Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D., atstovaujamos S. N., veikiančios per atstovą pagal įgaliojimą V. N., skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teismui paduotais patikslintais skundais (I t. b.l. 31-36, b. l. 158-163) pareiškėjos V. D. atstovė S. N., veikianti per atstovą pagal įgaliojimą V. N. prašė priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, 258,95 Eur turtinei žalai ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 700 Eur atstovavimo išlaidų.

2017 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktas, kurį be pastabų pasirašė S. N.. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, nenustatyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų neteisėtų veiksmų, atliekant buto, esančio (duomenys neskelbtini), pritaikymo darbus neįgaliajai V. D. pagal jos poreikius, o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra galimas ir turtinės, neturtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymas ir viešoji savivaldybės civilinė atsakomybė Panevėžio miesto savivaldybei nekyla. Priešingai, dėl pareiškėjos atstovų veiksmų buvo vilkinamas būsto pritaikymo procesas, nuo 2017 m. tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir S. N. ir V. N. vyko susirašinėjimai dėl netinkamai atlikto būsto pritaikymo neįgaliajai V. D., reiškiami vis nauji reikalavimai ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau- ir VAĮ ) 42 straipsniu, dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų atsiradusi turtinė ir neturtinė žala atlyginama Civilinio kodekso ( toliau- ir CK ) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka pareiškėjams įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktus neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtą žalą (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantį priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, jog nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, neteisėtus veiksmus ( neveikimą), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnį savivaldybei nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų, jos nuomone, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmų (neveikimo), jiems tinkamai nekontroliuojant būsto pritaikymo neįgaliajai V. D. darbų eigos.

Ginčui aktuali Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punkto redakcija numato, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas planuojant ir organizuojant socialines paslaugas, kontroliuojant bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybę, taip pat socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas. To paties straipsnio 14 punktas numato, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų yra sąlygų savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymas.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus.

Remiantis minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai dėl neįgaliesiems fiziškai tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse įgyvendinami atliekant teritorijų planavimą ir statinių projektavimą bei viešosios paskirties pastatų, būsto ir jo aplinkos, viešojo transporto objektų, skirtų keleiviams aptarnauti, ir jų infrastruktūros, informacinės aplinkos pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarką reglamentuoja 2019-02-19 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-103 patvirtintas „ Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašas“. Pritaikant būstą neįgaliajai V. D. , atsakovas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-08-10 įsakymu Nr. A1-103 patvirtintu „ Būsto pritaikymo neįgaliesiems 2016-2018 metais tvarkos aprašas“ (toliau- Aprašas ).

Vadovaujantis Aprašo 8 punktu visi būsto pritaikymo ir projektavimo ir statybos darbai turi atitikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ reikalavimams ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Būsto pritaikymo komisijos sudėtis, sudarymas, jos paskirtis, funkcijos, veikla, darbo organizavimas, komisijos narių teisės ir atsakomybė, sprendimų priėmimo tvarka, komisijos posėdžio protokolo surašymo tvarka nustatyta Būsto pritaikymo komisijos nuostatais, patvirtintais Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-17 įsakymu Nr. A-255.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja S. N., neįgalios dukros V. D. globėja, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui 2017-01-17 pateikė prašymą pritaikyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįgaliajai V. D. pagal jos poreikius, įrengiant elektrinį keltuvą ir vonios kambarį (I t., b. l. 84). Nustatyta, kad Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija išvažiuojamame posėdyje 2017-03-22 atliko būsto pritaikymo neįgaliajam poreikio vertinimą. Komisija parengtame akte, konstatavo, kad neįgaliajai V. D. yra reikalingas patekimas į butą per balkoną, sužeminant slenkstį, demontuojant balkono duris, vonios pritaikymas. Su šiuo aktu pasirašytinai buvo supažindinta S. N. (It. b.l. 125-132, 133-134). Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija 2017-04-13 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl būsto pritaikymo poreikio tenkinimo“, kuriuo V. D. buvo nustatytas būsto pritaikymo poreikis ( It. b. l. 135 ). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams nedavus sutikimo elektriniam keltuvui įrengti, buvo organizuojamas V. D. patekimas į butą per balkoną, įrengiant nuovažą (pandus ). Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius 2017-04-27 priėmė įsakymą, kuriuo įgaliojo Panevėžio socialinių paslaugų centrą organizuoti būsto pritaikymo darbus ( It. b.l. 138-139 ). Nustatyta, kad 2017-05-22 vykusiame Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdyje, komisijos narys G. Ž. informavo, kad atsirado naujų reikalavimų įrengiant vonios kambarį. S. N. norėtų didinti vonios kambarį demontuojant tamsų kambariuką ir įrengti vonią atsisakant dušo trapo. Atsižvelgiant į naujus S. N. norus, buvo nuspręsta vykti į išvažiuojamąjį posėdį ir pakartotinai vertinti būsto pritaikymo poreikį (It. b.l. 108-109). 2017-06-01 Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdyje specialistas V. Z. informavo, kad S. N. norėtų nebejungti tualeto ir vonios kambario , o vonios kambarį platinti tamsaus kambariuko sąskaita, paliekant vonią, o ne įrengiant dušo trapą. 2017-06-02 Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos protokole Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad komisijai susidaro įspūdis, kad globėja netinkamai atstovauja neįgaliosios interesus pritaikant būstą, nes teikdama naujus prašymus neatsižvelgia į sunkią V. D. negalią. Posėdyje buvo nuspręsta supažindinti S. N. su Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos siūlomais atlikti darbais (It., b.l. 110-111), kurie buvo įvardinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2017-06-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. vykdyti būsto pritaikymo darbus, suformuojant vonios kambarį sujungiant vonią su tualetu ir sienine spinta, įrengiant dušo trapą, platinant duris ir įrengiant nuovažą nuo balkono durų. (It. b.l. 112). 2017-08-08 vyko Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdis, kuriame buvo siekiama surasti tinkamiausią sprendimą, pritaikant S. N. butą neįgaliosios V. D. poreikiams. Specialistas V. Z. informavo, kad komisija siūlė įvairius variantus, kad būtų pritaikytas būstas, atitinkantis V. D. kaip neįgaliosios poreikius. Kadangi V. D. globėja trečią kartą pakeitė savo reikalavimus, komisija nusprendė keisti darbų aprašą, vykdyti iš naujo viešą pirkimą dėl būsto pritaikymo V. D. (It., b.l. 113-114). 2017-09-13 vykusiame Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisijos posėdyje, vadovaujantis Aprašo 53 punktu, buvo nuspręsta kreiptis į S. N. ir siūlyti apsispręsti ar sutinka su birželio mėn. pateiktu ir pasirašytu darbų aprašu, kuriame buvo siūloma nuovaža nuo balkono durų ir vonios kambario pritaikymas. ( It., b.l. 115-117 ). Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius 2017-09-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į S. N. su prašymu iki 2017-09-18 raštu informuoti Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisiją apie apsisprendimą dėl būsto pritaikymo darbų (It. b.l. 118-119 ). 2017-09-19 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius gavęs iš S. N. atsakymą ( It.b.l. 120-121), 2017-10-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo S. N., kad Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija įvertinusi neįgaliosios V. D. poreikį, nusprendė vykdyti būsto pritaikymo darbus suformuojant vonios kambarį, sujungiant vonią su tualetu bei sienine spinta, ir nuovažą 1,2 m.x 10 m. nuo balkono durų pasukant ją į dešinę pusę, sujungiant su esamu šaligatviu. Šiame rašte konstatuota, kad su darbų aprašu S. N. supažindinta ( It. b.l. 122). Panevėžio socialinių paslaugų centras su UAB (duomenys neskelbtini) 2017-12-04 pasirašė paprastojo remonto rangos darbų sutartį, buvo patvirtintas Darbų aprašas bei Lokalinė sąmata ( b.l. 52-53, 64-70) ).

Pareiškėja skundu prašo iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, jai priteisti 258,95 Eur turtinę žalą, kuri atsirado dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos sudarytos Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų atlikimo komisijos neveikimo, t.y. komisija tinkamai nekontroliavo atliekamų būsto pritaikymo neįgaliajai darbų eigos. Pagrįsdama savo reikalavimą S. N. teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdydama būsto pritaikymo neįgaliajai darbus, pridarė daug broko, reikėjo iš savo lėšų nupirkti kriauklę voniai 80 Eur vertės, elektra šildomą kilimėlį po grindimis už 135,83 Eur ir dažus už 43,12 Eur, koridoriui išdažyti, viso patyrė 258,95 Eur turtinę žalą. Dar pirko vonios spintelę su praustuvu, maišytuvą praustuvui, sumokėjo 162,75 Eur, tačiau šių išlaidų pareiškėja neprašo atlyginti.

