Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-10-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-333-903/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
II-333-903/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01169-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Pareiškėjas
V. Š.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-333-903/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01169-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 19.20; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 16 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui N. S.,pareiškėjai V. Š. ir jos atstovui advokatui K. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. birželio 6 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos vyresnysis tyrėjas N. S. 2019 m. birželio 6 d. nutarimu pagal V. Š. pranešimą dėl T. B. savavališkų veiksmų nupjaunant automobilių stovėjimo aikštelės užraktą bei spynos sugadinimo, nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos motyvuojant tuo, kad atliekant tyrimą pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį nustatyta, jog automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo, todėl ji negali būti rakinama ir tokiais veiksmais suvaržoma bendrasavininkų ir bendranuomininkų teisė naudotis aikštele ir gyvenamuoju būstu.

Šalies argumentai

V. Š. skundu prašo Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019 m. birželio 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti. Skunde nurodyta, kad jai priklauso gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir prie jų esančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1002 ha numatyta automobilių parkavimo vieta. Šis žemės sklypas, kuris žemės sklypo plane nurodytas kaip Fl, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) sprendimu priskirtas savininkams, kurių turimos patalpos yra (duomenys neskelbtini). Tai patvirtinta 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpų savininkai visuotiniame susirinkime išsprendė klausimą dėl konkrečių parkavimo vietų šiame žemės sklype priskyrimo ir juo naudojasi pagal paskirtį. Bendraturtis R. D., iš kurio naudojimo buvo paimtas šis žemės sklypas, nesilaiko nustatytos tvarkos, neprisideda prie bendrų klausimų sprendimo ir vadovaujasi savavališkais sprendimais eksploatuojant automobilių parkavimo plotą. Jam pritaria T. B., kuris turi gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), t. y. jis iš viso nėra įtrauktas į šio klausimo sprendimą. Nurodytas žemės sklypas jam nepaskirtas ir jis neturi teisės ten statyti automobilius. Jam skirta parkavimo vieta yra nustatyta kitame žemės sklype, esančiame prie jam priklausančios pastato dalies. 2019 m. gegužės 24 d. kaimynė ją informavo, kad būtent T. B. nupjovė parkavimo aikštelėje esančius užraktus. Tai padarė dalyvaujant Neringos PK patrulių ekipažui. Pagal jos 2019 m. gegužės 24 d. pareiškimą dėl T. B. veiksmų joks tyrimas nebuvo atliktas. Ginčas kilo dėl parkavimo vietos priklausomumo ir naudojimo tvarkos. Jis yra tąsa nesutarimų su bendraturčiu R. D., dėl kurio savavališkų veiksmų tas pats pareigūnas 2019 m. gegužės 28 d. priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šio nusižengimo tyrimas buvo vilkinamas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d., šis procesinis sprendimas apskųstas.

