei priešingų kaltinamojo veiksmų ir ji nebūtų nuo jo nukentėjusi. Lygiai tokie patys santykiai, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, laiduotoją ir kaltininką siejo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, bet tai nepadėjo išvengti nusikalstamų veikų padarymo.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra įstatymo numatytų sąlygų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą institutą kaltinamojo atžvilgiu.

Dėl bausmių skyrimo

Baudžiamasis įstatymas numato, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

H. E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkinančių kaltinamojo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas H. E. S. bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai baigti nusikaltimai, iš kurių du įstatymų leidėjo vertinami kaip nesunkūs, o vienas kaip apysunkis), į tai, kad yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, nebaustas administracine tvarka (duomenys tikrinti už vienerius metus), yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba.

Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, tačiau pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šiose įstaigose.

Atsižvelgus į išvardintus duomenis, manytina, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta už visus tris nusikaltimus kaltinamajam skiriant švelniausias sankcijoje numatytas bausmių rūšis: baudą už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, viešuosius darbus už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (atlikti viešuosius darbus kaltinamasi sutiko) ir areštą – už BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kurių kiekvienos dydis nesiekia šios rūšies bausmės vidurkio.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, H. E. S. kiekviena iš skiriamų bausmių mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už juos paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu griežtesnei arešto bausmei apimant švelnesnę viešųjų darbų bausmę. Subendrinta arešto bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu bendrintina su baudos bausme.

Atsižvelgus į tai, kad H. E. S. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nukentėjusioji jam atleido, arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą, yra pakankamas pagrindas manyti, kad jo elgesys bus koreguojamas tinkama linkme ir bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bei arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam įpareigojimą tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Ikiteisminio tyrimo metu H. E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 1124,08 Eur civilinį ieškinį dėl biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai E. R. paskirtų ligos išmokų, apskaičiuotų už 2022 m. gegužės 24 d. – 2022 m. birželio 10 d. jos nedarbingumo dėl 2022 m. gegužės 22 d. patirtų sužalojimų laikotarpį, prašydama iš kalto asmens priteisti šią sumą (1 t., b. l. 56-60). Kaltinamasis H. E. S. 2022 m. spalio 3 d. į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pervedė 1124,08 Eur sumą (1 t., b. l. 67), po ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius informavo, kad jo biudžetui padaryta žala yra atlyginta, todėl VSDFV Vilniaus skyrius atsisako civilinio ieškinio byloje (1 t., b. l. 68).

Civilinio ieškovo įgaliotasis atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prieš pirmą posėdį pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 183).

Civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, todėl yra priimtinas ir procesas civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su H. E. S. rankų nuoplovomis, vokas su po tyrimo Nr. IMPS-V-1326218-22 likusiais objektais bei peilis, paimtas įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

H. E. S. (H. E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešuosius darbus 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. E. S. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.

H. E. S. (H. E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. E. S. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne arešto bausmei apimant švelnesnę viešųjų darbų bausmę, ir subendrintą bausmę nustatyti areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

H. E. S. (H. E. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir H. E. S. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su aukščiau paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti areštą 20 (dvidešimčiai) parų ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant H. E. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam H. E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti H. E. S., kad asmuo, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti H. E. S., kad baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank, ar LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, ar LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, ar LT42 7230 0000 0012 0025, esančią dicinos bankas“, ar LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą ieškinio dalyje nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su H. E. S. rankų nuoplovomis, voką su po tyrimo Nr. IMPS-V-1326218-22 likusiais objektais bei peilį, paimtą įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.