Byloje nustatyta, kad prieš atliekant būsto pritaikymo neįgaliajam darbus , buvo parengtas Darbų aprašas, kuriame buvo nurodytas prekių kiekis, paslaugos, darbų apimtys, bei Lokalinė sąmata 15023,69 Eur sumai. Darbų aprašas buvo suderintas su S. N. ( It. b.l. 88-89) . S. N. nepateikė jokių įrodymų, kad atliekant vonios kambario pritaikymo neįgaliajai darbus, UAB (duomenys neskelbtini) būtų pridariusi broko, kurio ištaisymui pareiškėjai savo lėšomis būtų reikėję pirkti kriauklę voniai, elektra šildomą kilimėlį po grindimis ir dažus.

Iš teismo posėdyje liudytojais apklaustų V. Z., tuo metu Panevėžio socialinių paslaugų centro Būsto ir aplinkos pritaikymo specialisto, ir R. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus parodymų, nustatyta, kad vonios kambario pritaikymo darbai buvo atliekami pagal Darbų aprašą, prekes rinkosi S.ir V. N., jiems už prekes nereikėjo mokėti. Darbų apraše nebuvo numatyta, kad reikia įsigyti vonios kriauklę, šildomą kilimėlį ar dažus. Statybos darbus atliekantys darbininkai, nereikalavo, kad S.ir V. N. pirktų šias prekes. Pareiškėjos iniciatyva, vienu metu atliekant būsto pritaikymo darbus, norint pagerinti savo buto, esančio (duomenys neskelbtini) būklę , buvo vykdomi kai kurie papildomi remonto darbai, nenumatyti Darbų apraše, S. N. iš savo lėšų, savo iniciatyva, pirko kriauklę voniai, elektra šildomą kilimėlį po grindimis, dažus koridoriui išdažyti.

Liudytojai patvirtino, kad įrengta nuovaža (pandusas) atitinka Statybos techninio reglamento ( toliau – ir STR ) 2.03.01:2001 „ Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nuostatas, nurodė, kad perdaryti nuovažą pagal pareiškėjos pageidavimus, nepažeidžiant STR reikalavimų, nėra techninių galimybių. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad panduso projektavimo ir statybos darbai įvykdyti pagal STR reikalavimus ( It., b.l.152-153). Pažymėtina, kad S. N. ir V. N. pripažįsta, neneigia, kad įrengta nuovaža ( pandusas ) atitinka Statybos techninio reglamento nuostatas.

2017 m. gruodžio 20 d. buvo parengtas Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktas, kurį be pastabų pasirašė S. N. (It. 60-61).

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde abstrakčiai teigia, kad savivaldybės darbuotojai tinkamai nekontroliavo darbų eigos, dėl ko pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tačiau pareiškėja neįvardija, kokie konkretūs veiksmai buvo neteisėti ir kokios teisės normos , reglamentuojančios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų darbuotojų neteisėtų veiksmų.

Nenustačius neteisėtų veiksmų ( neveikimo), nėra galimas ir turtinės žalos atlyginimo klausimo svarstymas ir viešoji savivaldybės civilinė atsakomybė nekyla. Be to, pareiškėja neįrodė turtinės žalos kilimo fakto. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visetą, konstatuoja, kad pareiškėjos 258,95 Eur patirtos išlaidos, yra susijusios ne su būsto pritaikymo neįgaliajai darbais, o su pareiškėjos noru pagerinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklę, todėl šios išlaidos negali būti vertintinos kaip turtinė žala.

Pareiškėjos skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja skundu taip pat prašo iš Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, jai priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje pareiškėja nepateikė įrodymų dėl jos nurodytų patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjai sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą, pareiškėją pažeminti ar paniekinti. Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl jos patirtos neturtinės žalos yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepatvirtintais jokiais objektyviais įrodymais, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė jai kilusios neturtinės žalos fakto. Net ir konstatavus, jog pareiškėja galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, teismas nenustatė Panevėžio miesto savivaldybės, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, neteisėtų veiksmų( neveikimo). Nesant visų privalomų sąlygų savivaldybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį kilti, žalos atlyginimas nėra galimas. Todėl pareiškėjos skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja prašė priteisti 700 Eur atstovavimo išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. D. , atstovaujamos S. N., veikiančios per atstovą pagal įgaliojimą V. N., skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.