Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-747-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-27
Bylos Nr.
T-747-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00477-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
N. C.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-747-9572015
Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00477-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios N. C., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 75 straipsnio taikymo bei susipažinęs su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu N. C. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendis pakeistas iš dalies - pašalinta N. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jos prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, N. C. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu N. C. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas: prie pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės pridėjus dalį – šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010 m. lapkričio 10 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2011 m. sausio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi 2013 m. kovo 20 d. lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu N. C. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) skirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir N. C. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Šalies argumentai

N. C. 2015 m. balandžio 7 d. prašymu prašo pritaikyti jai naujos redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl remiantis BK kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014). Nagrinėjamu atveju iš nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji N. C. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už kelis nusikaltimus, vienas iš kurių numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje. Bausmės pabaiga remiantis Panevėžio pataisos namų įskaitos skyriaus specialistės duomenimis – 2015 m. liepos 13 d. Nuteistosios padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo prasme priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). N. C. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija keturių metų. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą vertinti, ar nuteistajai taikytina naujai įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, suteikianti galimybę atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vis tik susipažinus su N. C. priimtais apkaltinamaisiais nuosprendžiais ir baudžiamosiomis bylomis, matyti, jog teismai visais atvejais atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę (ankstesni teistumai daugiausia susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą, į tai, jog N. C. neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio ir paprastai pelnosi iš nusikalstamo elgesio, į tai, jog ji augina ir rūpinasi savo vaikais, iš kurių vienas yra neįgalus bei kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam taikyti tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2014, 2K-7-168/2014 ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nors N. C. bausmės vykdymo atidėjimas anksčiau netaikytas, tačiau panašiais kriterijais teismas vadovaujasi ir svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą asmenims, kuriems jau anksčiau buvo parodytas teismo pasitikėjimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. C. teisinė padėtis ne kartą buvo švelninta, teismas yra suteikęs jai ir galimybę taisytis neizoliuotai nuo visuomenės. Štai Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka patikrinęs Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendį, kuriuo N. C. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jį pakeitė ir bausmės prasme – pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę pakeitė laisvės apribojimu dvejiems metams, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi N. C. 2013 m. kovo 20 d. lygtinai paleista iš Panevėžio pataisos namų. Vis tik, N. C. savo elgesio nepakeitė, išvadų nepadarė ir būdama lygtinai atleista nuo bausmės prieš terminą vėl nusikalto, todėl buvo pasiųsta atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka patikrinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dalyje dėl nuteistajai paskirtos bausmės, taip pat nerado pagrindo švelninti jai paskirtą bausmę ir 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi jos gynėjos apeliacinį skundą atmetė.

Atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas neturi teisinio pagrindo taikyti N. C. BK 75 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistosios N. C. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius