- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-08
- Bylos Nr.
- 1A-321-397-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- B. Š.
- Nuteistasis
- A. I.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Valdo Vitunsko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, dalyvaujant gynėjui advokatui J. D., prokurorui Vytautui Turauskiui, nukentėjusiajai B. Š., jos atstovui advokatui Ramūnui Gudašiui, teismo posėdyje išnagrinėjo privačios kaltintojos B. S. ir nuteistojo A. I. apeliacinius skundus dėl 2007 m. kovo 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo nuspręsta A. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. l d. ir paskirti bausmę - 4 mgl (500 Lt) dydžio baudą.
B. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. I. 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) advokato paslaugoms apmokėti B. Š. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsiliepimas
Teismas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. nuteisė A. I. už tai, kad jis 2006-11-13 atsiliepime į pareiškimą civilinėje byloje Nr.2-15472-717/2006, paskelbtame 2006-11-29 apie 10.30 val. Kauno m. apylinkės teismo salėje vykusio posėdžio metu paskleidė apie B. Š. tikrovės neatitinkančią, galinčią pakirsti pasitikėjimą ja informaciją nurodydamas, kad ji Lietuvos Aukščiausiajame teisme sprendimą nusipirko, t.y. korupciniu būdu įtakojo palankaus jai sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
Privati kaltintoja B. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės — bausmė per švelni ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimai – prašo pilnai priteisti jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad teismo išvados dėl A. I. turtinės padėties nepakankamai pagrįstos, kadangi teismas, A. I. turtinę padėtį apibrėžė konstatuodamas tik, kad jis nedirba, yra pensinio amžiaus. Pats A. I. nepateikė, o teismas neišsireikalavo duomenų apie jo tikrąją turtinę padėtį.. Teigia, kad A. I. prieš metus laiko pasistatė gyvenamąjį namą Kauno mieste, Dainavos mikrorajone. Šiam nekilnojamajam turtui įsigyti A. I. neėmė jokios banko paskolos. Be to, A. I. ieškinio Lietuvos Aukščiausiajam teismui paruošimui, atstovavimui samdėsi advokatą K. Š.. Dėl šių priežaščių žmogus, gyvenantis iš pensijos, dėl pinigų stokos neturėtų galimybės pirkti nekilnojamąjį turtą, nereikštų civilinių ieškinių ir nesibylinėtų. A. I. turtinė padėtis negali būti vertintina kaip skurdžiai gyvenančio asmens. Mano, kad teismo teiginys, jog civilinėje byloje B. Š. atstovas A. Š. prisidėjo prie A. I. surašyto šmeižikiško dokumento paviešinimo, nėra svari aplinkybė sumažinti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, nes tai buvo tuometinio mano atstovo gynybinė kalba civilinėje byloje. Nurodo, kad neturi galimybės be advokato pagalbos tinkamai save apginti ir išlaidos buvo priverstinės, nes jas sąlygojo neteisėti A. I. veiksmai, dėl ko jis ir buvo pripažintas kaltu.
A. I. atsakomybę lengvinančių, ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, atsižvelgiant tik į A. I. senyvą amžių (BK 54 str.), baudos dydis nežymiai mažintinas nuo jos vidurkio, tai yra skirtina 40 MGL (5000Lt) dydžio bauda (BK 61 str.).