Skunde taip pat nurodyta, kad administracinio nusižengimo tyrimas nevyko pagal įstatymo nustatytas procedūras, nutarimas priimtas iš esmės net netyrus jos pareiškimo. Tai akivaizdu, kadangi dėl šio įvykio ji buvo iškviesta ir apklausta 2019 m. birželio 25 d., t. y. praėjus nemažam laiko tarpui nuo sprendimo priėmimo. Vertinant T. B. veiksmus, tyrimą turėjęs atlikti pareigūnas neanalizavo savavaldžiavimo kaip veiką kvalifikuojančius požymius. Kaip minėta, savavaldžiavimas pasireiškia tuo, kai asmuo savo tikrą ar tariamą teisę įgyvendina neteisėtomis priemonėmis, padarant žalą kitų asmenų interesams. Nepagrįstas nutarimo teiginys, kad padaryta žala nenustatyta ir netgi nepagrįsta. Jiems padaryta turtinė žala, atitinkanti administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau jos nustatymo net nebuvo siekta. Ginčijamu nutarimu buvo įteisintas savo paties teismas, akcentuojama neva tai T. B. teisė naudotis ginčo sklypu, bet neanalizuotos priemonių, kurių jis ėmėsi, teisėtumas. Tai yra šios administracinės veikos įrodinėjimo dalykas. Motyvų prasme nesuprantamas nurodymas, kad veiksmų atlikimo metu dalyvavo policijos pareigūnai. Darytina išvada, kad tuo siekiama pagrįsti T. B. veiksmų teisėtumą. Visiškai teisingai nutarime nurodyta, kad bendrasavininkų ir bendranuomininkų kylančius civilinius ginčus nagrinėja teismas. Būtent teismas, o ne viena iš šalių vadovaudamasi savo suvokimu apie tikros ar tariamos teisės gynimo priemones. Be jokio pagrindo T. B. pretenzijos į ginčo automobilių aikštelę vertinamos kaip pagrįstomis. Jam priklausanti namo dalis yra Preilos g. 39A ir jo namo daliai yra priskirta kita automobilių aikštelė, kuri žemės sklypo plane pažymėta F2. T. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymiai, todėl jis turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo V. Š. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog 2019 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK priėmė nutarimą atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarimui priimti buvo surinkta pakankamai įrodymų, kadangi 2018 m. gegužės 24 d. įvykio vietoje atvykus ekipažui buvo paimti T. B. ir R. D. paaiškinimai. Taip pat 2018 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apskrities VPK Neringos PK buvo gautas T. B. pareiškimas apie tai, kad 2018 m. lapkričio 16 d., apie 10.00 val., atvykęs į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad pastatyta tvora ir įrengti rakinami vartai, kurie buvo užrakinti, todėl negalėjo patekti ir įvažiuoti prie savo butų, esančių (duomenys neskelbtini), kurie priklauso nuosavybės teise, o tai pat negalėjo naudotis valstybės išnuomotu žemės sklypu. Prašo policijos pagalbos, kad surastų nuosavybės teises apribojusį asmenį ir prašo, kad būtų sugrąžinta galimybė patekti į butus privažiuojant pro vartus paliekant juos atrakintus arba duodant užrakinimo raktą. Dėl minėto T. B. pareiškimo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 518 straipsnį. 2019 m. vasario 15 d. buvo kreiptasi į Neringos savivaldybės Architektūros skyrių dėl informacijos pateikimo. Reikalinga informacija yra susijusi su administracinio nusižengimo tyrimais bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Neringos savivaldybės Architektūros skyriaus 2019 m. kovo 20 d. gautas atsakymas, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje aiškiai apibrėžta statinio sąvoka „84. Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Todėl atsižvelgiant į tai, spyna rakinami parkavime užraktai „stulpeliai“ neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytos statinio sąvokos, todėl statybą leidžiantis dokumentas jų įrengimui nereikalingas. Taip pat pateiktame atsakyme išaiškina, kad poilsio pastato (duomenys neskelbtini) (kuris pagal įgyvendinamo Projekto sprendinius yra padalinamas į atskirus korpusus, naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus) bendraturčiai, privalo vadovautis žemės sklypo planu, pagal kurį kiekvienam rekonstruojamo pastato korpusui ir jame esantiems apartamentams, atsižvelgiant į sklypo naudojimo dalis suprojektuotos automobilių stovėjimo aikštelės, kiekvienam apartamentui numatant po vieną automobilių parkavimo vietą. Pagal rekonstrukcijos projektą Korpusui „Š“ priklauso 21 parkavimo vieta, kurios suskirstytos į dvi dalis t. y. 15 vietų ir 6 vietų (6 vietų tai aikštelė, dėl kurios būtent ir yra skundžiamas nutarimas). Prie administracinio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) T. B. 2019 m. gegužės 23 d. pateikė administracinio nusižengimo bylos tyrimui reikšmingos informacijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakymą į skundą dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuriame Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) išaiškino, kad valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (kuri yra prie pastato (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad minėta automobilių stovėjimo aikštelė yra bendro naudojimo plotas ir kiekvieno statinio (ar jo dalies) ar įrenginio (ar jo dalies) savininkui (žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui) negali būti suvaržytas (apribotas) praėjimas, privažiavimas prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Pagal informacijos ir aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nutarimo priėmimo pradėti ar atsisakyti ikiteisminį tyrimą, R. D. pateiktus paaiškinimus ir pridėtus dokumentus t. y. 2017 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartį matyti, kad R. D. yra nuomininkas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir savininkas poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal informacijos ir aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nutarimo priėmimo pradėti ar atsisakyti ikiteisminį tyrimą, J. Š. pateiktus paaiškinimus ir pridėtus dokumentus, t. y. 2016 m. rugsėjo 8 d. pareiškimą Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos bei 2016 m. lapkričio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą į 2019 m. rugsėjo 8 d. pareiškimą matyti, kad pareiškėjai (vienas iš jų – V. Š.) yra taip pat bendri savininkai pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendri nuomininkai. Taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 6 d. (duomenys neskelbtini) gyventojai sušaukė susirinkimą, pagal kurį nusprendė iki 2018 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini), įrengti užrakinamus parkavimo užraktus „stulpelius“ dviejuose automobilių parkavimo vietose bei pastatyti tvorą. Administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. Š. 2019 m. sausio 28 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad asmuo už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), ribos, valstybinėje žemėje įrengė tvorą ir vartus. Tokiu būdu savavališkai yra užimta ir naudojama valstybinė žemė. Pažeidimas numatytas žemės įstatymo 21.7, 21.11, 21.12 punktus. Pagal T. B. pateiktą 2013 m. gruodžio 9 d. žemės nuomos sutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. B. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendras nuomininkas. Vadovaujantis surinktais duomenimis buvo padaryta išvada ir yra patvirtintas faktas apie tai, kad užrakinta tvora, dėl kurios V. Š. su pareiškimu kreipėsi į policijos įstaigą, yra pastatyta ant valstybinės žemės, kur negali stovėti ir būti įrengta. Taip pat R. D., T. B. turi lygias teises, kaip ir kiti bendri savininkai pastato ir bendri sklypo nuomininkai, naudotis automobilių stovėjimo aikštele nevaržomai, o įrengti automobilių parkavimo užraktai „kuoleliai“ ar rakinama aikštelės įvažiavimo tvora-vartai negali būti įrengti ir naudojami asmeniškai, nes tokiu būdu pažeistų kitų bendrų savininkų ir bendrų sklypo nuomininkų teisę naudotis automobilių aikštele. Todėl pareiškimu apskųsti R. D. ir T. B. veiksmai neatitinka pažeidimo, numatyto pagal ANK 518 straipsnio „Savavaldžiavimas“ požymių sudėties. Tai yra civiliniai turtiniai teisiniai santykiai.

Teismo posėdžio metu V. Š. palaikė skundo reikalavimus bei paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), aikštelė yra padalinta tarp 5 korpusų. Kiekvienas korpusas turi atitinkamą žemės sklypą. Keli asmenys atliko neteisėtą namo rekonstrukciją, po kurios yra neteisėtai atskirtas pastatas bei neteisėtai įregistruota kiemo aikštelė, kuri priklausė (duomenys neskelbtini), korpusui. Tie asmenys iš (duomenys neskelbtini), padarė (duomenys neskelbtini), ir užėmė visą automobilių statymo aikštelę. Tada ji ir kiti bendrasavininkai kreipėsi į NŽT dėl papildomo ploto skyrimo likusiems gyventojams. NŽT atliko patikrinimą ir priskyrė aikštelę F1 jiems. Jie susirinkime pasiskirstė stovėjimo vietas ir užtvėrė tvorą. T. B. yra ne jų korpuso gyventojas, o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Aikštelė plane F1 yra priskirta (duomenys neskelbtini), gyventojams, o ne (duomenys neskelbtini). Pareigūnai neįsigilinę į jos pateiktus dokumentus, atsižvelgę tik į T. B. pateiktus dokumentus, pateikė jai atsakymą. NŽT atsakyme yra parašyta, kad jei gyventojas atlieka pastato rekonstrukciją žemė nėra perdalijama kitų bendrasavininkų sąskaita ir jis neturi teisės lįsti į kitą aikštelę ir reikalauti dar 2 vietų. Jie tvorą pastatė pernai metais, t. y. 2018 m., tada ir pasipylė skundai. T. B. spyną nupjovė 2019 m. gegužės 24 d., tą matė kaimynai ir ją informavo. Ji tuo metu buvo Kaune. Kaimynai jai sakė, kad stovi policija ir T. B. pjauna spyną. Kai jie pastatė tvorą, T. B. apskundė įvairioms institucinėms. NŽT nustatė, kad jie tvorą su vartais pastatė 60 cm valstybinėje žemėje. Šiuo metu tvora ir vartai stovi. Neringos savivaldybė jiems leido iki tam tikro laiko tvorą su varteliais patraukti 60 cm nuo valstybinės žemės. Šiuo atveju jie tvorą pastatė ne vietoje ir NŽT nubaudė jos vyrą. Šį NŽT nutarimą neskundė. Per jų aikštelę pravažiavimo nėra. Visam namui priklauso dvi aikštelės. Bendrasavininkai, kurie dalyvavo susirinkime, raktą nuo vartų turėjo. Rakinama aikštelė yra bendro naudojimo, priskirta (duomenys neskelbtini), gyventojams, o ne (duomenys neskelbtini). R. D. į ją dėl rakto nesikreipė, todėl jam jo nedavė. R. D. yra (duomenys neskelbtini), gyventojas ir jam priklauso stovėjimo vieta iš kitos korpuso pusės, nes visi jų aikštelėje netelpa. Jie taip nusprendė 2017 m. visų susirinkusių bendrasavininkų balsų dauguma. T. B. nebūtina patekti į aikštelę, kad jis galėtų patekti į savo namus, jis tą gali padaryti važiuodamas gatve. Prašo panaikinti nutarimą, nes ji nebuvo apklausta ir nebuvo atsižvelgta į jos turimus dokumentus.

Institucijos atstovas N. S. paaiškino, kad, jų manymu, susiklostę santykiai tarp bendrasavininkų turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jie kreipėsi į įvairias institucijas, kurios pateikė atsakymus ir kuriuose išaiškinta, kad aikštelė yra bendro naudojimo ir į ją patekimas negali būti ribojamas. Jie nenustatė požymių, kad būtų užgrobta žemės dalis, plotas, aikštelės vietos. Aikštelėje vietos buvo pažymėtos, tačiau jos neatitinka kelio ženklams keliamų reikalavimų, tai greičiau reklaminiai ženklai. Vertinant tai, kad tai yra civiliniai turtiniai santykiai, žala nenurodyta, todėl jie ir nepradėjo teisenos. Pareigūnams atvykus į vietą, jis pasakė, kad asmenys, t .y. R. B. ir R. D., kurie negali patekti į aikštelę, yra bendrasavininkai. Jie nustatė, kad bendrija neįregistruota, į susirinkimą nesusirinko visi bendraturčiai, todėl pasiūlė kreiptis į teismą dėl patekimo į aukštelę tvarkos nustatymo. 2019 m. birželio 6 d. priimtas nutarimas neapklausus V. Š., nes buvo surinkta pakankamai duomenų, kurie buvo surinkti kitoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, kaip jau minėta, draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taigi, taip veikdamas asmuo, būtinu atveju nesikreipdamas į teismą, tarsi imasi pats vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-111/2011).

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014 ir kt.), dėl ko neabejotina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismo nuomone, pareiškėjos pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą tyrimas atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, išvados padarytos remiantis kitos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, R. D. bei T. B. paaiškinimais bei jų pateiktais dokumentais, nebuvo atliekamai jokie kiti V. Š. pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą tikslinimo veiksmai, neįvertintos visos pranešime nurodytos aplinkybės, neišreikalauti dokumentai, kuriuos teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja, neapklausti R. D. bei T. B., liudytojai, matę įvykį, bei pati pareiškėja V. Š..

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų yra kilęs ginčas dėl prie namo esančio sklypo, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, naudojimosi tvarkos bei tvoros ir rakinamų vartų. Teismo posėdžio metu pareiškėja V. Š. nurodė, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, yra išnuomota minėto namo gyventojams ir yra bendro naudojimo plotas. T. B. yra ne jų korpuso gyventojas, nes jis gyvena (duomenys neskelbtini). V. Š. pateikė taip vadinamo „Šiaurinio“ korpuso (sklypo plane F1), bendraturčių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad 2017 m. birželio 6 d. buvo sušauktas susirinkimas, kuriame balsų dauguma nuspręsta priskirti konkrečias automobilių statymo vietas konkretiems apartamentams (115-117 b. l.). Tai pat ji nurodė, kad tvora su rakinamais vartais buvo pastatyta 2018 m. Iš T. B. el. laiško matyti, kad jis nuo 2018 m. lapkričio 15 d. tikrai žinojo, jog yra užtverta tvora, tačiau tik 2019 m. gegužės 24 d., dalyvaujant policijai nupjovė spyną, kas vėlgi kelia abejones dėl T. B. teisės laisvai pakliūti į savo apartamentus ribojimo. Juo labiau, kad V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog T. B. nebūtina pateikti į aikštelę, kad jis galėtų patekti į savo namus, jis tą gali padaryti važiuodamas gatve. Be to, 2019 m. birželio 6 d. nutarime nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo, todėl ji negali būti rakinama ir tokiais veiksmais suvaržoma bendrasavininkų ir bendranuomininkų teisė naudotis aikštele ir gyvenamuoju būstu, tačiau V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog turi Neringos savivaldybės leidimą tvorą su varteliais patraukti 60 cm nuo valstybinės žemės.

Taigi, nepatikslinus tam tikrų reikšmingų aplinkybių ir jų neįvertinus kitų aplinkybių kontekste, spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo T. B. veiksmuose, yra ankstoka.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, Institucijos 2019 m. birželio 6 d. nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK (duomenys neskelbtini)) naikinamas, o administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes dėl V. Š. nurodytų aplinkybių reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 6 d. nutarimą (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus