Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-08-07 · Administracinė byla Nr. AS-575-737-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-07
Bylos Nr.
AS-575-737-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02214-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Pareiškėjas
asociacijos Lietuvos antstolių rūmų
Trečiasis asmuo
D. B.
Administracinė byla Nr. AS575-737/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02214-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. B., antstoliui R. V. dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 7P-31 „Dėl antstolio D. B. įgaliojimų pasibaigimo“ (toliau – ir 2013 m. gegužės 30 d. įsakymas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1R-175 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio D. B. įgaliojimams“ (toliau – ir 2013 m. birželio 17 d. įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo ir 2013 m. birželio 17 d. įsakymo galiojimą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. (toliau – ir antstolis) kasacinį skundą, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Prašymas motyvuotas tuo, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, administraciniai aktai realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas. Pareiškėjas teigė, jog Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme (toliau – ir Antstolių įstatymas) nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis antstolio įgaliojimų grąžinimo tvarką, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti antstolio įgaliojimus pasibaigusiais ir atleisti antstolį Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodė, jog nesustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimo, gali būti paskirtas naujas antstolis į D. B. vietą, tai galėtų apsunkinti jo grįžimą į darbą, nebaigtų bylų perdavimas reikštų klientų ir pajamų praradimą, antstolis turėtų atleisti kontoros darbuotojus, taip pat kils žalos antstoliui atlyginimo klausimas, jei apkaltinamasis nuosprendis bus panaikintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi priėmė asociacijos Lietuvos antstolių rūmų skundą, tenkino asociacijos Lietuvos antstolių rūmų prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 7P-31 „Dėl antstolio D. B. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio D. B. įgaliojimams“ galiojimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Teismas nustatė, kad skundžiamu 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu nuspręsta atleisti antstolį D. B. iš pareigų, išbraukti antstolį iš Lietuvos antstolių sąrašo, antstolis įpareigotas perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui. Skundžiamu 2013 m. birželio 17 d. įsakymu antstolis R. V. pakirtas perimti D. B. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą, pasibaigus jo įgaliojimams. Skundžiami sprendimai priimti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką, bei Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendis pakeistas, pagrindu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad nuteistasis D. B. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą nuteistajam D. B., iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Teismas taip pat nustatė, jog Lietuvos antstolių rūmų 2013 m. liepos 2 d. rašte Nr. S-11634-14398 nurodyta, kad realūs nebaigtų vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo veiksmai dar nėra pradėti.

Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą, ginčijami įsakymai, priimti šio nuosprendžio pagrindu, dar nebuvo pradėti vykdyti ir jų vykdymas gali sukelti neigiamas pasekmes, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga ir adekvati siekiamam tikslui, teismas konstatavo, jog tai sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolio D. B. teisinė padėtis yra išskirtinė, kad griežti antstolių veiklai keliami reikalavimai yra susiję ir su viešojo intereso apsauga. Nurodo, jog tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje, nepanaikina tos aplinkybės, kad antstolis D. B. yra nuteistas už nusikalstamą veiką įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl pagal Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktą antstolis D. B. praranda antstolio įgaliojimus. Atskirajame skunde atsakovas pažymi, jog teismas nutartyje nenurodė ir nedetalizavo, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, taip pat teismas turėjo nurodyti, kurie iš padarinių, galinčių kilti dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo arba netaikymo, labiau tikėtini ir sunkesni. Teigia, jog teismas nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo atsiras itin sunkių finansinių padarinių D. B., jo šeimos nariams bei vykdymo proceso dalyviams (kreditoriams ir skolininkams).

Atsakovas nurodo, kad teismo nutartyje nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su skundžiamo akto neigiamomis pasekmėmis D. B.. Teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad 2013 m. gegužės 30 d. įsakymas nepradėtas vykdyti, kadangi minėtu įsakymu antstolis D. B. 2013 m. gegužės 30 d. yra atleistas iš antstolių. Pažymi, jog 2013 m. birželio 17 d. įsakymu yra išspendžiami organizaciniai klausimai, kurie susiję su antstolio D. B. atleidimu (šis įsakymas yra išvestinis). Teigia, jog vien tai, kad 2013 m. birželio 17 d. įsakymas dar nepradėtas vykdyti, negali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad vykdomųjų bylų perdavimas kitam antstoliui gali lemti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Atskirajame skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neorganizuos konkurso antstolio pareigoms užimti, kol nesibaigs teisminiai ginčai. Atsakovas pažymi, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsniu, gali paskirti kitą reikalavimo užtikrinimo priemonę – įpareigoti neorganizuoti konkurso laisvai vietoj antstolio D. B. antstolio vietai užimti Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono teismų veiklos teritorijoje iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas asociacija Lietuvos antstolių rūmai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuri leidžia išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog teisingumo ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymas ir 2013 m. birželio 17 d. įsakymas priimti atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendį, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 birželio 6 d. nutartimi Nr. 2P-21/2013 sustabdė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą, nes nedelsiamas jo vykdymas gali sukelti itin sunkias pasekmes D. B., jo šeimai, tretiesiems asmenims, pažeisti viešąjį interesą. Teigia, jog nesustabdžius ginčijamų teisingumo ministerijos įsakymų galiojimo, jie realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus D. B. palankų sprendimą, gali būti neįmanomas arba itin sudėtingas. Šiuo atveju būtų iš esmės neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti antstolio patirtą turtinę žalą bei kitą jam padarytą žalą (klientų pasitikėjimo praradimo ir kt.). Paaiškina, jog jam tektų atleisti 5 darbuotojus, jis prarastų kvalifikuotą darbo jėgą. Antstolis teigia, jog net ir atleidimą pripažinus neteisėtu, antstolio veiklą jis turėtų pradėti vykdyti iš naujo, neturėtų nei vykdyti pateiktų vykdomųjų bylų (perduotinų bylų yra apie 11 000), nes jos būtų perduotos kitam antstoliui, nei buvusių nuolatinių klientų. Pažymi, jog jeigu antstolis bus vėliau grąžintas į darbą, išsinuomoti kitas teisingumo ministro keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas būtų sunku. Nurodo, kad šie teisingumo ministerijos įsakymai sukels neigiamas pasekmes ir antstolei R. J., su kuria antstolis yra įsteigęs bendrą kontorą (Antstolių D. B. ir R. J. kontora). Antstolis neatmeta tikimybės, kad nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas naujas antstolis į dėl D. B. atleidimo atsilaisvinusią antstolio vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas asociacija Lietuvos antstolių rūmai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo ir 2013 m. birželio 17 d. įsakymo galiojimą, iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Pirmosios instancijos teismas atsakovo atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą ir taikė jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsakovas atskiruoju skundu nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, pasisako dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis nagrinėjamu atveju prašo taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Teisingumo ministras 2013 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 7P-31 (b. l. 8), vadovaudamasis Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 3 dalimi, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį, įsiteisėjusį 2013 m. balandžio 26 d., kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką, atleido antstolį D. B. iš pareigų, išbraukė antstolį iš Lietuvos antstolių sąrašo, įpareigojo antstolį perduoti liudijimą, patvirtinantį teisę vykdyti antstolio veiklą, antstolio pažymėjimą ir antstolio ženklą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriui. Teisingumo ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1R-175 (b. l. 7) antstolis R. V. paskirtas perimti D. B. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, ir antstolio archyvą, pasibaigus jo įgaliojimams.

Pažymėtina, jog Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra nustatyta, jog asmuo atleidžiamas iš antstolių, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo antstolis nuteistas už nusikalstamą veiką. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2013 m. balandžio 26 d. bylą išnagrinėjus Vilniaus apygardos teisme, antstolis pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (6 500Lt) dydžio bauda. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistasis D. B. pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymą nuteistajam D. B. iki byla bus išnagrinėta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad paskirtos baudos sumokėjimas D. B. ir jo šeimos nariams gali sukelti sunkias turtines pasekmes. Taigi buvo vertinamos nuosprendžiu sukeliamos turtinės pasekmės. Be to, ta aplinkybė, kad sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžio vykdymas, nepaneigia fakto, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Antstolių įstatymo 5 straipsnis). Įvertinus Antstolių įstatyme reglamentuotus antstoliams keliamus reikalavimus, jų funkcijas bei uždavinius spręstina apie išskirtinę antstolio kaip valstybės įgalioto asmens teisinę padėtį, tad nagrinėjant pareiškėjo reiškiamą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra labai svarbu įvertinti šių priemonių taikymo įtaką viešiesiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kuri buvo padaryta vykdant būtent antstolio funkcijas, t. y. antstolis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstos abejonės dėl antstolio D. B. tinkamumo eiti antstolio pareigas. Šiuo atveju prioritetas teiktinas viešojo intereso, t. y. trečiųjų asmenų (pvz., vykdymo proceso dalyvių) teisių bei teisėtų interesų, apsaugai užtikrinti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė šiomis aplinkybėmis: Antstolių įstatyme nėra įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatantis antstolio įgaliojimų grąžinimo tvarką, kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas pripažinti antstolio įgaliojimus pasibaigusiais ir atleisti antstolį Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu; nesustabdžius skundžiamų įsakymų galiojimo, gali būti paskirtas naujas antstolis į D. B. vietą, tai galėtų apsunkinti jo grįžimą į darbą; nebaigtų bylų perdavimas reikštų klientų ir pajamų praradimą; antstolis turėtų atleisti kontoros darbuotojus; galimos žalos antstoliui atlyginimo sudėtingumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, iš esmės sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad tokios aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su skundžiamų aktų neigiamomis pasekmėmis D. B.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti skundžiamų įsakymų galiojimą, ir kad nesustabdžius šių įsakymų galiojimo, teismui priėmus sprendimą panaikinti šiuos aktus iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos išsamiai neįvertinęs.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti pareiškėją nuo galimų jo teisių pažeidimų ateityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-366/2006, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-782/2009). Galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokiais atvejais galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011).

Visa tai įvertinus, atsižvelgus į proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, siekį užtikrinti viešąjį visuomenės interesą, konstatuotina, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su D. B. finansiniais nuostoliais, klientų, pajamų, kvalifikuotos darbo jėgos praradimu, galimos žalos antstoliui atlyginimo sudėtingumu bei jo grįžimu į darbą, nesudaro pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog panaikinus skundžiamus įsakymus gali būti apsunkintas D. B. grįžimas į darbą, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atskirajame skunde nurodė, jog neorganizuos konkurso antstolio pareigoms užimti, kol nesibaigs teisminiai ginčai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4135-365/2013 pagal D. B. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl teisingumo ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymo panaikinimo bei administracinė byla Nr. I-3836-426/2013 pagal D. B. skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl teisingumo ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo panaikinimo. Abiejose bylose D. B. prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti minėtų įsakymų galiojimą, prašymai nebuvo tenkinti. Administracinėje byloje Nr. I-3836-426/2013 dėl to yra paduotas atskirasis skundas, kuris dar nėra išnagrinėtas.

Įvertinusi tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo bylos nagrinėjimo momentu, atsižvelgus į pareiškėjo skundo reikalavimus, pareiškėjo, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus argumentus, negalima spręsti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad šios priemonės pritaikymas užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė skundžiamų įsakymų galiojimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, naikintina, o pareiškėjo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 7P-31 „Dėl antstolio D. B. įgaliojimų pasibaigimo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, ir antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio D. B. įgaliojimams“ galiojimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 2P-21/2013 pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo asociacijos Lietuvos antstolių rūmų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėIrmantas JarukaitisRičardas Piličiauskas