Šalies argumentai
Apeliantė prašo pakeisti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir paskirt A. I. 40 MGL(penkių tūkstančių) litų dydžio baudą. Taip pat priteisiti pinlai iš A. I. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų advokato paslaugoms apmokėti bei 800 (aštuonis šimtus) litų advokato paslaugoms apmokėti B. Š. naudai už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Nuteistasis A. I. apeliaciniame skunde teigia, kad nuosprendis yra priimtas, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai jų neištyrus, todėl yra neteisėtas, turi būti panaikintas. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat netaikė teisės normų, kurias turėjo taikyti. 2006m. lapkričio 29 d., 10.30 val. prasidėjusio Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio, kurio metu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-15472-717/2006, buvo paviešintas A. I. parašytas atsiliepimas, kaip dokumentas apsigynimui į pareiškimą dėl vykdymo atgręžimo, kuriame parašyta, kad B. Š. Aukščiausiajame teisme sprendimą nusipirko. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 str. 1 d.). Tačiau sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas pranešant apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus paprastai nelaikomas asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu (Konstitucijos 28 str., 33 str. 2 d., Lietuvos A. T. senato nutarimas Nr. 1). Taigi A. I. parašyti pareiškimai atsiliepime negali būti vertinami kaip pareiškimai, žeminantys B. Š. garbę ir orumą. Pareiškimuose jis išreiškė nuomonę, nurodydamas tam tikrus faktus. Be to, nenustatytas žinių paskleidimo faktas, nes pareiškimą skaitė bylą nagrinėję pareigūnai, o ne tretieji asmenys. Subjektyvios nuomonės išreiškimas ir teisinės gynybos ieškojimas nėra joks žinių paskleidimas.
Kauno miesto apylinkės teismas turėjo vadovautis CK 2.24 str. 9 d., kuri aiškiai reglamentuoja, kad CK 2.24 str. taisyklės dėl asmens garbės ir orumo gynimo netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Vien tas faktas, kad jis nebijodamas atsakomybės kreipėsi ir prašė teismo nustatyti objektyvią tiesą įrodo jo sąžiningumą, o B. Š. neįrodė jai padarytos žalos. Remiantis minėtomis aplinkybėmis apeliantas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti išteisinti.
Šalies argumentai
Susipažinusi su A. I. apeliaciniu skundu, privati kaltintoja B. Š. atsikirtimuose nurodė, kad A. I. Kauno apylinkės teismui nepateikė jokių įrodymų dėl tariamai padaryto nusikaltimo - papirkimo. A. I. laikomo sąžiningo kreipimosi į Valstybines institucijas apie padarytus ar daromus teises pažeidimus liečia tiesiogiai ją, B. Š., nes tai yra šmeižikiškas teiginys ir ji reikalauja paneigti šmeižtą, kuris daro moralinę žalą. Norėdamas pranešti apie daromą nusikaltimą, A. I. privalėjo kreiptis į policiją ar prokuratūrą, nes įstatymas nenumato kreipimosi į teismą dėl papirkinėjimo. Šį šmeižtą perskaitė ne vien teismo pareigūnai, bet ir teismo pagalbinis administracinis personalas (ekspedicija), girdėjo teismo posėdyje dalyvavę civiliniai asmenys. Teigia, kad K. A. teismas teisingai kvalifikavo A. I. veiksmus, bet neatsižvelgė į jos prašymą raštiškai paneigti paskelbtus šmeižikiškus ir įžeidžiančius ją ir Lietuvos Respublikos A. T. teiginius, ir į jos siūlomą bausmės dydį 40 MGL(5000)litų dydžio baudą. Dėl šių aukščiau išvardintų prieiasčių mano, kad K. A. teismas turėtų padidinti A. I. bausmę iki jos prašytos Kauno apylinkės teisme bausmės dydžio ir įpareigoti A. I. raštu paneigti visus jo parašytus šmeižikiškus teiginius.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo posėdyje privati kaltintoja, jos atstovas prašė tenkinti jos skundą, prokuroras prašė A. I. skundą atmesti, nuteistasis A. I. ir jo gynėjas prašė patenkinti jo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios B. Š. ir nuteistojo A. G. apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino A. I. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.
Iš paties nuteistojo skundo seka, kad jis neginčija, jog jis 2006-11-13 atsiliepime į pareiškimą civilinėje byloje, kuris buvo paskelbtas Kauno miesto apylinkės teisme 2006-11-29 vykusiame teismo posėdyje, paskleidė informaciją, kad nukentėjusioji B. Š. Lietuvos Aukščiausiajame teisme sprendimą nusipirko, nuteistasis neginčija ir šio teiginio utorystės. Tai nustatyta ir pirmos instancijos teisme ištirtais įrodymais.
