- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-27024-600/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20965-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lungė“ ieškinį atsakovui V. P. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Lungė“ prašo priteisti iš atsakovo V. P. 6 501,61 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad 2017 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2259-562/2017, iškėlė ieškovei bankroto bylą ir įpareigojo jos valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti paskirtam bankroto administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą nutarties įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2017 m. sausio 31 d. Bankrutuojančios bendrovės valdymo organai Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytu terminu teismo įpareigojimo nevykdė. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, bankroto administratorius kreipėsi į BUAB „Lungė“ valdymo organus dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo organizavimo. 2017 m. vasario 8 d. bankroto administratorius registruota pašto siunta ieškovės vadovo V. P. gyvenamosios vietos adresu išsiuntė administratoriaus įsakymą ir 2017 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Atsakovas į raginimus nereagavo.
3. 2017 m. gegužės 2 d. teismas nutarė taikyti ieškovei supaprastintą bankroto procesą. 2017 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovė pripažinta bankrutuojančia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino ieškovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nutartimi patvirtintas kreditorės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius su 169,25 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) su 6 332,36 Eur finansiniu reikalavimu.
4. Bankroto procedūrų metu nustatyta, kad bendrovė nėra pateikusi valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės duomenų už 2011 – 2016 metus. Pareiga kreiptis dėl bendrovės bankroto iškėlimo atsirado 2010 metais. Skolos kreditorėms susidarė 2011 – 2016 metais. Atsakovas buvo vienintelis ieškovę kontroliuojantis asmuo, todėl jis yra atsakingas dėl atsiradusios žalos, kurią sudaro kreditorinių reikalavimų suma, neperduotas turtas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja įstatyme įtvirtintos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.
6. Atsakovas nuo 2011 m. spalio 24 d. nėra ieškovės direktoriumi. 2011 m. spalio 21 d. UAB „Lungė“ įsakymu Nr. 6 atsakovas buvo atleistas iš darbo. Tuo metu, atsakovas, būdamas vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu, pardavė visas akcijas, pasitraukė iš vadovo pareigų ir nuo tada neturi jokių ryšių su įmone.
7. Laikotarpiu, kol atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, su bendrovės kreditoriais buvo tinkamai atsiskaitoma, jokių pretenzijų iš ieškovės kreditorių nebuvo gaunama.
8. 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimais ieškovei buvo nustatytas terminas apsispręsti ar ieškovė tikslins atsakovą byloje. Atsakovė pateiktuose pranešimuose nurodė, kad atsakovo tikslinti nepageidauja.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
9. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto, kai žala bendrovės kreditoriams padaroma dėl to, kad vadovas nesilaiko pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
10. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Taigi, įstatymas nustato juridinio asmens vadovui pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai.
11. Vis dėlto, šios pareigos nevykdymas savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas, laiku nesikreipęs į teismą dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kiekvienu atveju tokiais veiksmais padaro juridiniam asmeniui materialinę žalą. Siekdamas įrodyti žalos padarymo faktą, į teismą besikreipiantis bankrutuojantis juridinis asmuo privalo įrodyti, kad konkrečiu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniuose.
12. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017). Taigi, pareigą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi tik konkrečios bendrovės vadovas, einantis pareigas tuo metu, kai atsiranda ĮBĮ nurodytos sąlygos.
13. Iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2259-562/2017 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02670-2016-9), ieškovei iškelta bankroto byla. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad „Atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. VĮ Registrų centras įmonė finansinės atskaitomybės dokumentus teikė už 2010 m. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „Monleta“ privalomai registruotino turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Atsakovui taikytos priverstinio poveikio priemonės buvo neveiksmingos. Antstolė Aurelija Puodžiukienė 2016-04-06 rašte Nr. 173-S-1690 dėl informacijos pateikimo apie išieškojimo vykdymo eigą nurodė, kad UAB „Lungė“ skolos nemoka, areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta, VĮ Registrų centras ir VĮ “Regitra” duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto nenustatyta, skolininkas veiklos nevykdo. VSDFV duomenimis, įmonėje nėra apdraustų darbuotojų, skola VSDFV yra 169,25 Eur. Pagal VMI duomenys įmonė skolinga valstybės biudžetui 6 332,36 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.“
14. 2017 m. gegužės 2 d. ieškovei nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, ta pačia nutartimi patvirtinti ieškovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai: VSDFV Vilniaus skyrius su 169,25 Eur finansiniu reikalavimu ir Valstybinė mokesčių inspekcija su 6 332,36 Eur finansiniu reikalavimu. 2017 m. birželio 16 d. nutartimi BUAB „Lungė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
15. Iš VĮ „Registrų centras“ pateikto 2011 m. spalio 24 d. 10 val. UAB „Lungė“ akcininkų sąrašo matyti, kad V. P. buvo vieninteliu UAB „Lungė“ akcininku nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. spalio 24 d., spalio 24 dieną atsakovas perleido UAB „Lungė“ akcijas kitam asmeniui. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 14 d. Sodros išrašo duomenų nustatyta, kad V. P. dirbo bendrovėje UAB „Lungė“ nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. spalio 24 d. Juridinių asmenų registre informacija apie atsakovo atleidimą iš direktoriaus pareigų nėra įregistruota (2018 m. rugsėjo 14 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys).
Šalies argumentai
16. Ieškovė nurodo, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, dėl ko atsirado žala. Nurodo, kad ieškovė buvo nemoki nuo 2010 metų, taip pat nurodo, kad skolos bankroto procese patvirtintiems kreditoriams susidarė 2011 – 2016 metais. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2016 m. balandžio 6 d. pažymą apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje Nr. 173-S-1690 ir 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos finansų ministerijos viršininko Sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-16906.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pažymėtina, kad antstolės ataskaitoje nurodyta informacija nėra aktuali ginčo laikotarpiui, kai atsakovas buvo ieškovės direktoriumi. Šioje ataskaitoje yra fiksuojama UAB „Lungė“ finansinė padėtis 2016 metais. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2009 m. turėjo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai, savaime nesąlygoja išvados, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad ginčo laikotarpiu įmonė buvo nemoki. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (CK 6.246 straipsnis).
18. Be to, ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vertindamas ar dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo atsirado žala, teismas turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip žalą įvardija bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį – 6 501,61 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas bendrovės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. spalio 24 d., todėl iš jo galėtų būti priteista tik ta žala (jei būtų nustatyta, kad atsakovas pažeidė pareigą laiku kreiptis į teismą), kuri padidėjo per jo buvimo direktoriumi laikotarpį. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta praėjus beveik ketveriems metams po to, kai atsakovas nustojo eiti ieškovės direktoriaus pareigas. Jokių duomenų apie tai, kad ieškovės prašoma priteisti žala atsirado būtent tuo metu, kai atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad atsakovė neįrodė, kad prašoma priteisti žala atsirado ginčo laikotarpiu ir kad tarp šios žalos ir atsakovo veiksmų (neveikimo) yra priežastinis ryšys (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
20. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 straipsnis).
21. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės BUAB „Lungė“ ieškinį atsakovui V. P. atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.