Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2015-11-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Iš A. G. ir M. Ž. solidariai priteista 868,86 Eur turtinės žalos atlyginimo R. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. nuteistas už tai, kad ,,apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, tai yra: veikdamas bendrininkų grupe su A. G. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2014-11-23, apie 15.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus R. A. į stacionarų namų telefoną Kauno mieste ir melagingai prisistačius FNTT pareigūnu bei banko darbuotoju ir, nurodžiusiems melagingą informaciją, jog neva banko darbuotojai neteisėtai naudojasi R. A. elektroninės bankininkystės duomenimis, dėl ko būtina užblokuoti priėjimą prie elektroninės bankininkystės, taip apgaule išviliojus R. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bendrininkų grupės narys M. Ž., tikslu apgaule užvaldyti R. A. vardu atidarytoje banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas, 2014-11-23 telefonu susisiekė su A. G. dėl piniginių operacijų atlikimo per jo vardu atidarytą banko sąskaitą. Po to A. G., padėdamas įgyvendinti bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą, perdavė sąskaitos, atidarytos jo vardu, duomenis ir sutiko atlikti nurodymus dėl piniginių lėšų tolesnio panaudojimo. Vėliau bendrininkų grupės nariai – ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, tęsdami nusikalstamą sumanymą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai pasinaudojo apgaule iš R. A. gautais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, ir prisijungus kaip teisėtam R. A. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojui, neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, tai yra pervedė 3 000 Lt (868,86 €), priklausančius R. A., į A. G. nurodytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios A. G., vykdydamas išankstinį susitarimą su bendrininkų grupės nariu M. Ž., 2014-11-23, 18.26 val., bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., nuėmė 3 000 Lt (868,86 €) bei, vykdydamas tolesnius bendrininkų grupės nario M. Ž. nurodymus, perdavė M. Ž. nurodytam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Tokiu būdu M. Ž. veikdamas bendrininkų grupėje apgaule savo ir kitų naudai įgijo R. A. priklausantį turtą – 3 000 Lt (868,86 €).

Nuteistasis M. Ž. apeliaciniu skundu prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas teigia, jog kai kurie liudytojai, davę parodymus, kad jis jiems skambino, tiksliai to patvirtinti negalėjo, kadangi tuo metu buvo girti ir alkoholį vartojo penkta para. Liudytojui M. V. skambinęs žmogus prisistatė M., todėl jis galvojo, kad kalba su M. Ž., tačiau iš balso atpažinti negalėjo. 2016 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu M. V. parodė, kad tiksliai patvirtinti, jog jam skambino M. Ž., negali. M. Ž. mano, jog buvo nuteistas, remiantis jo praeitimi, kadangi anksčiau buvo teistas už panašų nusikaltimą. Apeliantas skunde nurodo, kad asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, visi teiginiai turi būti pagrįsti duomenimis, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Nagrinėjamoje byloje M. Ž., siekdamas, kad būtų nustatyta, ar liudytojai iš tiesų kalbėjo su M. Ž., buvo pateikęs teismui prašymą atlikti ekspertizę arba eksperimentą, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė.

Nuteistojo M. Ž. gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

M. Ž. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog 2014 m. lapkričio 23 d. būtent jis skambino M. V., o perdavus telefoną A. G., to paties pokalbio metu buvo susitarta, kad į A. G. sąskaitą bus pervesta 3 000 Lt (868,86 Eur), kuriuos jis turės paimti ir, dalį pasilikęs sau, perduoti nurodytam asmeniui. Būtent dėl šių nuteistojo M. Ž. veiksmų bei juos įrodančių duomenų apeliacinės instancijos teismas pasisako plačiau. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai tiksliai negali patvirtinti, jog jiems skambino ir su jais kalbėjo M. Ž., kolegija su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Liudytojas M. V. jau pirmos savo apklausos metu parodė, jog 2014 m. lapkričio mėnesį, jam būnant pas pažįstamą A. G., paskambino M. Ž., o po kelių dienų M. Ž. skambinęs vėl, siekdamas sužinoti Andriaus telefono numerį (t. 1, b. l. 34). Tą patį M. V. patvirtino akistatos su M. Ž. metu ir nors nurodė, jog šimtu procentų nėra tikras, kad tai buvo M. Ž., tačiau mano, kad skambino būtent jis (t. 1, b. l. 35–36). Teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu M. V. patvirtino, kad jam skambino būtent M. Ž., parodė, jog nuteistasis prisistatė, kaip skambėjo balsas, nepamena, tačiau pažymėjo, kad jei skambinęs asmuo nebūtų prisistatęs, tai būtų teiravęsis, kas skambina (t. 2, b. l. 120–121). Taigi matyti, jog M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius ir išsamius parodymus, neabejodamas, jog telefonu kalbėjo būtent su M. Ž., kuris taip ir prisistatė. Pažymėtina, jog M. Ž. kaltę patvirtina ir A. G. parodymai. Įtariamojo apklausos metu A. G. nurodė, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, naudodamasis M. V. telefonu, kalbėjosi su vaikinu, kuris jam neprisistatė, pasakė savo sąskaitos numerį ir pažadėjo vėliau iš jos paimti pervestus pinigus, o po pokalbio M. V. informavo A. G., kad jis kalbėjosi su M. Ž. (t. 1, b. l. 125–126). Šie A. G. parodymai taip pat patvirtina, jog M. V. buvo užtikrintas, kad jam skambino M. Ž. Savo parodymus A. G. taip pat išsamiai ir nuosekliai patvirtino teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 119–120). Liudytojas L. D. apklausos metu patvirtino, kad 2014 m. lapkričio mėnesį, jam būnant su draugais, M. V. paskambino asmuo, su kuriuo vėliau bendravo ir jis pats. Skambinantysis L. D. prisistatė M. (t. 1, b. l. 41) ir prašė pasakyti savo sąskaitos numerį, sakydamas, kad perves pinigų, kurių dalis liks liudytojui, tačiau L. D. atsisakė (t. 1, b. l. 41–42). Liudytojas L. D. šių parodymų patvirtinti nagrinėjant bylą teisme nebegalėjo, kadangi mirė. Taigi šio liudytojo parodymai taip pat iš dalies patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamų įvykių metu M. V. skambino būtent M. Ž., o ne kitas asmuo.