Pirmos instancijos teismo išvada, jog minėtoji nuteistojo paskleista informacija neatitinka tikrovės ir yra nukentėjusiąją žeminančio pobūdžio, ir gali paniekinti ją bei pakirsti pasitikėjimą ja, kolegijos nuomone yra teisinga.
Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą.
Šio nusikaltimo objektyvinės pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, panaudojant spaudą, rašytinis.
Tadgi šiuo konkrečiu atveju, nuteistasis A. I., pateikdamas teismui rašytinį atsiliepimą į pareškimą ir jame pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie nukentėjusiąją, tokiu būdu tyčia ją paskleidė, suvokdamas, kad tokios žinios paniekins ir žemins B. Š. kaip asmenį.
Nuteistojo argumentai, kad tokį informacijos pateikimą reikėtų laikyti jo sąžiningu kreipimusi į valstybės instituciją, išreiškiant savo nuomonę apie tam tikrus faktus ir todėl šiuo atveju turi būti netaikomos taisyklės dėl asmens garbės ir orumo gynimo, atmestini. Kaip jau nustatyta pirmos instancijos teismo ištirtais įrodymais, savo teiginį apie B. Š. kokius nors neteisėtus veiksmus įtakojant sprendimo priėmimą Lietuvos Aukščiausiame teisme (sprendimo pirkimas ir pan.), A. I. nepatvirtino, tokių duomenų tikrumo jis nepatvirtino ir savo apeliaciniame skunde ar posėdyje. Tad nuteistojo teigimas, jog jis pranešė apie B. Š. tariamai padarytą nusikaltimą, laikytinas ne pranešimu apie nusikaltimo padarymą, bet tyčiniu kito žmogaus šmeižimu. Nuteistojo pateikta informacija visiškai nesusijusi su kokiomis nors įrodinėtinomis aplinkybėmis civilinėje byloje, ja buvo siekiama ne apginti savo ginčijamas teises civilinėje byloje, bet paniekinti ir pažeminti B. Š.. Todėl ta aplinkybė, kad tikrovės netitinkančią informaciją nuteistasis paskleidė teismo posėdžio metu pats būdamas teismo proceso dalyviu, kvalifikuojant jo padarytąją veiką reikšmės neturi.
Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodomais argumentais pagrindo nėra.
Atmestinas ir nukentėjusiosios apeliacinis skundas dėl bausmės nuteistajam sugriežtinimo ir visų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo (1500 litų).
Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į šios nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltės formą, į paties nuteistojo asmenybę. Tad teismas skirdamas bausmę laikėsi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kolegijos nuomone, bausmės tikslai buvo pasiekti ir pirmos instancijos teismo paskirtąja bausme – 4 MGL dydžio bauda, jos griežtinti (didinti) pagrindo nėra.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. turėjo teisę sumažinti ir nukentėjusiajai priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį. Tokį sprendimą teismas padarė, įvertinęs nuteistojo senyvą amžių, pagrindinį pragyvenimo šaltinį – senatvės pensiją. Apeliantės argumentai, kad nuteistasis turi gyvenamąjį namą, turi lėšų vesti bylas teismuose, samdyti advokatus ir pan., nepaneigia pirmos instancijos teismo padarytų išvadų apie nuteistojo turtinę padėtį, ir todėl atmestini. Prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio bylos apeliaciniame procese, paslaugoms apmokėti, tenkintinas ir iš nuteistojo priteistina 800 litų (BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 str., 324 str., 326 str.1 d. 1 p., 106 str.,
nutarė:
Nuteistojo A. I. ir nukentėjusiosios B. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Priteisti iš A. I. 800 (aštuonis šimtus) litų turėtų išlaidų advokato padalbai apmokėti B. Š..