- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- I-695-281/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjui J. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2008-11-26 nutartimi (b.l. 1) priimtas pareiškėjo J. P. patikslintas skundas (t1, b.l. 126,129), kuriuo jis prašo teismo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2008-07-04 sprendimą Nr.(1.7)-S-1319-08.
Dėl teismui pateikto skundo J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas nepriima jo dokumentų, o jam reikia rašyti skundus, prašymus dėl kaimynų, valdininkų. Advokatai jį apgaudinėja, jis turi daugybę dokumentų, skundų, prašymų. Tai užburtas ratas ir, kad jis paduos skundus į visus Europos teismus, rašys į Generalinę prokuratūrą. Niekas nieko nedaro, teismai priima melagingus sprendimus. Nori, kad teismas išsiaiškintų dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( IIt., b.l. 118 ).
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime teismui (t1, b.l. 158-160) nurodė, kad su skundo reikalavimu dėl 2008-07-04 sprendimo Nr.(1.7)-S-1319-08 panaikinimo nesutinka. Paaiškino, kad 2008-05-30 Tarnyba gavo pareiškėjo J. P. prašymą reg. Nr.(1.9.)-ATP-986-08 pradėti baudžiamąją bylą Šalčininkų rajono policijos komisariato atžvilgiu, kadangi, pareiškėjo nuomone, jos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad ji nėra subjektas, galintis inicijuoti ikiteisminį tyrimą, 2008-06-02 raštu informavo J. P., jog vadovaujantis LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 166 str. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus ikiteisminio tyrimo įstaigose asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. 2008-07-02 pareiškėjas Tarnybai pateikė papildomus dokumentus ir 2008-06-12 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopiją. Tarnyba 2008-07-04 sprendimu Nr.(1.7.)-S-1319-08 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi, nusprendė, jog nėra pagrindo apskųsti 2008-06-12 Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarimą.
Ikiteisminio tyrimo procesinės prielaidos - tai veiksmai, lemiantys ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Tai reiškia, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas, jeigu yra tikėtinos informacijos buvimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra 2008-06-12 nutarimu atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog J. P. nenurodo jokių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, o pareiškime Nr.14-103 išreiškė tik savo asmeninį nepasitenkinimą Šalčininkų rajono policijos pareigūnais. Kadangi J. P. nenurodė jokių objektyvių faktų, pagrindžiančių apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra 2008-06-12 nutarimu, vadovaudamasi LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 168 str. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo skundą.
Tarnyba, išnagrinėjusi J. P. pateiktus dokumentus, nustatė, kad 2008-06-06 skunde, adresuotame vyriausiajam Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokurorui, pareiškėjas nurodė „nieko nedarančių, apgavikų“ 14 Šalčininkų rajono prokuratūros darbuotojų sąrašą. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad policijos pareigūnai yra „sukčiai“, „apgavikai“, kadangi „gina chuliganus ir banditus kaimynus“. J. P. taip pat 2008-06-06 pareiškime nurodė, kad policijos pareigūnai „tyčiojasi“, „įžeidinėja“, savo neteisėtais veiksmais viršija įgaliojimus.
Tarnyba pažymėjo, kad J. P. atvykus į Tarnybą ir Tarnybos darbuotojai paprašius pateikti papildomus faktus, kurie yra nenurodyti 2008-06-06 skunde, pareiškėjas paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą ir yra faktas, patvirtinantis pareigūnų piktnaudžiavimą. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų atlikti įstatymų nustatyti procesiniai veiksmai negali būti traktuojami kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, kadangi tik objektyvūs duomenys gali pagrįsti nusikalstamos veikos buvimą.
Viena iš LR BPK 3 str. aplinkybių, dėl kurių procesas yra negalimas, yra ta, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Tokios procesinės kliūtys yra reikalingos tam, kad nebūtų pažeidžiamos ir nepagrįstai suvaržomos asmenų teisės ir laisvės, iš anksto žinant, kad pradėjus baudžiamąjį procesą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Vadovaujantis baudžiamojo proceso taisyklėmis atsisakoma pradėti į ikiteisminį tyrimą, jeigu iš gauto pareiškimo turinio yra aiškiai matoma, kad nusikalstama veika nebuvo atlikta ir yra akivaizdu, kad pateikti faktai neatitinka tikrovės. Įvairus pranešimai, raštai, nuomonės, spėjimai, nepasitenkinimas negali būti įrodymai, kadangi patikrinti tos informacijos patikimumą teisme nėra jokios galimybės.
Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruoja antrinės teisinės pagalbos teikimą (LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 str.), todėl sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) Tarnyba privalo priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 11 str. 2 d. nustatytas sąlygas, o taip pat ar nėra šio Įstatymo 11 str. 6 d. ir 7d. nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama. Remdamasi anksčiau nustatytomis aplinkybėmis ir Įstatymo suteikta teise Tarnyba nustatė, kad J. P. reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus, o tai suteikia teisę Tarnybai, vadovaujantis Įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p., neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad J. P. Tarnybai 2008-05-30 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, t.y. pradėti baudžiamąją bylą Šalčininkų rajono policijos komisariato atžvilgiu dėl piktnaudžiavimo tarnybos padėtimi (t1, b.l. 99).
