Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-10-10 · Administracinė byla Nr. A-556-875-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-10
Bylos Nr.
A-556-875-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tautinių mažumų
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A17 – 875/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas), jam padarytos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4-6).

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas jo skundas dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, teismas 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais, skundžiamus teisinius aktus – nepagristais, ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė materialinės žalos atlyginimo. Šiuo sprendimu teismas įpareigojo atsakovą peržiūrėti pareiškėjo 2005 m. gegužės 3 d. prašymą ir priimti sprendimą atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Šį sprendimą atsakovas įvykdė tik iš dalies - atlygino turtinę žalą, o kitų veiksmų neatliko. Atsakovas iki šiol nepateikė pareiškėjui tinkamai patvirtintos Tautinių bendrijos tarybos 1999 m. birželio 8 d. laiško kopijos, ignoravo pareiškėjo prašymą peržiūrėti Tautinių bendrijos tarybos 1999 m. birželio 8 d. laišką, išsiaiškinti jo atsiradimo aplinkybes ir panaikinti jo galiojimą. Atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo, pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus, atsakovo neteisėti veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Negatyvios pareiškėjo atžvilgiu pasekmės, susijusios su Tautinių bendrijos tarybos 1999 m. birželio 8 d. laišku, tęsiasi iki šiol, nes kliudo jam tęsti savo teisėtų interesų bei teisių gynybą ir daro pareiškėjui neturtinę žalą, kadangi pareiškėjas negali apskųsti Tautinių bendrijos tarybos 1999 m. birželio 8 d. laiško.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 21) prašė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo spręsti teismo nuožiūra.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui tenka pareiga tinkamai suformuluoti skundo dalyką, apibrėžiant laiko tarpą, per kurį atsakovas būtų įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau pareiškėjas, siekdamas panaikinti jam nepalankų Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. raštą, užuot tiksliai suformuluodamas skundo reikalavimą, inicijuoja naujus teisminius ginčus – 2006 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė atšaukti iš valstybės institucijų Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. raštą. Šis skundas 2006 m. rugsėjo 7 d. teismo sprendimu buvo atmestas, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą pripažinti, jog informacija, išdėstyta 1999 m. birželio 8 d. Tautinių bendrijų tarybos rašte, neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą, ir atsisakė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetus V. S. apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nurodo, kad neliko prasmės iš naujo nagrinėti Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. rašto turinio ir formos, aiškintis jo atsiradimo aplinkybes ir pripažinti jį negaliojančiu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 15 d. sprendimu (b. l. 67-69) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas žalos atlyginimo klausimą kildina iš jo manymu neteisėtų Tautinių mažumų ir išeivijos departamento veiksmų, pasireiškusių tuo, jog iki šiol nėra įvykdytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas, t. y. kad atsakovas nepriima sprendimo dėl pareiškėjo 2005 m. gegužės 3 d. pareiškimo, jog pareiškėjui neišduodamas tinkamai patvirtintas Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. laiškas, dėl ko jis šio laiško negali ginčyti teismine tvarka (b. l. 4-3, 60-61). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Civilinio kodekso 6.245-6.250 straipsniais, 6.271 straipsniu, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarka yra specialiai reglamentuota Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjas manydamas, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas, turėjo teisę ABTĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka imtis priemonių priverstiniam sprendimo vykdymui. Ši tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartimi. Tačiau šia savo teise pareiškėjas nepasinaudojo iki šiol, dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą nesikreipė, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovo neveikimas pareiškėjui nėra aktualus ir jam jokių neigiamų pasekmių, tuo pačiu ir žalos, nesukelia. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. kovo 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo ginčijo Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. laišką, t. y. dokumentą, kurio negalėjimu gauti pareiškėjas nagrinėjamoje byloje motyvuoja neturtinės žalos atsiradimą. Teismas skundą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą (b. l. 29-30). Tame pačiame laiške pateiktus duomenis pareiškėjas ginčijo ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme, o teismas ginčą nagrinėjo iš esmės (b. l. 34-38, 39-45). Išdėstytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas realizavo savo teisę ginčyti Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. laišką. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes nėra vienos iš esminių sąlygų neturtinei žalai priteisti - nėra padarytos neturtinės žalos fakto.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78-79) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą labai formaliai, teismo sprendimas nepagrįstas, šališkas.

2. Skundžiamame sprendime teismas ignoravo tą aplinkybę, kad vykdomojo rašto išdavimas yra kraštutinė priverstinio vykdymo priemonė. Įstatymas įpareigoja visus vykdyti įsigaliojusius teismo sprendimus be jokios prievartos.

3. Teismas padarė melagingą išvadą, kad pareiškėjas, negavęs vykdomojo rašto pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą, nesiekė šio sprendimo vykdymo iš atsakovo pusės.

4. Atsakovui įvykdžius finansinius įsipareigojimus, klausimas dėl vykdomųjų dokumentų gavimo kitai sprendimo daliai užsivilkino dėl objektyvių priežasčių. Kad būtų įvykdyta teismo sprendimo dalis, reikalingas tam tikras laikas, kadangi tai susiję su atitinkamomis procedūromis. Tačiau kai pasidarė akivaizdu, kad atsakovas nežada vykdyti nurodytos teismo sprendimo dalies, pareiškėjas ėmėsi priverstinio pobūdžio priemonių: kreipėsi į patį atsakovą, o taip pat į policiją ir antstolius (dokumentus prideda).

5. Šiuo metu pareiškėjo prašymas gauti vykdomąjį raštą yra nagrinėjamas šiame teisme.

6. Teismas taip pat ignoravo tą aplinkybę, kad pareiškėjas šioje byloje neturėjo teisinės pagalbos, lietuvių kalbos nemoka, yra socialiai remtinas asmuo, o todėl fiziškai negalėjo įvykdyti visų formalių procedūrų byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 82) prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neveikimo ir neigiamų pasekmių, kadangi Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. rašto patvirtintos kopijos neišdavimas neužkirto kelio pareiškėjui toliau aktyviai ginti savo teises ir/ar įstatymo saugomus interesus teismine tvarka. Pažymi, kad įstatymai numato tam tikrą savo teisių įgyvendinimo tvarką, kurios pareiškėjas nesilaiko. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. (11)-6-S-57 (pridedama) įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuri susijusi su Tautinių bendrijų tarybos 1999 m. birželio 8 d. raštu: išnagrinėjo pareiškėjo 2005 m. kovo 18 d. ir 2005 m. gegužės 3 d. prašymus, priėmė dėl jų atitinkamus sprendimus ir perdavė pareiškėjui minėto Tautinių bendrijų tarybos rašto patvirtintą kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas V. S. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su sudaryta kliūtimi tęsti savo interesų bei teisių gynimą, nes iki šiol jam nėra pateiktos tinkamai patvirtintos Tautinių bendrijos tarybos 1999 m. birželio 8 d. laiško kopijos.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 str. 1 d.). Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant atsakovo kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

Nekyla teisinių abejonių, jog teismas privalo priimti kiekvieno suinteresuoto subjekto skundą (prašymą), laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų, jei toks subjektas laiko, kad buvo pažeista jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau teismas už pareiškėją negali nei suformuluoti skundo dalyko (materialinio – teisinio reikalavimo), nei nurodyti skundo pagrindo. Priešingu atveju tai nebūtų suderinama su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi.

Tokiu būdu administracinėje byloje nesant duomenų dėl neturtinės žalos pasireiškimo pobūdžio, įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes, netenka teisinės prasmės svartyti, ar yra kitos sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl darytina kategoriška išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė