Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. A. ir jo gynėjos advokatės Linos Gudaitės kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, 44 straipsnio 6, 7 dalių, 255, 256 straipsnių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo procesinės teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasaciniame skunde teigiama, kad A. A. nepadarė nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalyje. A. A. veiksmuose nėra šios veikos sudėties požymių, jo kaltė preziumuota. Nuosprendyje, pažeidžiant teismų praktiką, iš esmės nenurodyta ir nepasisakyta, kokiais teisės aktais ir kokie būtent buvo suteikti įgaliojimai A. A., ir ar jie buvo pažeisti. Taip pat nevertinti Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Direkcija) vadovybės priimti teisės aktai, reglamentavę A. A. funkcijas ir įgaliojimus, o savo išvadas grindė bendro pobūdžio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų pažeidimais. A. A. kaip pirkimų organizatoriui priklausė organizuoti ir vykdyti kaltinime nurodytus mažos vertės pirkimus apklausos raštu būdu ir jis tą atliko teisėtai, nepažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo ir Direkcijos vidinių teisės aktų. Tą patvirtina ir specialisto išvada. Priešingai negu nurodyta nuosprendyje, A. A. laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų principų, veikė skaidriai ir užtikrino racionalų bei veiksmingą pirkimui skirtų lėšų naudojimą, jam priskirtas pareigas ir suteiktus įgaliojimus vykdė profesionaliai. Tai patvirtina nuteistojo ir jo gynėjo teismui pateikti dokumentai, nuteistojo J. A. parodymai, kiti bylos duomenys. Nepagrįstai paruošiamieji veiksmai, atlikti iki viešųjų pirkimų pradžios, priskirti viešiesiems pirkimams ir vertinti kaip veikimas UAB „Šiaulių plentas“ naudai, sudarant šiai bendrovei sąlygas laimėti pageidaujamus viešųjų pirkimų konkursus, pasirinkti, koks konkretus kelias bei jo ruožas galėtų būti remontuojamas ir kt. Paslaugų teikėjų, dalyvausiančių organizuojamame pirkime, sąrašą sudarydavo ne jis, o Direkcijos vadovas ar jo pavaduotojas. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių 73 punkte yra įtvirtinta pirkimų organizatoriaus teisė, o Direkcijos praktinėje veikloje – pareiga, net jau vykstant konkrečiam pirkimui derėtis su dalyviais dėl pasiūlymų kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymų sąlygų. Tai, kad vidiniai teisės aktai visiškai ar iš dalies neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, atsakinga Direkcijos vadovybė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. A. ir jo gynėja advokatė L. Gudaitė kasacinio apskundimo pagrindus, t. y. kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus, nurodo formaliai. Iš tikrųjų kasaciniame skunde nurodytais argumentais, nesutinkant su A. A. nuteisimu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kritikuojamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytos aplinkybės bei išvados dėl jų vertinimo ir pateikiama nuomonė, kaip turėjo būti vertinami įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti teismas, spręsdamas A. A. atsakomybės klausimus. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nuteistojo A. A. gynėjo K. Betingio apeliaciniame skundo argumentus, analogiškus kasacinio skundo argumentams (dėl kaltinimo neaiškumo ir jo išplėtimo, duomenų atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus pripažinimo įrodymais negalimumo ir kriminalinės žvalgybos veiksmų neteisėtumo, taip pat dėl įrodymų vertinimo ir inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių A. A. veiksmuose buvimo), išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. A. kaltu pagal BK 225 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Kasatorių nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėjo būti nustatytos, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Kasacinio skundo teiginiai apie BPK reikalavimų nesilaikymą ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą yra deklaratyvūs, todėl nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl BPK 256 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos pripažinimo mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nuteistojo gynėjo K. Betingio apeliaciniame skunde šie klausimai nebuvo keliami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakyta, todėl nurodyti argumentai negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo A. A. ir jo gynėjos advokatės Linos Gudaitės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.