Tarnybos 2008-07-04 sprendimu Nr. (1.7)-S-1319-08 J. P. prašymas buvo išnagrinėtas ir antrinę teisinę pagalbą suteikti atsisakyta (b.l. 29-31).
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-26 nutartimi priimtas J. P. patikslinto skundo reikalavimas panaikinti Tarnybos 2008-07-04 sprendimą (t1, b.l. 1-2).
Byloje spręstinas ginčas dėl Tarnybos 2008-07-04 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įst. (toliau – Įstatymas) 1 str. 1d. nurodoma, kad šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nurodyta kokiais atvejais antrinė teisinė pagalba neteikiama. Iš minėto teisinio reglamentavimo yra matyti, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti.
Tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi, ne tik tai, ar pareiškėjas atitinka formalius kriterijus, keliamus asmenims siekiantiems pasinaudoti teisine pagalba, tačiau ir tai, ar nėra Įstatymo 11 str. 5 ir 6 dalyse nurodytų sąlygų, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama.
Vertinti, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 5, 6 dalyse nustatytų sąlygų, yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 str. 1 d. įtvirtintus įstatymo tikslus ir laikantis šio įstatymo 3 str. įtvirtintų teisinės pagalbos teikimo principų - lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; taikaus ginčų sprendimo prioriteto; draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis.
Iš skundžiamo Tarnybos sprendimo matyti, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikti atsisakyta dėl tų priežasčių, jog keliami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus (Įstatymo 11 str. 6 d. 1, 2 p.).
Pareiškėjo reikalavimo akivaizdaus nepagrįstumo nustatymas Įstatymo 11 str. 6 d. 1 p. prasme reiškia tai, kad Tarnyba, gavusi asmens prašymą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, savo kompetencijos ribose turi atlikti asmens reikalavimo pagrįstumo vertinimą tik tuo aspektu, ar asmens pateikti dokumentai ir jo nurodytos faktinės aplinkybės atitinka įstatymų (materialinės ir procesinės teisės normų) nustatytas sąlygas, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus. Be to, ar akivaizdu tai, jog atstovavimas byloje, kurioje keliami aiškiai nepagrįsti reikalavimai, yra neperspektyvus (Įstatymo 11 str. 6 d. 2 p.).
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūra išnagrinėjo J. P. pareiškimus dėl pareiškėjo manymu neteisėtų Šalčininkų rajono policijos komisariato policijos pareigūnų veiksmų (prie pareiškimo pridėtame sąraše nurodyta 14 pavardžių), kuriame pareiškėjas nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą visiems Šalčininkų rajono policijos pareigūnams (t1; b.l.-164-169). Minėtame Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros nutarime nurodoma, kad J. P. nenurodė jokių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, o išreiškė tik savo asmeninį nepasitenkinimą kaimynais bei nurodytomis institucijomis. Atsižvelgus į tai, ikiteisminį tyrimą dėl J. P. pareiškimuose nurodytų aplinkybių, nesant duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, pradėti atsisakyta.
LR BPK 3 str. 1d. 1p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
LR BPK 168 str. 1d. sakoma, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.
Tarnyba nėra subjektu, kuris galėtų vertinti Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros 2008-06-12 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą. Tačiau, atsižvelgus į Įstatymo 11str. 6 d. 1, 2 p. nuostatas, daroma išvada, jog atsakovė privalo vertinti teisinės pagalbos suteikimo galimybę išnagrinėjusi bei išanalizavusi visas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pagalbos suteikimą.
J. P. nei prašyme Tarnybai, nei skunde teismui nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiami neteisėti Šalčininkų policijos komisariato pareigūnų veiksmai. Nors pareiškėjas teigia, kad turi įrodymų, pagrindžiančių Šalčininkų policijos komisariato pareigūnų ir kaimynų neteisėtus veiksmus, tačiau tokių įrodymų nei Tarnybai, nei teismui nepateikia.
Jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai padaryti turėtų padėti Tarnyba, pareiškėjas nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.
Atsižvelgus į tai daroma išvada, jog J. P. skunde Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūrai nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigūnai iš pareiškėjo „tyčiojosi“, „įžeidinėjo“ ir kitais veiksmais viršijo savo įgaliojimus, nenurodant kada ir kokiais konkrečiais veiksmais tai buvo padaryta, yra tik pareiškėjo subjektyvi ir bendrais teiginiais grindžiama nuomonė, kuri negali būti pagrindu suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai Tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju J. P. reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus. Skundžiame Tarnybos 2008-07-04 sprendime atsakovė faktines aplinkybes aiškino bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, todėl minėtą sprendimą panaikinti nėra pagrindo.
Teisminio nagrinėjimo metu teisminių ginčų stadijoje J. P. žodžiu išreiškė prašymą priteisti iš atsakovo patirtą moralinę žalą (t2; b.l. 119).
LR administracinių bylų teisenos įstatymo 23str. 1d. nurodoma, kad skundai (prašymai) administraciniam teismui yra paduodami raštu.
J. P. prašymas priteisti moralinę žalą reiškiamas nesilaikant įstatyme nustatytos formos (raštu), abstrakčiai formuluojant reikalavimą, todėl nepriimtinas jau vien dėl formos ydingumo.
Tačiau šios bylos išnagrinėjimas pareiškėjui neužkerta galimybės tinkamai suformulavus reikalavimą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo J. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.