- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- AN2-486-238/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00171-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- J. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimo J. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimu J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1550 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Priteista iš J. P. UAB „D. I.“ naudai 828,73 Eur turtinei žalai atlyginti.
2. J. P. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d., 15 val. 33 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę Audi , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į UAB „D. I.“ priklausančios H2Auto automobilių savitarnos plovyklos koloną ir ją apgadino. J. P. vairuotu automobiliu iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs vietos, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasišalino nepranešęs nukentėjusiam arba policijai.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) J. P. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jeigu šis prašymas nebus tenkintas, tuomet nutarimą pakeisti ir panaikinti paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, paskirtą baudą sumažinti iki 300 Eur, o jeigu nebus nustatytas ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindas, baudą tuomet sumažinti iki sankcijoje nustatyto minimalaus dydžio.
3.1. Skunde nurodyta, kad nutarimas dėl pažeidėjo veikos kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei neteisingai įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus. Įvykio dieną pažeidėjas su kitais asmenimis vyko į Varėną tikslu nupirkti automobilį. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad manevro atbulomis metu ką nors kliudė, nes to nejautė. Jo vairuotam automobiliui nebuvo padaryta jokių pažeidimų, tai matyti iš pridėtų nuotraukų bei šios transporto priemonės T. K. paaiškinimo. Pažymėjo ir tai, kad kontakto vietos matomumas taip pat buvo apribotas, nes vairuojamas automobilis kontaktavo galine dalimi, o šio manevro metu vairuotojas žiūrėjo atgal pro šoninius automobilio veidrodėlius ir jokios kliūties iš automobilio galo nepastebėjo. Iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes nesuprato, kad buvo eismo įvykis ir turi pareigą apie tai pranešti policijai ir/ar nukentėjusiajam. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
3.2. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Visą laiką nuosekliai aiškino, kad tikrai nejuto, kad atsitrenkė į kokį nors objektą. Jo vairuotam automobiliui nebuvo padaryta jokių sužalojimų, kas (be jo atitinkamo paaiškinimo) yra matyti iš pateikiamų nuotraukų bei šio automobilio savininkės T. K. byloje esančio paaiškinimo, tai taip pat įrodo, kad kontaktas buvo nestiprus. Byloje nenustatyta, jog eismo įvykio metu būta didelio kontakto garso. Pažymėtina ir tai, kad kontakto vietos matomumas taip pat buvo apribotas, nes vairuojamas automobilis kontaktavo galine dalimi, o šio manevro metu vairuotojas žiūrėjo atgal pro šoninius automobilio veidrodėlius ir jokios kliūties iš automobilio galo nematė. Tai patvirtina, kad pažeidėjas negirdėjo ir nejuto, kad kliudė kitą objektą bei jį apgadino. Jo veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti išvadą, kad iš eismo įvykio pasišalino tyčia, nes pripažino, jog buvo įvykio vietoje, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų.
3.3. Nagrinėjamu atveju žalos dydžio nustatymas yra itin svarbus ir jo nustatymo procese turi būti laikomasi taisyklių dėl įrodymų surinkimo, vertinimo ir išvadų darymo, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio I dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubia pro reo principo, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Žala nėra pagrįsta ar įrodyta aiškią įrodyminę reikšmę turinčiais ir abejonių nekeliančiais įrodymais.
3.4. Net ir nepaisant prieš tai nurodytų aplinkybių dėl jo nekaltumo, tai, įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, kurios, jeigu būtų vertinamos ne pažeidėjo atsakomybę šalinančiomis, turėtų būti vertinamos kaip pažeidėjo veikos mažesnį pavojingumą apibūdinančiomis ir nuobaudos rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, skirdama nuobaudą – baudą ir specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teigia, kad padarytas pažeidimas, jeigu toks yra padarytas, pavojingesnių pasekmių nesukėlė, nėra nustatytų pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą, pažeidėjui skiriant administracinę nuobaudą už padarytus pažeidimus, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir skirti baudą mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
3.5. Skunde teigiama, kad apeliantas neturėjo galimybės apylinkės teismui teikti prašymus, teikti paaiškinimus, nes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, tuo pažeistos jo procesinės teisės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas E. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą J. P. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. J. P. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde J. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, ir mano, kad jam dėl šio administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Taip pat teigia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padaryto nusižengimo, o paskirta nuobauda yra griežta.
7. Todėl aukštesnysis teismas patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose (ANK 652 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodymų pakankamumo yra nepagrįsti, dėl to atmetami.
9. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. P. kaltė, padarius ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra pilnai įrodyta. Teismas, nagrinėdamas J. P. administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas veikos padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teismo išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų visumos analize ir atitinka faktines aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko jas pagrįstomis.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog J. P. kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys ir ištirti duomenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno M. D. 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime; eismo įvykio vietos schemoje; UAB „D. I.“ pareiškime policijai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. P. bei automobilio savininkės T. K. paaiškinimuose; liudytojo plovyklos operatoriaus A. J. apklausos protokole. Šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję ir patvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes. Be to, UAB „D. I.“ pateiktas vaizdo įrašas patvirtina faktą, kad 2019 m. rugpjūčio 18 d., 15.22 val., automobilis AUDI valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino ketvirto plovyklos bokso koloną ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.
