- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-21
- Bylos Nr.
- 1S-135/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Advokatai
- Alfredas Besusparis
Byla Nr. 1S-135/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. T. gynėjo advokato Alfredo Besuspario skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria J. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugsėjo 6 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs įtariamojo gynėjo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent:
jis 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrai veikdamas su N. C. , R. T. ir K. T. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, K. T. vadeliojant vežimą, nuvažiavo į A. Ž. sodybą, pastarajam išėjus iš gyvenamojo namo į kiemą, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas galvos sumušimą, pasireiškusį daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis galvoje, dešinio ausies kaušelio defektu, kaukolės pamato ir veido kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius, kairių X-XI šonkaulių tiesioginiais lūžimais, poodines kraujosruvomis krūtinėje, abiejuose plaštakose, muštinėmis žaizdelėmis kairėje plaštakoje, dėl ko A. Ž. mirė. Tokiu būdu J. T. jį nužudė.
Be to, J. T. įtariamas tuo, kad, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančiame name, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bendrai veikdamas su N. C. , R. T. ir K. T. , pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją O. B. Ž., sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir, taip padarydami nesunkų sveikatos sutrikdimą, pasireiškusį galvos sumušimu su sumušimo žymėmis veide, galvoje su nedideliu galvos smegenų sumušimo židinėliu dešinėje kaktinėje skiltyje be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos, sumušimo žymėmis kairėje rankoje, ir taip atėmę galimybę priešintis, įsibrovė į namą, ir grasindami fizinį smurtą, reikalavo pinigų, kuriuos ji ne savo laisva valia paėmė nuo kambaryje stovinčio stalo po klijuote ir atidavė, po to iš kambaryje stovėjusios spintelės stalčiaus pagrobė plastikinį maišelį su jame esančiomis monetomis po 5 Lt, taip padarė nukentėjusiajai 180 Lt turtinę žalą, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
be to, J. T. įtariamas tuo, kad, būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrai veikdamas su N. C. , R. T. ir K. T. , iš A. Ž. neaptvertoje sodyboje stovėjusio neužrakinto sunkvežimio pagrobė du variklius, kurių vieno vertė 100 Lt, viso už 200 LT, iš autobuso nerakinto kėbulo vidaus varinį kabelį 100 Lt vertės, kieme buvusį aliuminį puodą 50 Lt vertės, pusiau perpjautą bidoną 50 Lt vertės, tuo pagrobė A. Ž. priklausančio turto už 400 Lt, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi įtariamajam J. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, to paties teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d., 2009 m. kovo 4 d. ir 2009 m. birželio 1 d. nutartimis suėmimo terminą tris kartus dar pratęsė po tris mėnesius. Skundžiama 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą vėl pratęsė trims mėnesiams, skaičiuodamas šį terminą nuo 2009 m. rugsėjo 6 d.
Šalies argumentai
Įtariamojo J. T. gynėjas advokatas Alfredas Besusparis skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas galėjo J. T. kardomosios priemonės – suėmimo termino nepratęsti, nes įtariamajam J. T. nėra jokio pagrindo daryti poveikį įvykio liudytojams, kadangi jie jau apklausti, ir kitiems proceso dalyviams, nes jis nuo pat tyrimo pradžios apie jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Be to, J. T. negalės daryti jokio poveikio ekspertams, atliekantiems ekspertizes. Suėmimo pagrindas yra būtent tai, jog įtariamasis gali daryti poveikį byloje apklausiamiems liudytojams, trukdyti nustatyti tiesą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atkreipia dėmesį į tai, jog J. T. turi šeimą, nors oficialiai ir nesusituokęs, turi mažametę dukrą G. T. . Būdamas laisvėje įtariamasis nori įregistruoti santuoką su J. T. , šį ketinimą patvirtina teismui pateikti jo laiškų nuorašai. J. T. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą. Šios aplinkybės taip pat rodo, kad bėgti ir slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo jis neturi pagrindo.
Negalima teigti, jog būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus nusikaltimus, nes anksčiau J. T. nebuvo teistas. Nors jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tokį ilgą laiką taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatomis, suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tačiau J. T. elgsena šių sąlygų neatitinka.
Teismo posėdyje suimto įtariamojo J. T. gynėjas prašo įtariamojo gynėjo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo J. T. gynėjo skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartimi įtariamajam J. T. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų.
BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiosios O. B. Ž., liudytojų apklausos protokoluose, įtariamųjų apklausos protokoluose, daiktų bei dokumentų pateikimo protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 709/08 (02) dėl A. Ž. mirties priežasties bei kitoje byloje surinktoje medžiagoje.
Pratęsdamas įtariamajam J. T. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo), pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, jog J. T. įtariamas padaręs du tyčinius – apysunkį ir labai sunkų – nusikaltimus, už vieną iš kurių įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, yra nevedęs, galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šių aplinkybių gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad J. T. turi šeimą, nors oficialiai ir nesusituokęs, mažametę dukrą G. T. , nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, neteistas, būdamas laisvėje įtariamasis nori įregistruoti santuoką su J. T. , tačiau šių aplinkybių nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas yra išnykęs.
Teismas atkreipia dėmesį ir išaiškina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 20 straipsnyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę sudaryti santuoką, todėl J. T. santuoką su J. T. gali sudaryti įkalinimo įstaigoje šio straipsnio numatyta tvarka.
Gynėjo skunde nurodyto pagrindo, kad įtariamasis trukdys procesui, pirmosios instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinės šio pagrindo pagrįstumo. Atkreipiamas gynėjo dėmesys, jog tai jau buvo aptarta apeliacinės instancijos teismo 2009 m. kovo 23 d. ir 2009 m. birželio 19 d. nutartyse. Be to, priešingai nei nurodoma gynėjo skunde, skundžiamoje nutartyje nėra teiginio, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujus nusikaltimus.
Teismas sutinka su J. T. gynėjo skunde nurodytu argumentu, jog įtariamajam kardomoji priemonė – suėmimas taikomas labai ilgą laiko tarpą, tačiau jis adekvatus atliktų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui, ir pirmosios instancijos teismas pratęsdamas suėmimo terminą BPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyto maksimalaus termino (18 mėnesių) nepažeidė. Be to, suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 24 punkte nurodoma, kad ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtarimai pareikšti 4 asmenims, 2009 m. gegužės 25 d. Prienų rajono apylinkės prokuratūros nutarimu sujungtos baudžiamosios bylos Nr. 79-1-00210-08 ir Nr. 79-1-00240-07, viso ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos net 9 užduotys specialistams, taikytos procesinės prievartos priemonės. Paskutinį kartą pratęsus suėmimo terminą buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai: 2009m. birželio 30 d. gauta informacija apie rankų pėdsakų patikrinimo ADIS duomenų bazėje, 2009 m. rugpjūčio 18 d. pateikti pranešimai apie įtarimus R. T. , K. T. , J. T. , 2009 m. rugpjūčio 24 d. pateiktas pranešimas apie įtarimus N. C. , 2009 m. rugsėjo 10 d. paskirtas papildomas daktiloskopinis tyrimas, 2009 m. rugsėjo 16 d. gauta specialisto išvada Nr. 12. Teismas pastebi, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas intensyviai ir nėra vilkinamas, o užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui ir remiantis BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajai J. T. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Per tą laikotarpį, kai buvo paskirtas suėmimas, neišnyko pagrindai, leidę J. T. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
įtariamojo J. T. gynėjo advokato Alfredo Besuspario skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.