Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. J. Valstybinei ligonių kasai priteista 8520,33 Lt už nukentėjusiojo V. Š. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteista už tai, kad 2011 m. vasario 12 d. apie 13 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė savo draugui V. Š. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama durtinę-pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su širdplėvės, širdies dešinio ir kairio skilvelių sužalojimais ir kraujo išsiliejimu į širdplėvės ertmę, t. y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė V. Š. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji, jos gynėjas ir nukentėjusysis prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. J. J. kaltė padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas, individualizuodamas skiriamą bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. J. padarė sunkų nusikaltimą, konfliktas įvyko tarp dviejų apsvaigusių nuo alkoholio asmenų, ankščiau nukentėjusysis buvo ją sužalojęs. Apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad T. J. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Nuteistosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad ji suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir bandė išvengti sunkesnių padarinių (BK 59 str. 1 d. 1 p.) bei prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). J. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdama apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis neturi jai pretenzijų, jo sveikata visiškai atsistatė, grįžęs iš ligoninės apsigyveno kartu su nuteistąja. Papildomai atsižvelgti į apeliantės nurodytas aplinkybes, kad ji gailisi padariusi nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį, ankščiau nukentėjusysis buvo ją sužalojęs, šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiuoju, nėra pagrindo, kadangi apygardos teismas, skirdamas jai bausmę, šias aplinkybes įvertino. Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas J. J. paskyrė nežymiai didesnę už nusikaltimo sankcijoje numatytą minimalią bausmę, t. y. laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad ji nebevartoja alkoholio, įsidarbino, nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo jai paskirtą artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmę.

Apeliaciniame skunde J. J. nurodo, kad ji serga sunkia liga. Motyvuodama tuo, jog atlikdama laisvės atėmimo bausmę ji negalės ištirti sveikatos būklę ir gydytis, apeliantė prašo skirti jai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Toks nuteistosios prašymas negali būti tenkinamas. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė J. J. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, kadangi nenustatė šio straipsnio taikymui numatytų būtinų sąlygų. Vilniaus apygardos teismas taip pat motyvuotai netaikė ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tuo atveju, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteistosios interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Laivės atėmimo vietų ligoninėje laisvės atėmimo bausme atliekantiems nuteistiesiems teikiama kvalifikuota medicinos pagalba ir sveikatos priežiūros paslaugos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė taip pat užtikrina pacientų pasiuntimą į viešąsias valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kai tai yra būtina pagal pacientų sveikatos sutrikimus ir gydymo technologijas.

Pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, kad J. J. serga sunkia liga. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios ginėjas taip pat nurodė, kad apie jos sveikatos būklę sužinojo tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad šiuo metu jai atliekami medicininiai tyrimai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji serga sunkia liga, kliudančia jai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 76 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo susirgo sunkia nepagydoma liga, jis gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Tokiu atveju nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos atleidžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu, remdamasis gydytojų komisijos išvada. (BPK 359 str. 1 d.) Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos paduoda bausmę vykdančios institucijos vadovas. Jeigu bausmės vykdymo laikotarpiu paaiškėtų, kad nuteistoji J. J. susirgo sunkia nepagydoma liga, bausmę vykdančios institucijos teikimas atleisti ją nuo bausmės atlikimo nuo ligos būtų nagrinėjamas teismo posėdyje BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad J. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų bei atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgoje“ išdėstytas nuostatas. Paskirti apeliantei švelnesnę bausmę, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios J. J. apeliacinį skundą atmesti.