12. Pažeidėjo skunde nurodomas argumentas, jog įvykio metu jis nepajuto atsitrenkęs į koloną, o jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Susipažinus su vaizdo įrašu matyti, kad J. P. iš sustojimo vietos automobiliu važiuoja atbulas tol kol atsitrenkia į koloną, tik automobiliui atsitrenkus į koloną ir negalint toliau važiuoti atbulam, jis juda į priekį, automobilio atsitrenkimo metu vairuotojo durelių langas atidarytas, pajudėjęs į priekį jis atsisuka pažiūrėti į koloną, į kurią atsitrenkė. Taigi, tai rodo, jog esant šioms aplinkybėms, J. P. negalėjo negirdėti ir turėjo girdėti atsitrenkimo garsą bei suprato atsitrenkęs į koloną. Iš vaizdo įrašo matyti, kad net ir kitas asmuo, kuris tuo metu buvo įvykio vietoje, tuomet kai J. P. atsitrenkė į koloną, šis asmuo atsisuko pažiūrėti į tą pusę, kur įvyko atsitrenkimas, stebėjo įvykio vietą. Tai patvirtina faktą, kad pašalinis asmuo irgi išgirdo atsitrenkimo garsą ir stebėjo, kas atsitiko. Liudytojo A. J. parodymai, UAB „D. I.“ pareiškime išdėstytos aplinkybės, patvirtina, kad įvykio dieną plovyklos kolona buvo apgadinta ir byloje nustatyta, kad šis apgadinimas atsirado po J. P. atsitrenkimo automobiliu į koloną. Ta aplinkybė, kad buvo pastebėti apgadinimai ir dėl to pranešta policijai, į įvykio vietą atvyko policijos darbuotojas patrulis M. D., patvirtina M. D. tarnybinis pranešimas.
13. Nustačius faktą, kad automobiliu buvo atsitrenkta į plovyklos koloną, duoda pagrindą išvadai, kad kolona buvo apgadinta ir bendrovei buvo padaryta žala. Apie tai, kad kolona apgadinta ir padaryta žala patvirtino UAB „D. I.“ pareiškimas, kuris pateiktas policijai, o taip pat pateikta darbų sąmata. Teismas pagrįstai vadovavosi darbų sąmata, nustatydamas padarytos žalos dydį. Teismui nebuvo pagrindo abejoti darbų sąmatoje pateiktais paskaičiavimais ir padarytos žalos dydžiu, nes ji yra reali ir patvirtinta rašytiniu įrodymu.
14. Apeliantas teigia, kad liudytojos T. K. parodymai ir pateiktos automobilio nuotraukos patvirtina, jog automobilis nebuvo apgadintas, todėl kontaktas nebuvo stiprus. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepaneigia kontakto tarp kolonos ir automobilio buvimo fakto, kolonos apgadinimo fakto, nes būtina įvertinti tą aplinkybę, kad automobilis nebuvo tuoj pat nufotografuotas įvykus įvykiui, o T. K. yra suinteresuotas asmuo duoti palankius parodymus J. P..
15. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai kvalifikavo administracinį pažeidimą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, teisingai įvertino surinktų duomenų visumą ir pagrįstai nusprendė, kad J. P. pažeidė KET taisyklių 219, 222 punktų reikalavimus, nes įvykus eismo įvykiui, su kuriuo susijęs, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai apie įvykį, automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos apgadinęs bendrovės turtą ir padaręs žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (viršija 750 Eur).
16. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog J. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir pagrįstai skyrė 1550 Eur dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
17. Skunde J. P. teigia, jog jam paskirta neteisinga – aiškiai per griežta nuobauda, tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą administracinės nuobaudos skyrimo aspektu, konstatuoja, jog teismas, skirdamas nuobaudą, administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė, todėl šioje dalyje nutarimą keisti nėra pagrindo.
18. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo baudos dydžio nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
19. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą J. P. atsižvelgė ir įvertino visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei tai, kad byloje nebuvo duomenų dėl pažeidėjo baustumo administracine tvarka per paskutinius 1 metus. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas skyrė 1550 Eur dydžio baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Darytina išvada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
20. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeistas konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių taip pat nenustatyta, todėl apeliacinio skundo prašymas skirti mažesnę baudą ir neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, netenkinamas.
21. Skunde teigiama, kad apeliantas pavėlavęs posėdžio laukė prie 310 kabineto, praėjus valandai laiko sužinojo, kad byla išnagrinėta, todėl negalėjo pateikti savo paaiškinimus, prašymus, taip buvo pažeistos jo procesinės teisės. Konstatuojama, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Apeliaciniame skunde pripažįstama aplinkybė, kad apeliantas į posėdį pavėlavo, nustatytu bylos nagrinėjimo laiku į teismo posėdį neatvyko, todėl apylinkės teismas pagrįstai administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad posėdis vyko 309 salėje. Taigi, tuo atveju, jeigu J. P. būtų nepavėlavęs ir laiku atvykęs į teismo posėdį, jis būtų turėjęs galimybę teismui pateikti savo paaiškinimus, argumentus, prašymus. Šia galimybe jis nepasinaudojo ne dėl teismo kaltės. Todėl teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, jo procesinių teisių nepažeidė.
22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl J. P. apeliacinis skundas netenkinamas ir Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.