- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e1-2661-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25343-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje
T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 3 dalį, 236 straipsnio 1 dalį – 527,24 eurų bauda,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. mušdama bei kitaip smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: T. Š. 2020 m. birželio 27 d., apie 16 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,30 ‰ girtumas) konflikto metu tyčia sudavė savo motinai S. Š. į veidą, į dešinės akies sritį bei nagais apdraskė jai kaktą ir skruostus, tampė nukentėjusiajai už plaukų.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios T. Š. kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji T. Š. priminės apklausos metu savo kaltę neigė, tačiau papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2020 m. birželio 27 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Mama su ja negėrė. Tarp jos ir motinos įvyko žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Konflikto metu ji sudavė motinai į veido sritį, kiek kartų ir į kurią konkrečiai vietą sudavė, pasakyti negali, neprisimena. Po smūgio arba smūgio metu, tiksliai pasakyti negali, motinai apdraskė veidą, t. y., žandus ir kaktą. Kadangi mama gynėsi, ji jai sugriebė už plaukų ir tempė juos į viršų. Dėl įvykio labai gailisi, norėtų su mama susitaikyti, planuoja gydytis nuo alkoholizmo (69, 76, 83 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. Š. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo dukra T. Š.. T. Š. nuolat girtauja. Būdama girta T. Š. darosi agresyvi ir pradeda kabinėtis prie jos be jokios priežasties. 2020 m. birželio 27 d., apie 16 val., virtuvėje neblaivi Tatjana pradėjo prie jos kabinėtis, ją įžeidinėti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Kilo konfliktas, kurio metu priėjusi prie jos dukra savo dešinės rankos delnu sudavė jai į veidą, į dešinės akies sritį, sugriebusi abejomis rankomis tempė jai už plaukų. Ji bandė dukrą nustumti, grumtynių metu ji savo nagais apdraskė jai kaktą ir skruostus. Kadangi ji sunkiai vaikšto, pasiėmusi savo vaikštynę (vežimėlį) nuėjo į kambarį, po kurio laiko dukra kambaryje, atsistojusi iš priekio savo abejomis rankomis bandė sugriebti jai už kaklo, tačiau ji ištrūko ir paskambino policijai. Dukra jos nesmaugė, tik sudavė į veido sritį ir apdraskė veidą. Šiuo įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, į medikus dėl šio įvykio nesikreipė ir neplanuoja kreiptis. Po šio įvykio dukra nebesmurtauja, nebevartoja alkoholio, atsiprašė jos (23, 32 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vadu. Patruliuodamas gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nurodyta, kad moterį muša jos dukra. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjusioji. Moteris buvo blaivi, paaiškino, kad pas ją namuose gyvena dukra, kuri dažnai vartoja alkoholį ir prieš ją smurtauja. Moteris minėjo, kad prieš ją dukra smurtaudavo ir ankščiau. Ant moters matėsi smurto požymiai, moteris rodė sužalotas rankas, matėsi nubrozdinimai ant abiejų rankų, kaktos. Sulaikant įtariamąją T. Š., ji buvo agresyvi, sodinama į policijos automobilį įtariamoji spardėsi (36 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pažymėti smurtą patyrusio asmens S. Š., sužalojimai: įdrėskimai, nubrozdinimai (6-7 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. birželio 27 d., 16.09 val., gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša dukra (8 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (12-19 b. l.). Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas Bodycam vaizdo įrašas (38-39 b. l.). Alkotesterio Alcotest 6810 rodmenų kvitas patvirtina, kad T. Š. 2020 m. birželio 27 d., 16.52 val., nustatytas 2,30 ‰ girtumas (50). b. l.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji T. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – konflikto metu, būdama neblaivi, sudavė savo mamai į veidą, į dešinės akies sritį, bei nagais apdraskė jai kaktą ir skruostus, tampė nukentėjusiajai už plaukų, taip sukeldama jai fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. T. Š. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios S. Š. parodymai, kur ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad tarp jos ir dukters T. Š., kuri buvo neblaivi, kilo konfliktas. Konflikto metu dukra sudavė jai į veidą, į dešinės akies sritį, nagais apdraskė jai kaktą ir skruostus, tampė už plaukų. Dėl tokių dukters veiksmų ji juto fizinį skausmą. Tai, kad S. Š. konflikto metu nukentėjo nuo T. Š., kuri prieš ją panaudodama fizinį smurtą sukėlė skausmą, patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo duomenys, taip pat liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai.
Baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. T. Š. yra S. Š. dukra. Ikiteisminio tyrimo metu tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamojo, tvirtino, kad jos gyvena dviese, viename bute. T. Š. ir S. Š. teisingai pripažintos šeimos nariais, kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai.
Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės
Kaltinamoji prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė (91-92 b. l.).
Skirdamas bausmę T. Š., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką T. Š. padarė būdama neblaivi. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusioji S. Š., dukra būdama neblaivi tampa agresyvi, ją puola. Pripažintina, kad T. Š. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). T. Š. nedirba, teista, administracine tvarka nebausta, nėra duomenų apie jos gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. Š. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena T. Š. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajai skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo manymu, ši bausmės rūšis ir jos dydis bus adekvati ir proporcinga atsakomybės priemonė, skirta bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Vadovaujantis BK 48 straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į T. Š. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, T. Š. skirtini šie įpareigojimai: 1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, 2. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
T. Š. nusikalstamą veiką padarė šeimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 72² straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant visą šios programos kursą) per skiriamos laisvės apribojimo bausmės terminą.
Kadangi T. Š. prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jai paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.
Dėl kardomosios priemonės tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų
T. Š. 2020 m. birželio 27 d., 17.15 val., buvo laikinai sulaikyta ir 2020 m. birželio 29 d., 14.26 val., paleista (59, 88 b. l.). Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – naikintina (56 b. l.).
Civilinis ieškinys byloje nepateiktas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, T. Š. skirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę T. Š. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
1. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu,
2. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
3. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant (išklausant programos kursą) per laisvės apribojimo bausmės terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
T. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1. jeigu asmuo vengia atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.
2. Nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.
4. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.