A. G., duodamas parodymus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme patvirtino, jog M. Ž. nurodymu iš savo sąskaitos bankomate prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pasiėmė 3000 Lt (868,86 Eur), sau pasiliko 400 ar 500, o kitus pagal išankstinį susitarimą atidavė nepažįstamam vaikinui. Tą pačią dieną, dar iki pinigų nusiėmimo, A. G. skambino M. Ž. ir pasakė, kad jam į sąskaitą yra pervesti 3000 Lt (868,86 Eur) ir jis juos turi paimti. Pagal bylos medžiagą tą pačią dieną iš R. A. apgaule buvo išvilioti jo sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti. Vėliau iš tos pačios sąskaitos 3 000 Lt (868,86 Eur) buvo pervesti į A. G. sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 55). Šie duomenys taip pat patvirtina, jog dar iki 2016 m. lapkričio 23 d. M. V. skambino būtent M. Ž., kadangi šio pokalbio metu su A. G. ir buvo sutarta, kad į jo sąskaitą bus pervesti 3 000 Lt (868,86 Eur). Pirmosios instancijos teismo buvo konstatuota, jog iš Kauno apskrities VPK KP SUV 2015-03-18 raštu Nr. 20-IL-31425 pateiktos informacijos nustatyta, kad iš telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skambinta telefono abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-23 11.46.51 val., 15.37.43 val., 16.04.06 val., 17.10.30 val., kurios veikimo zona 332F ir 332C ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 109–115). Telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso būtent nukentėjusiajam R. A. (t. 1, b. l. 75, 77). O nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 23 d., kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenų, M. Ž. atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (t. 2, b. l. 31–42) – būtent iš šios teritorijos, kaip jau nurodyta anksčiau, užfiksuoti skambučiai, kurie tą dieną buvo adresuoti nukentėjusiajam R. A. Aptarti bylos medžiagoje esantys techniniai duomenys įrodo, jog M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo R. A. priklausantį turtą – 3 000 Lt (868,86 Eur), iš anksto susitaręs su A. G. telefoninio pokalbio metu, kai skambutis buvo adresuotas M. V., kad jis paims į jo banko sąskaitą pervestus 3 000 Lt (868,86 Eur) ir, dalį pasilikęs sau, kitus perduos sutartam asmeniui.

Atlikti prašomos ekspertizės (BPK 286 straipsnis) nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, kadangi neišlikę buvusių telefoninių pokalbių įrašai, taigi tiesiog objektyviai neegzistuoja galimybė palyginti M. Ž. balsą su nesančiuose telefoninių pokalbių įrašuose užfiksuoto asmens balsu. Dėl eksperimento atlikimo (BPK 197 straipsnis) teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu prokurorė V. Tilvikienė yra teisingai nurodžiusi, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, duomenys gali nesutapti, tuo labiau, jog vienas iš liudytojų L. D. jau yra miręs (t. 2, b. l. 122). Taigi minėtą nuteistojo M. Ž. prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė teisėtai ir pagrįstai.

Apibendrinti duomenys, užfiksuoti A. G. apklausų metu, L. D. apklausos metu, M. V. apklausų metu, taip pat techniniai duomenys pateikti kartu su Kauno apskrities VPK KP SUV 2015-03-18 raštu Nr. 20-IL-31425 bei ankstesni M. Ž. teistumai už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas sudaro išsamų įrodymų visetą, kuris neleidžia apeliacinės instancijos teismui abejoti M. Ž. kaltumu, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Taigi aptartos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne prielaidomis ir liudytojų nuomone (kaip nurodoma apeliaciniame skunde), o teismo posėdyje, vadovaujantis BPK normomis, ištirtais įrodymais. Vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Esant šioms aplinkybėms keisti ar naikinti nuosprendį dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos M. Ž. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą, iš M. Ž. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš M. Ž. priteisti 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.